Automobiliu aplink pasaulį (LT)

Automobiliu aplink pasaulį

Liucijus Suslavičius

Idėja kilo Paryžiaus laikraščio „Le Matin” žurnalistų galvose – pasiūlyti drąsuoliams apvažiuoti aplink pasaulį automobiliais! Prancūzus parėmė JAV dienraštis „New York Times”, o Berlyno laikraštis „BZ am Mittag” savo lėšomis netgi parengė iki tol neregėtai kelionei vieną automobilį, kuriuo turėjo keliauti ir vienas iš laikraščio reporterių.

1908 metų vasario 12 dieną beveik 300 automobilių – vos ne visas tuometinis Niujorko lengvųjų automobilių parkas – iškilmingai palydėjo šešis kelionėn aplink pasaulį susiruošusius ekipažus. Kelionės maršrutas ėjo skersai JAV, po to į Aliaską, iš ten per Beringo sąsiaurį į Aziją. Per Sibirą ir europinę Rusijos imperijos dalį reikėjo pasiekti Kionigsbergą, o iš ten – Paryžių. Trasos ilgis buvo maždaug 20930 kilometrų pagal žemėlapį.

Į startą atvyko amerikietiškas „Thomas Flyer”, italų „Zust”, trys prancūziški automobiliai –

„Motobloc”, „De Dion”, „Sizaire-Naudin” – ir vienas vokiškas – „Protos”.

Pastarasis, vairuojamas leitenanto Hanso Koeppeno, turėjo 40 AG variklį ir specialų firmoje „Josef Neuss” pagamintą atvirą kėbulą. Kaip svarbią techninę naujovę reikia paminėti galinių ratų pavarą kardano velenu. „Protos” važiuoklė svėrė 1100 kilogramų, o prieš startą su 800 litrų benzino – visas 2,7 tonas. Tiesą sakant, tai buvo ne lengvasis automobilis, o lengvas sunkvežimis, ir pasirinktas jis buvo ne atsitiktinai…

Ekipažai vežėsi ne tik benziną, bet ir atsargines dalis, padangas bei maisto atsargas. Tiesą sakant, jų laukusi kelionė net apgyvendintuose ragionuose buvo sudėtingesnė, nei šiandieninis „Paryžius-Dakaras” ralis. Tuo lenktynininkai netruko įsitikinti, kai nuo Niujorko nuvažiavę vos 20 mylių, įstrigo pusnyse…

Po 12 dienų „Thomas” pirmavo pusantros paros prieš antruoju važiavusį „De Dion”, su kelių valandų vėlavimu trečiuoju važiavo „Zust”, dar tris dienas atsilikę, per sniegą „kasėsi” „Protos” ir „Motobloc”, o šeštasis ekipažas iškrito, sulūžus varančiajam tiltui. Tai buvo išties pragariškas kelio ruožas. Į akmenį sušalusį maistą lenktynininkai sudaužydavo į gabalus plaktuku ir po to šildydavo padėję ant veikiančio variklio. Važiuojant per Uolėtuosius kalnus, naktį „Protos” ekipažą užpuolė alkanų vilkų gauja, ir tik taiklūs H.Koeppeno šūviai iš pistoleto padėjo išbaidyti plėšrūnus.

Po šalčių ir sniegų lenktynininkai turėjo įveikti Nevados dykumos karštį ir smėlynus. Pirmasis kirtęs Ameriką skersai ir pasiekęs San-Franciską, „Thomas” ekipažas jau riedėjo link Aliaskos. Bet nori nenori teko keisti trasą – pavasario polaidis užkirto kelią automobiliams.

Tada automobilius laivu iš Sietlo pervežė į Jokohamą Japonijoje. Tačiau lenktynėse beliko trys dalyviai, nes „Motobloc” neįveikė Uolėtųjų kalnų, o „De Dion” ekipažą atšaukė gamyklą.

Atvykus iš Japonijos į Vladivostoką, susidarė įdomi situacija – varžybų teisėjai „Thomas” ekipažui, toliausiai nuvažiavusiam Aliaskos kryptimi, užskaitė 15 dienų, o „Protos” ekipažas, savo automobilį iš Aidaho valstijos į Sietlą atvežęs traukiniu, kad spėtų į laivą, buvo nubaustas 15 „baudos dienų”. Būtent tokioje padėtyje visi 3 ekipažai pajudėjo iš Vladivostoko. Vienintelis galimas kelias vedė Transsibiro geležinkelio magistralės pylimu. Rusijoje geriausiai sekėsi H.Koeppenui. Jo automobilis gedo mažiausiai, jam padėdavo net geležinkelio stočių viršininkai, sustabdydavę traukinius, kad praleisti „Protos”. Beje, dalį kelio H.Koeppenas įveikė vienas – pervargę ir susirgę jo mechanikas ir žurnalistas liko Vladivostoke. Iš Vokietijos traukiniu skubiai išvyko du kiti vyrai, susitikę su H.Koeppenu jau trasoje. „Zust” ekipažui nesisekė – automobilis buvo užsidegęs, vėliau pakliuvo į avariją, lenktynininkus buvo sulaikiusi policija, įtarusi juos šnipinėjimu japonams.

„Thomas” rimčiau įstrigo Tomske, kai sulūžo pagrindinė pavara, kurios remontas užtruko 4 dienas. Tad H. Koeppeno vairuojamas „Protos” pirmasis 1908 metų birželio 22 dieną kirto Rusijos imperijos ir Rytprūsių sieną. Automobiliai, „pavargę” nuo ilgos kelionės, dažnai gedo, bet ir remontas Europoje buvo atliekamas greitai. Birželio 26 dieną H.Koeppenas, didžiulės minios sutiktas, finišavo Paryžiuje prie „Le Matin” redakcijos durų. Atsilikęs keturiomis dienomis „Thomas Flyer” finišavo birželio 30 dieną. Atmetus iš praleisto kelionėje laiko 15 dienų, kurias jo ekipažas sugaišo važiuojant į Aliaską, jis buvo paskelbtas laimėjusiu šią kelionę. Automobilis laivu buvo pargabentas į Ameriką, kur muziejuje saugomas iki šiol. Pergalė kelionėje aplink pasaulį tapo puikia reklama, ir firma ,,Thomas” tais metais pardavė net tūkstantį to paties DX modelio su 70 AG varikliu egzempliorių. Vokiškojo „Protos” tolimesnis likimas nežinomas, nors jo vairuotojas H.Koeppenas tapo vos ne nacionaliniu didvyriu. Gi „Zust” po finišo buvo nuvežtas į Angliją. Čia, ruošiant automobilį parodomajam važiavimui, mechanikas netyčia jį uždegė…

Daugiausia iš šių itin sunkių varžybų laimėjo…Vokietijos kariškiai. „Protos”, faktiškai laimėjęs lenktynes ir turėjęs mažiausia gedimų, pademonstravo sunkvežimio galimybes. Ir tai palengvino priimti „subvencijos įstatymą”, skatinantį armijai reikalingų sunkvežimių gamybą ir įsigijimą.

Nuotraukose

1.Oficialus nugaletojas – ,,Thomas Flyer DX”
2.,,Protos” po finišo.
3.H.Koeppenas tarpiniame finiše Berlyne.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU