AUTOBUSAI IŠ MARIBORO
Liucijus Suslavičius
Antrojo pasaulinio karo įkarštyje, 1942 metais, siekdami apsaugoti karinės produkcijos gamybą nuo vis stiprėjančių sąjungininkų aviacijos antskrydžių, hitlerininkai okupuotos Jugoslavijos teritorijoje, netoli nuo Austrijos sienos esančiame Slovėnijos mieste Maribore pastatė aviamotorų ir lėktuvų mazgų gamyklą. Joje kelis metus buvo gaminami galingi skysčiu aušinami varikliai “Daimler Benz”, skirti naikintuvams “Messerschmit”. Bet sunkieji bombonešiai rado kelią ir į Mariborą – 1944 metais gamykla buvo subombarduota. Jos atgimimas prasidėjo 1946 metų pabaigoje, kai sunaikintą gamyklą buvo nuspręsta atstatyti. Kadangi Jugoslavijai kur kas labiau nei lėktuvų reikėjo naujų sunkvežimių, 1947 metais gamykla perprofiliuojama – joje pradedamas čekiškų trijų tonų sunkvežimių “Praga RN”, kurių licenziją jugoslavai įsigijo dar prieš karą, gamyba. Pavadinti “Pionir”, šie sunkvežimiai riedėjo nuo gamyklos konvejerio iki 1961 metų pabaigos. Jau 1957 metais juos ėmė keisti kiti licenzijiniai, šį kartą vokiški, sunkvežimiai “Magirus” bei buvo pradėta oru aušinamų dyzelių “Deutz” gamyba. Dėl to tais pat metais gamykla Maribore pavadinama “Tovarna Automobilov i Motorjev”, sutrumpintai TAM. Dar šeštojo dešimtmečio pradžioje Maribore, panaudojant sunkvežimių važiuokles, prasidėjo ir autobusų PB 56 gamyba. Vėliau autobusų gamybai buvo sukurtas atskiras TAM padalinys, kooperavęsis su gamyklomis “Autokaroserija” Novi Sado mieste ir “Avtomontaza” Liublijanoje, ir gaminęs po kelis tūkstančius įvairių tipų autobusų per metus.
Po to, kai kruvinų tarpnacionalinių konfliktų draskoma Jugoslavija suskilo į kelias nepriklausomas valstybes, gamyklai TAM atėjo sunkūs laikai. Nutrūko dauguma kooperacinių ryšių, nebeliko daugelio ankstesnių užsakovų, reikėjo konkuruoti su į tapusia nepriklausoma Slovėniją plūstelėjusios padėvėtos Vakarų Europoje pagamintos technikos sriautu, tad autobusų gamyba Maribore sumažėjo nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių naujų autobusų per metus. Gamykla nepasidavė – buvo modernizuojami senieji modeliai, kuriami nauji. Galu gale 2001 metais Slovėnijos vyriausybė nusprendė dar anksčiau koncerno IVECO įtakon patekusios gamyklos TAM autobusų padalinio pagrindu įkurti naują savarankišką firmą – “Tovarna Vozil Maribor”, sutrumpintai TVM. Per labai trumpą laiką pavyko rekonstruoti gamybinius cechus, parengti gamybai naujos kartos autobusų modelius, pavadintus “Marbus” – “Mariboro autobusai”- bei surasti naują strateginį partnerį – koncerną MAN, pradėjusį tiekti svarbiausius agregatus: variklius, priekinius bei užpakalinius tiltus. TVM gamykla, kurioje šiuo metu dirba tik 150 darbuotojų, per metus pagaminančių kiek daugiau nei 300 autobusų, nesukelia didelės įmonės įspūdžio – nematyti nei surinkimo konvejerių, nei prie metalo apdirbimo staklių palinkusių darbininkų. Autobusai surenkami ant stapelių stacionariuose postuose. Jų gamybos technologija gana nesudėtinga – autobuso karkasas suvirinamas iš plieninių vamzdžių, prie karkaso priklijuojami aliuminio (apatinėje dalyje) ir cinkuoto plieno lakštai bei iš plastmasės pagaminti kėbulo priekis ir galas, sumontuojami agregatai ir įranga.
