Automobiliui Lietuvoje – 110 metų (LT)

AUTOMOBILIUI LIETUVOJE – 110 METŲ

Liucijus Suslavičius

Lietuvos automobilininkai šiais metais turi galimybę paminėti du visiems vairuojantiems svarbius jubiliejus prieš 120 metų, 1886 metų sausio 29 dieną vokiečių išradėjas Karlas Benzas gavo Vokietijos imperijos patentą DRP Nr.37435 savaeigiam vidaus degimo variklio varomam ekipažui. Kuris laikomas pirmu istorijoje tikru automobiliu. Praėjus 10 metų, 1896-siais, jau ir Lietuvos keliais, gąsdindamas žmones ir arklius, pirmą kartą nubirbė savaeigis ekipažas – automobilis.

Tai buvo prancūziškas „Panhard et Levasseur 4CV”, nupirktas kelią Ryga-Šiauliai-Tauragė aptarnavusios Šaulių 2-osios kelių distancijos reikmėms. Galima spėti, kad jis buvo pasirinktas neatsitiktinai – ką tik, 1895 metais, toks pat automobilis laimėjo lenktynes Paryžius-Bordo- Paryžius, įveikdamas 1150 km ilgio trasą per 48 valandas ir 47 minutes! Specialistų teigimu, šis modelis – pirmasis klasikinės komponuotės ir antrasis (po K.Benco „Victoria”) didesne serija gamintas automobilis.

„Panaro” važiuoklė – karietos tipo: medinis rėmas iš stačiakampių tašelių, apkaustytas metaline juosta, elipsinės priekinių ir pusiau elipsinės užpakalinių ratų lingės, mediniai, priekyje mažesni (31.5 colių skersmens), užpakalyje didesni (42 colių) ratai su lietos gumos padangomis. Priekyje buvo įrengtas pagamintas pagal G.Daimlerio licenciją 2 cilindrų V formos keturtaktis 1344 cm³ darbinio tūrio variklis, kuris išvystydavo 4.5 AG galingumą, esant 800 aps/min. Uždegimo sistemos būta ne elektrinės, o su kaitinimo vamzdeliais – išorinis degiklis juos įkaitindavo, o į degimo kamerą įsikišę įkaitę vamzdelių galai padegdavo degųjį mišinį. Varikliui paleisti priekyje kyšojo nenuimama užvedimo rankena. Prie variklio buvo pritvirtinta kūginė sankaba su odiniais frikciniais antdėklais. Atskirai nuo sankabos iš viršaus atvirame korpuse kartu su pagrindine pavara (su diferencialu) įrengta 4 laipsnių krumpliaratinė pavarų dėžė su perstumiamais krumpliaračių blokais. Toliau sukimo momentas nuo pagrindinės pavaros pusašių grandinėmis buvo perduodamas į užpakalinius ratus. Automobilis turėjo dvejus stabdžius – juostinio tipo kojinį, kuris veikė transmisiją, ir rankinį, kuris svirčių sistema prispausdavo stabdžių kaladėles prie užpakalinių ratų padangų. Vairo konstrukcija –dažnai sutinkama tuo periodu: vairuotojas valdė automobilį ne vairaračiu, o rumpeliu kaip kokioje valtyje. Su vertikalia vairo kolonėle sujungtos traukės valdė ratus. Automobilis su keleiviais svėrė apie 750 kg ir lygiu keliu išvystydavo apie 30 km/h greitį. Jis buvo striukas ir aukštas – ilgis apie 2000 mm, plotis 1600 mm, aukštis 1650 mm (be pakelto stogo). Dokumentai, Ričardo Žičkaus surasti archyvuose, papasakojo lietuviškojo „panaro” istoriją. Įsigytas tiesiai gamykloje Prancūzijoje su automobilio pristatymu į Šaulius už didžiulę tiems laikams sumą – 2417 rublius 25 kapeikas – „Panhard et Levasseur” tapo distancijos viršininko inžinieriaus Maževskio tarnybiniu automobiliu, ir, gal būt, pirmuoju valdišku automobiliu visame regione. Automobilis buvo gana patvarus ir tarnyboje išsilaikė iki 1908 m. – 12 metų (!) Tačiau ilgainiui mašina dėvėjosi, jos ir šiaip nelabai galingas variklis nusilpo, ir, kaip nurodo savo raporte Vilniaus kelių apygardos viršininkas, „automobilis nebegalėjo įveikti pakilimų kelio ruože tarp Šiaulių ir Tauragės”. „Panaro” kapitaliniam remontui reikėjo apie 700 rublių, todėl buvo pasiūlyta šį valdišką automobilį parduoti iš varžytinių ir pirkti naują. Tikriausiai taip ir buvo padaryta… Automobilio „Panhard et Levasseur 4CV” schema.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *