“CITARO” RODO AUTOBUSŲ VYSTYMOSI KRYPTĮ
Liucijus Suslavičius
Vilniaus miesto maršrutuose šiemet pasirodžius moderniems žemagrindžiams ,,Cito” ir ,,Citaro” modelių autobusams, pasijutome lyg žingsneliu ,,priartėję prie Europos”. Jokios ironijos, nes iš tikro galime didžiuotis, kad Lietuvos sostinės gyventojai ir svečiai bent keliuose maršrutuose gali naudotis bene moderniausiais ir kokybiškiausiais iš dabar gaminamų miesto autobusų. Juk ,,Mercedes Benz Citaro” pripažintas ,,2002 metų miesto autobusu”, be to, būtent šis autobusas gaminamas Manhaime įrengtame naujausiame ir vėlgi moderniausiame savo technologine įranga 26 tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimančiame autobusų surinkimo komplekse su 36 montavimo postais. 500 darbininkų čia surenka visus ,,Citaro” šeimynos autobusus – ir standartinius 12 metrų, ir ateinančius į madą triašius 15 metrų, ir dviejų sekcijų 18 metrų gigantus didmiesčiams. Tarp jų – ir ypatingos, į Vilnių, deja, dar nepakliuvusios modifikacijos.
Klientai iš Vakarų Europos užsisako autobusus, aprūpintus taip vadinamais CRTfiltrais, sulaikančiais dyzelio išmetamus suodžius bei neutralizuojančius žymią dalį kitų toksiškų medžiagų, susidarančių dyzeliui dirbant. ,,Citaro” montuojamas filtras užtikrina, kad variklio išmetamose dujose lieka mažiau toksiškų medžiagų, nei reikalauja planuojamos 2005 – 2006 metais įvesti ,,Euro-4″ normos! Be to, naujas filtras yra modulinės konstrukcijos, tad norint užtikrinti efektyvų jo darbą, nereikia kaip ankstesniuose CRT-filtruose, reguliariai jo ardyti ir valyti visą sistemą. Pakanka pakeisti filtruojantį elementą, o tai neatima daug laiko. Per keletą metų sudėtingas ir sunkus filtras-katalizatorius gerokai sumažėjo, supaprastėjo jo aptarnavimas. Didesnė autobuso su CRT-filtru įsigijimo kaina atsiperka didesniu tokio autobuso ekologiškumu, galimybe naudoti jį ten, kur aplinka itin jautri teršalams.
Kita kryptis, kuriai autobusų su trijų spindulių žvaigžde priekyje gamintojai tradiciškai skiria daug dėmesio – tai gamtinių dujų panaudojimas vietoje skysto kuro. Šiandien Manhaime jau gaminami ,,Citaro”, kurių horizontaliai sumontuotas dyzelis vietoje dyzelino vartoja iki 200 barų suslėgtas gamtines dujas. Šis M 447 hLAG modelio 6 cilindrų variklis dirba itin ekonomišku ,,liesojo mišinio” režimu ir šiandien jo išmetamų atidirbusių dujų toksiškumas neviršija tų normų, kurias numatoma įvesti 2008-2009 metais. Variklio cilindruose sudegant dujoms, praktiškai nesusidaro suodžiai, atidirbusiose dujose nėra sieros oksidų, o azoto oksidų kiekis žymiai mažesnis nei dyzeliną vartojančioje variklio modifikacijoje. Visgi jų ir kitų teršalų dar yra, tad variklis turi papildomą oksidacinį katalizatorių. Dar vienas ,,dujinio variklio” privalumas – ,,minkščiau” vykstantis degimo procesas, ir todėl tylesnis variklio gaudesys. ,,Daimler Chrysler” variklį M 447 gamina dviejų modifikacijų – pirmoji išvysto 252 AG ir 1050 Nm, antroji, skirta dviejų sekcijų autobusams – 326 AG ir 1250 Nm. Nuo standartinių dyzelinių ,,Citaro” dujinį variantą nesunku atskirti iš ant stogo įrengto kuprą primenančio aptakaus gaubto. Po juo sumontuoti 5 arba 8 (dviejų sekcijų autobusuose) dujų balionai. Jie pagaminti ne iš plieno, o iš anglies pluoštu armuotos plastmasės ir atlaiko 500 barų slėgį (darbinis slėgis juose, kaip nurodyta – 200 barų). Nuo dujų savaiminio nutekėjimo arba nekontroliuojamo išsiveržimo avarijos ar gaisro atveju saugo sudėtinga saugiklių ir vožtuvų sistema.
Koncerno specialistų nuomone, didžioji dujomis dirbančių autobusų karjera dar tik prasideda. Juk tradiciniams dyzeliams dar teks įveikti ,,Euro-4″ ir ,,Euro-5″ gamtosaugos normų barjerus (ir tai pareikalaus daug lėšų ir laiko), gi M 447 hLAG variklis šiandien ,,švaresnis”, nei to reikalaus ,,Euro-5″! Kitas koziris – išžvalgytų dujų atsargų užteks dar ir ateinančiame tūkstantmetyje, o su nafta reikalai kur kas prastesni. Deja, gamintojai priversti pripažinti, jog kol kas susidomėjimas EEV sertifikatą (EEV-Enhanced Environmentally friendly Vehicle) gavusiu ,,Citaro” dar labai nedidelis – parduota mažiau nei šimtas tokių autobusų.
Gal būt, situacija keisis, jei dujinio kuro panaudojimui bus skirtas toks pat dėmesys kaip ir naujai energijos gavimo ir panaudojimo transporte technologijai – kuro elementams. Europos ekonominė komisija (EEK) skyrė 21 milijoną eurų projektui, pagal kurį ,,Daimler Chrysler” sukūrė iš kuro elementų gaunamos elektros energijos varomą miesto autobusą vis to paties ,,Citaro” pagrindu. Su 70 keleivių jis išvysto iki 80 km/h greitį ir su vienu užtaisymu vandeniliu nuvažiuoja 200 kilometrų. Šiais metais 10 stambių Europos miestų – pirmiausia Madrido,vėliau Barselonos, Amsterdamo, Hamburgo, Londono, Liuksemburgo, Porto, Reikjaviko, Stokholmo it Štutgarto – gatvėse pasirodė 30 ekologiškai švarių, tik vandens garus š aplinką išmetančių autobusų. Toks plataus masto eksperimentas padės praktiškai patikrinti kasdieninėje eksploatacijoje elektros energijos gavimo kuro elementų pagalba technologiją, išaiškinti silpnas pavaros ir paties autobuso konstrukcijos vietas, aptarnaujant ir remontuojant kylančias problemas, rasti jų sprendimo būdus. O tai savo ruožtu padės sukurti serijinius aplinkos neteršiančius autobusus ir jų eksploatacijai reikalingą infrastruktūrą. O ką mes? Vos priartėję prie tos Europos, vėl turėsime ją vytis…Bet gal šį kartą atsilikimas nėra toks didelis?
Gamintojo nuotraukos:
1. ,,Citaro” surinkimo ceche.
2. Dujinį kurą naudojantis ,,Citaro”
3. Pirmasis elektrinis ,,Citaro” Madride