Naujoje autobusų iš Mariboro šeimynoje kol kas yra tik du modeliai – “B4 080” ir “B3 090”. Pirmasis jų yra 8 metrų klasės, skirtas 30 keleivių. Jis buvo projektuojamas kaip mokyklinis, tačiau dabar jį dažniausia naudoja kaip turistinį netolimoms kelionės, žinybinį ar priemiestinį. Dvejas atstumiamas į šoną duris turinčio kėbulo gale – “Euro III” reikalavimus atitinkantis 170 AG turbodyzelis ir šešialaipsnė ZF tiekiama mechaninė pavarų dėžė su itin tiksliu perjungimu. Autobuso pakaba – pneumatinė, ratai – su 17,5 colio skersmens ratais. Stabdžių sistema – su pneumopavara, be to, transmisijoje serijiniai montuojamas leidžiantis “taupyti stabdžius” hidraulinis retarderis. Kompaktiškas autobusas labai manevringas, lengvai valdomas ir pakankamai dinamiškas ir kas stebina, tikrai komfortiškas važiuojant, nors jo bazė ir trumpa. Autobusas neįsisiūbuoja ir nešokinėja nelygiame kelyje. Matyt, konstruktoriams pavyko tinkamai suderinti pakabos elementų standumą. Vairuotojo darbo vieta – patogi, su originalaus dizaino skydelyje sugrupuotais gerai “skaitomais” apskritais prietaisais bei patogiai išdėstytomis svirtelėmis ir klavišais. Šiokiu tokiu trūkumu galima laikyti nedidelę tik 2 kubinių metrų talpos bagažinę, bet tai nulėmė autobuso kėbulo dydis ir konstrukcija. Standartinės komplektacijos “B4 080” modelio autobuso kaina – 110 tūkstančių eurų, autobusas eksportuojamas į Belgiją, Olandiją ir Vokietiją.
Turistinis autobusas “B3 090” gaminamas trijų modifikacijų – 11,5 metro ilgio, 9,5 metro ilgio bei 9,5 metro ilgio su paaukštintomis grindimis. Konstrukcija labai panaši į “mažesniojo brolio” – variklis gale, pneumatinė abiejų tiltų pakaba, tik variklis čia kur kas galingesnis – net 280 AG, o ir ratai – 22,5 colio skersmens, kas padidina važiavimo komfortą. Prašmatniausiai sukomplektuotas “trumpasis paaukštintas” variantas – salono gale yra virtuvėlė, tualetas, salone taip pat montuojamas videosistemos monitorius. Bagažinės talpa – iki 8 kubinių metrų. Standartinio aukščio autobuso bagažinių talpa mažesnė – tik 4,5 kubinio metro. Kadangi autobusai skirti tolimoms kelionėms, jie pasižymi gera salono apsauga nuo triukšmo – ir variklio praktiškai nesigirdi, ir autobuso kėbulas su įklijuotais stiklais beveik nekelia aerodinaminio triukšmo. “Marbus B3 090” kaina – nuo 136 tūkstančių eurų. Bet tai dar ne visi autobusai, kuriuos galima pamatyti Maribore. Po reorganizacijos iš Vokietijos į TVM gamyklą buvo perkelta specialių “Neoplan” markės aerodrominių autobusų gamyba. Itin platūs turintys net 6 duris keleiviams didžiuliai autobusai su priekiniais varančiaisiais ratais aptarnauja keleivius daugelyje didžiausių pasaulio aerouostų. Metinė jų gamybos programa – 50 vienetų.
Šiandien nedidelė gamykla nedidelėje – plotas 20,3 tūkstančio kvadratinių kilometrų – Slovėnijoje, kurioje gyvena tik 2 milijonai gyventojų, jaučiasi pakankamai užtikrintai. Darbo našumas joje aukštas, gamybos technologija leidžia patenkinti daugumą specifinių klientų pageidavimų ir garantuoti kokybę, rinka produkcijai taip pat yra užtikrinta. O “didžiojo TAM”, kai gamykloje dirbo 8,5 tūkstančio darbininkų, o per metus Maribore buvo pagaminama per 10 tūkstančių sunkvežimių ir autobusų, laikai praėjo ir nebegrįš…