LONDONAS: “DIDELIUS RAUDONUS” KEIČIA “ILGI RAUDONI”
Liucijus Suslavičius
Prieš porą metų Europos automobilinėje spaudoje buvo gana daug rašoma apie tai, kad Londone stengiamasi pratęsti miestiečių pamėgtų tradicinių dviaukščių autobusų su atvira aikštele gale “Leyland Routemaster” eksploatacijos laiką, masiškai keičiant senus jų variklius moderniais dyzeliais “Scania”. Neaplenkė šios temos taip pat ir Lietuvos žurnalai. Atrodė, jog 40 metų senumo”dabldekeriai”, tapę Londono simboliu, neišnyks niekada. Juolab kad už Londono visuomeninį transportą atsakingi savivaldybės pareigūnai atvirai vengė sekti kitų Anglijos miestų pavyzdžiu ir papildyti parką moderniais žemagrindžiais autobusais.
Bet galu gale progresas atėjo net ir čia – 2002-siais “Transport of London” – britų metropolijos viešuoju transportu besirūpinantis savivaldybės padalinys užsakė pirmuosius 18 metrų ilgio dviejų sekcijų 140 vietų autobusus “Mercedes Benz Citaro”. Šiandien “didžiaisiais raudonais” londoniečių vadinti “Routemaster” vis dar aptarnauja keletą maršrutų, tačiau iš bene populiariausio “turistiniu” praminto 11-jo maršruto juos jau išstūmė ilgieji “Citaro”. Neapseita čia ir be Briuselio valdininkų įtakos – jie jau senai reikalavo pakeisti nesaugius jų nuomone “Routemaster”, turinčius atvirą įlipimo aikštelę gale, autobusais su uždaromomis durimis. Reikia pasakyti, kad Londono gatvėmis rieda pakankamai daug modernios konstrukcijos dviaukščių miesto autobusų ant “Volvo” bei “Scania” važiuoklių, tačiau jie niekada nepasiekė tokio populiarumo, kaip klasikiniai “Leyland Routemaster”. O dabar su jais labai sėkmingai konkuruoja dviejų sekcijų “Citaro”. Londoniečiai pasirodė nesą tokie ištikimi tradicijoms, kaip manyta – jie labai greit priprato prie patogių įlipti ir išlipti net invalidams trijų durų vokiškų autobusų su automatinėmis pavarų dėžėmis, sklandžiai įsibėgėjančių ir tyliai riedančių. Geriausiai tai buvo pademonstruota pernai metų spalio mėnesį, kai dėl didelės avarijos Londono metro dešimčiai dienų teko organizuoti vieną metro linijų dubliuojančius antžeminius maršrutus, į kuriuos pasiuntė 150 senų “Routemaster”. Keleivių nepasitenkinimui burzgiančiais, tarškančias ir skersvėjų perpučiamais veteranais nebuvo ribų, nors prieš porą metų visi su malonumu jais naudojosi.
Šiuo metu Londone jau važinėja daugiau nei pusantro šimto dviejų sekcijų “Citaro”. Jie daugiausia naudojami greituosiuose maršrutuose tarp svarbiausiųjų Londono geležinkelio stočių “London Bridge”, “Victoria” ir “Waterloo”, bet kai kurie jų aptarnauja taip pat ir miesto centrą. Pagrindinė problema, su kuria susidūrė vokiškus autobusus eksploatuojančios kompanijos (90 procentų keleivių, kasdien vežamų 700 miesto maršrutų, aptarnauja 6 stambios autobusų kompanijos) – nestandartinis Anglijai autobusų ilgis. Nei vienas Londone esančių autobusų parkų neturi patalpų, kuriose šie 18 metrų ilgio autobusai, anglų vadinami “bendybus”, tilptų remontui ir aptarnavimui. Mieste dabar baigiamas pirmas garažas, specialiai pritaikytas 65 “Citaro” autobusams. Jų bus statoma ir daugiau, nes savivaldybė sieks artimiausiais metais padidinti dviejų sekcijų autobusų skaičių iki 500 mašinų.
Bet ne tik didieji “Citaro” džiugina Londono gyventojus ir svečius. “Daimler Chrysler” padalinys “Evobus” specialiai maršrutams, einantiems senu, jau 100 metų jubiliejų atšventusiu “Rotherhite” tuneliu po Temzės upe, aptarnauti pagamino partiją mažų autobusų ant žinomo “Mercedes Benz Sprinter” važiuoklės. Jie kur kas siauresni už standartinius miesto autobusus ir gali be pavojaus susidurti su priešpriešais atvažiuojančiais kursuoti senoviniu tuneliu.
Verta paminėti taip pat tą faktą, kad “Transport for London” kartu su dar devynių Europos didmiesčių savivaldybėmis dalyvauja plačios apimties eksperimente “Clean Urban Transport for Europe”, kurio tikslas – įvertinti praktikoje autobusų su kuro elementais (Fuel Cell Bus) tinkamumą kasdieninei eksploatacijai. Nuo šių metų pradžios trys specialiai “Citaro” pagrindu pagaminti autobusai, kaip degalus naudojantys vandenilį, kursuoja tarp Ilfordo ir Oksford Circus. Londono savivaldybės tikslas – iki 2012 metų turėti miesto maršrutuose ne mažiau 600 autobusų su įvairaus tipo alternatyviomis aplinkos neteršiančiomis pavaromis. Tie trys “Citaro” su kuro elementais – tik pirmasis žingsnis į ekologiško ateities Londono perspektyvą.