Auto-metro (LT)

„BUS RAPID TRANSIT” ARBA TIESIOG „AUTO-METRO”

Liucijus Suslavičius

Niekas nepaneigs – efektyviausia, daugiausia keleivių per trumpiausią laiką pervežti galinti visuomeninio transporto rūšis šiandien yra metro. Be jo neišgyventų nei vienas pasaulio megapolis. Bet kartu tai ir brangiausias, daugiausia lėšų ir laiko statybai reikalaujantis miesto transportas. O ir ne visur vien dėl techninių kliūčių jį galima įrengti. Tačiau kaip ten bebūtų, metro išlieka tuo „idealu”, kurį norėtų pasiekti kitos transporto rūšys. Ir ne viename pasaulio mieste ieškoma sprendimų, kurie bent kažkuo būtų panašūs į metro. Tačiau tai nebūtinai turi būti kokia nors bėginio transporto rūšis, nes šiandien galimi ir kitokie variantai.

Kad mažiau „skaudėtų galvas” didžiųjų miestų valdininkams, besirūpinantiems keleivių pervežimu, koncerno „Volvo” specialistai sukūrė naują transporto sistemą, kuri su tam tikromis išlygomis galėtų būti laikoma pigia metro alternatyva. Pavadinta BRT (Bus Rapid Transport – Greitasis autobusų transportas), ji iš tikrųjų gali tapti tikru išsigelbėjimu amžinai pinigų stokojančioms didmiesčių savivaldybėms. Kaip teigia „Volvo”, miestų magistralinėse gatvėse išskirti specialias eismo juostas ir paleisti jomis itin didelės talpos daugiasekcijinius autobusus kainuoja 20 kartų pigiau, nei tomis pat kryptimis rausti tunelius, kloti bėgius ir statyti požemines stotis. Iš esmės BRT sėkmingai eksploatacijai tereikia rekonstruoti tas gatves, kuriomis judės BRT autotraukiniai, gal būt, kai ką nugriauti, sumontuoti būtent BRT pritaikytas automatizuotas eismo valdymo sistemas. Tačiau tai nekainuos tiek daug ir netruks tiek ilgai, kaip metro tunelių statyba, net jei ir priimti domėn netiesioginius nuostolius dėl iš kitų eismo dalyvių „atimtų” eismo juostų ir didesnių nepatogumų dėl parkavimo bei sudėtingesnio prie magistralių esančių parduotuvių ir gyvenamųjų namų aptarnavimo. O jei panaudoti BRT „miegamųjų” rajonų ar atokesnių priemiesčių ryšiui su miesto centru ar pramoniniais rajonais, kai trasa praeina neužstatyta vietove ar bent ten, kur nėra daugybės sankryžų, jos įrengimas dar pigesnis.

Pirmuoju pasaulio miestu, kuriame jau realiai rengiamasi sistemos BRT įvedimui, pasirinktas Brazilijos pramoninis centras San-Paulu. Koncerno „Volvo” braziliškame filiale gaminami jam skirti autobusai, kurių pirmame sistemos eksploatavimo etape reikia trisdešimties. Kukliai pažymėtas indeksu B12M, būsimasis „auto-metrobusas” susideda iš trijų sekcijų, turi 4 tiltus ir yra net 26,8 metrų ilgio. Jo maksimali talpa – 300 keleivių, kurie į autobuso saloną patenka per 4 duris.

„Varančiaja” ar „tempiančiaja” yra priekinė sekcija, kuri sukonstruota panaudojus serijinę „Volvo” autobusų platformą B12. Po jos grindimis sumontuotas „Euro III” reikalavimus atitinkantis horizontalus 6 cilindrų 12 litrų darbo tūrio turbodyzelis išvysto 340 AG/1700 aps/min galingumą. Jo sukimo momentas per 8 laipsnių pavarų dėžė perduodamas antrajam tiltui, kuris ir varo visą „sąstatą”. Visų tiltų pakaba – pneumatinė, leidžianti reguliuoti autobuso grindų aukštį nuo važiuojamosios dalies paviršiaus. Esminis šio autobuso skirtumas nuo kitų – ne kairėje ar dešinėje, o tiksliai per vidurį, išilginėje autobuso ašyje įrengta vairuotojo vieta. Taip garantuojamas geresnis matomumas į abi puses, na, ir nebelieka, kaip įprastame miesto autobuse, aikštelės šalia vairuotojo, kur grūdasi keleiviai, trukdydami vairuotojui susikaupti ir užstodami dešiniąsias duris. Juk žmogui, sėdinčiam už vairo, tenka atsakomybė už neįprastai didelio žmonių kiekio saugumą. Todėl konstruktoriai į autobusą „sudėjo” daug „elektroninių padėjėjų”, kurie kontroliuoja tiek autobuso mechanizmus ir sistemas, tiek keleivių elgesį ir neleidžia autobusui pajudėti, kol jie lipa, kol neuždarytos durys, kol priekyje yra kokia nors kliūtis.

San-Paulu, kaip minėta, pirmasis miestas, kuriame realiai diegiama BRT sistema, bet susidomėjimą ja parodė ir kitos ne itin turtingos, bet daug gyventojų turinčios valstybės – Meksika, Kinija, Indonezija, Indija, kurių sostinės senai dūsta nuo transporto. Mat, labai panašūs keleivinių autotraukinių projektai – CIVIS Prancūzijoje, PHILEAS Olandijoje su savo automatizuotu transporto priemonės valdymu, kai atskiruose ruožuose daugiasekcijinis autobusas juda ir sustoja, valdomas vien kompiuterio, videosistemų pagalba reaguojančio į dangos ženklinimą, daviklių informaciją ir pan., netinka „trečiojo pasaulio” šalims su jų chaotišku eismu, nekokybiška ir blogai prižiūrima gatvių danga, žema technikos aptarnavimo kultūra. Ne pernelyg sudėtinga, lyginant su aukščiau suminėtomis, tačiau tiek pat talpi ir greita BRT sistema čia tiks kur kas geriau.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU