Automobilių masinės gamybos pradžia (LT)

Automobilių masinės gamybos pradžia

Liucijus Suslavičius

Besidomintys technika tikriausiai yra tvirtai įsisąmoninę, jog masinę konvejerinę automobilių gamybą pirmasis istorijoje organizavo Henris Fordas. Ir geriausiu to įrodymu yra tie 15 milijonų „Ford T“ markės automobilių, surinktų ant „Ford“ gamyklų konvejerių. Deja, ne visos aksiomos gali būti priimamos be įrodymų. Automobilių masinės gamybos pradžia – kaip tik toks atvejis.

Persikelkime į XX amžiaus pradžios Detroitą. Jau tada šis miestas buvo vadinamas „JAV automobilių pramonės sostine“. 1899 metais šiame mieste buvo pastatytas pirmasis šalyje specialiai automobilių gamybai skirtas fabrikas, priklausęs firmai „Olds Motor Vehicle“. 1899 metais čia pagaminti tik 12, dar po metų – 386, o 1904 metais – jau 2233 automobiliai. Firma buvo pervadinta į „Olds Motor Works“ ir kuriam laikui tapo didžiausia Amerikoje automobilių gamykla. Būtent į ją ne kartą buvo atvažiavęs Henris Fordas pasižiūrėti, kaip čia surenkami automobiliai. Skirtingai nei kitose tuo metu automobilius gaminusiose įmonėse, nesvarbu, Europoje ar Amerikoje, kur automobilius nuo pradžios iki galo montuodavo vienoje vietoje ant stapelio, „Olds Motor Works“ cechuose darbininkai savuosius „oldsmobilius“ rinkdavo ant medinių platformų, kurios judėdavo po cechą ant ratukų, o surinkimui reikalingos detalės būdavo sukauptos „strateginiuose“ taškuose. Tai buvo gamyklos vadovo ir vyriausiojo konstruktoriaus Ransomo Eli Oldso įdėja.

Ransomas Oldsas gimė 1864 m., vieneriais metais vėliau negu Henris Fordas. Oldsų šeimyna, kurios nariai nuo seno turėjo polinkį technikai, 1880 metais iš agrarinio Ohajo pervažiavo į Mičigano valstijos Lesingo miestą, kuriame Oldsas vyresnysis įkūrė savo mechanines dirbtuves. Jo sūnus baigė technikos mokslus ir tapo savo tėvo partneriu. Kaip tik tuo metu jaunam inžinieriui į rankas pateko publikacijos spaudoje apie Vokietijoje G.Daimlerio ir K.Benco sukurtus vidaus degimo variklius, kas nulėmė jo tolesnį gyvenimo kelią.

Laisvalaikį jaunasis Oldsas leido eksperimentuodamas su įvairiausiais varikliais. Visa tai baigėsi tuo, jog jam pavyko sukonstruoti trijų ratų motorinį vežimėlį su garo varikliu. 1887 metų vasarą su juo autorius pervažiavo vieną miesto kvartalą ir po to savo kūrinį paslėpė dirbtuvėse. Tiesa, jis ir toliau konstravo automobilius, tik jo eksperimentai su garo varikliai baigėsi. Inžinierius nujautė, kokie varikliai gali turėti ateitį ir 1897 metų lapkričio mėnesį gavo patentą vidaus degimo varikliui, o tų pačių metų rugpjūtį naujai įregistruota firma „Olds Motor Vehicle“ pradėjo gaminti vieno cilindro variklį. Tai buvo tik epizodas, o rimtas darbas prasidėjo 1899 metais Detroite Oldso pastatytame pirmajame Amerikos specializuotame automobilių fabrike.

Taigi, pirmasis R.Oldso principas buvo, kad ne darbininkas vaikščiotų pirmyn – atgal, nešiodamas detales į darbo vietą, o kad montuojamas automobilis pats atkeliautų prie surinkėjo darbo vietos, kaip ir jam reikalingų detalių atsarga.

Antra, šioje gamykloje iš karto buvo atsisakyta gaminti viską patiems, pradedant nuo paprasčiausio varžtelio. Ne tik jie, bet pavyzdžiui, ir dalis variklių buvo tiekiama iš brolių Dodžų gamyklos, o transmisijos – iš ten pat Detroite veikusių „Leland“ bei „Faulconer“ firmų, gaminusių detales ir mazgus pagal R.Oldso brėžinius. Kitaip tariant, R.Oldsas skatino komplektuojančių detalių ir mazgų gamybą specializuotose firmose.

Trečia, Oldsas sąmoningai iki minimumo supaprastino automobilio konstrukciją. Nepatikėsite, bet vienintelis gaminamas „Curved Dash Runabout“ modelis turėjo tik 443 detales. Palyginimui, šiandieniniai automobiliai vidutiniškai jų turi po 20 tūkstančių. Po sėdyne sumontuotas 1 cilindro vieno litro darbo tūrio 7 AG variklis suko užpakalinius ratus ir leido dviviečiam automobiliukui pasiekti 35 km/h greitį. Transmisija turėjo tris pavaras – dvi į priekį ir atbulinę. Tuo metu firmos reklaminis lozungas buvo „Svaras už dolerį“: automobilis svėrė 650 svarų (apie 300 kg) ir buvo parduodamas už 650 dolerių, tad buvo prieinamas ne tik patiems turtingiausiems. Ir dar – jis gana nesunkiai įveikdavo bekelę. Viso buvo pagaminta maždaug 10 tūkstančių „Oldsmobile Curved Dash“ modelio automobilių, kas XX amžiaus pirmame dešimtmetyje buvo neregėtai dideliu skaičiumi.

Nors iš primityvoko, faktiškai net kėbulo neturėjusio „Curved Dash“ buvo šaipomasi, jis įrodė, ko vertas, kai be problemų savo eiga tuometiniais gruntkeliais nuvažiavo į automobilių parodą Niujorke 1901 metais. Gamyklos bandytojas Rojus Chapinas per septynias su puse dienos įveikė labai ilgą atstumą tuo metu neregėtai dideliu vidutiniu greičiu – 14 mylių per valandą, tam sunaudodamas 30 galonų (apie 113 litrų) kuro.

R.Oldsas buvo ne tik puikus inžinierius, pirmasis įgyvendinęs praktikoje masinės automobilių gamybos principus, taikomus ligi šiol, bet ir geras verslininkas. Pavyzdžiui, auto sportu jis užsiiminėjo ne dėl sportinių laimėjimų, bet dėl reklamos. Vertingas vien jo sugalvotas lozungas: „Arklio smegenys – gamtos klaida“. Jis pirmasis pasaulyje sukūrė ir automobilių dilerių tinklą. Jau 1903 metais veikė 50 pardavimo ir serviso punktų JAV ir 18 Europoje, Azijoje ir Australijoje, keliose šalyse, tame skaičiuje Rusijoje, „oldsmobiliai“ buvo gaminami pagal licenziją arba montuojami iš importuotų dalių.. Amerikoje prie kiekvieno jo automobilių pardavėjo pastato būdavo lentelė su užrašu: „Arkliui šerti per metus reikia išleisti 180 dolerių, o benzinui „Curved Dash“ automobiliui – tik 35. Taigi rinkitės!”. Amerikoje tuo metu kas ketvirtas parduodamas automobilis buvo pagamintas Oldso, tačiau kompanijos valdyboje kilo nesutarimų – direktorių valdyba norėjo gaminti solidesnius ir brangesnius modelius, o pats Oldsas – pigius ir daugeliui prieinamus. Todėl 1904 metais R.Oldsas pasitraukė iš savo kompanijos ir įsteigė kitą, „R.E. Olds Co“ pavadintą automobilių firmą.

Naujai atsiradusios „REO“ markės automobiliai buvo kur kas sudėtingesni ir brangesni, tačiau iš pradžių gelbėjo labai gera šios firmos savininko reputacija, įgyta gaminant „Curved Dash“. Gamybos apimtys buvo kur kas kuklesnės, nei anksčiau. Bet dar vieną pakilimo bangą R.Oldsui pasisekė išgyventi, kai 1908 metais imtas gaminti dviejų cilindrų penkių vietų „Reo Touring“ modelis. Į jo premjerą atvyko pats JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas. Laikoma, jog tai buvo pats pirmasis istorijoje viešas JAV prezidento pasivažinėjimas automobiliu. R Oldsui, žinoma, šis faktas davė labai gerų dividendų. Bet jų užteko neilgam – po Pirmojo pasaulinio karo firmos reikalai ėmė prastėti, teko atsisakyti lengvųjų automobilių gamybos ir užsiimti tik sunkvežimiais. Galų gale 1936 metais R.Oldsas pasitraukė iš aktyvaus automobilių gamybos verslo.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU