PROBLEMA – B1 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRUOTOJAS
Siūlome panagrinėti vieną unikalią ir ko gero, tik Lietuvai būdingą „nacionalinę” problemą, kuri neblogai atspindi visuomenės požiūrį į eismo saugumą. Tai – B1 kategorijos mikroautomobiliai su ribotu svoriu, ribota variklio galia ir aišku, ribotu greičiu. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, priimtame 2000-10-12 d. galime rasti (13 straipsnis) tokį B1 kategorijos transporto priemonės apibūdinimą: ,,B kategorijos automobiliai trimis ar keturiais ratais, kurių maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba)variklio darbinis tūris didesnis kaip50 kūb.cm. Nepakrautos transporto priemonės masė turi būti ne didesnė kaip 550 kg. Į nepakrautų elektrinių transporto priemonių masę neįskaičiuojama akumuliatorių baterijų masė”. Kaip matome, B1 kategorijos transporto priemonių, tiek varomų vidaus degimo, tiek elektriniais varikliais, techniniai parametrai gana griežtai riboti, tad jos negali būti pilnaverčiais automobiliais. Juk net daugumai atlaidžią šypseną sukeliantis mažutis ,,smart” yra laikomas pilnaverčiu B kategorijos automobiliu, kuriam vairuoti reikalingos atitinkamas vairuotojo pažymėjimas, o priskiriamos B1 kategorijai transporto priemonės (liežuvis neapsiverčia jas vadinti automobiliais) yra dar mažesnės. Todėl šiandien jos nėra populiarios, išskyrus gal būt Prancūziją, kur egzistuoja ilgametės tokių mikroautomobilių naudojimo tradicijos. Primename – ir ten jais važinėjantys privalo turėti B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Jo nereikia tik itin lėtaeigėms modifikacijoms su mažesniais nei 50 kūb.cm. darbo tūrio varikliais, prilyginamoms mopedams. Visi svarbiausieji šios klasės automobiliukų gamintojai taip pat registruoti Prancūzijoje. Rinkoje labiausiai žinomi yra firmų ,,Aixam”, JDM, ,,Ligier”, ,,Microcar”, ,,Secma” gaminami B1 kategorijos mikroautomobiliai su 125 – 500 kūb.cm darbo tūrio varikliais. Kitose šalyse į šias prancūziškas „taburetes su ratukais” niekas rimtai nė nežiūri ir nesistengia jomis važinėti. Štai, netoli Lietuvos, Estijoje per pastarąjį dešimtmetį išduoti vos 2 (du!) B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimai. Normalu? Manyčiau, taip. Bet štai Lietuvoje per 3 metus B1 kategorijos vairuotojų pažymėjimus gavo arti 600 dar 18 metų neturinčių jaunuolių. Na ir kas? – pasakysite, – tegu sau važinėja tais automobiliukais, kad nori. Bet šioje istorijoje įdomiausia yra tai, jog Lietuvoje tėra registruota gal 15 (penkiolika) transporto priemonių, kurias galima vairuoti turint B1 kategoriją, iš jų mažiau nei pusė atitinka įstatymu apibrėžtus techninius parametrus, likusieji – perdirbti iš didesnių, t.y. „tikrų” B kategorijos automobilių. Todėl norime užduoti skaitytojams paprastą klausimą – kokias transporto priemones vairuoja likę 485 jauni vairuotojai? Atsakymą, turbūt, žinote – jie sėdi už galingų greitaeigių automobilių vairo – kas už „golfo”, kas už „pežo”, o kas ir kokį didelį BMW gainioja…Ar nemanote, kad būtent šis pavyzdys iš dalies parodo, kodėl mūsų šalyje avaringumo rodikliai – vieni prasčiausių Europoje. Akivaizdu, jog šių jaunų vairuotojų sprendimas buvo lengvabūdiškai
„palaimintas” jų tėvų, kurie dabar savo atžaloms leidžia važinėti tais automobiliais, kokie yra šeimoje, bet ne tais, kuriems vairuoti išduotas pažymėjimas.
Tokių sprendimų motyvus galima tik įsivaizduoti, bet ar taip besielgiantys tikrai pagalvojo apie pasekmes? Na, kad ir apie tai, ar avarijos atveju galios civilinės atsakomybės draudimo polisas? Ar neteks sūnaus ar dukters vairavimo pasekmes kompensuoti iš savo kišenės? Na, bet tai, galu gale, jų reikalas. Mus labiau domina techninė pusė – kiek pritaikyti eismui, kiek saugūs yra tokie mikroautomobiliai? Kadangi, kaip minėjome, Lietuvoje jų eksploatavimo patirties nėra ir neaišku, kada bus, teks remtis kitose šalyse skelbiama informacija. Autoritetingas Vokietijos žurnalas
„ADAC Motorwelt”, žinomas savo pravestų automobilių bandymų objektyvumu ir praktišku požiūriu į autotechniką, išbandė Vokietijos pirkėjams siūlomą 350 kilogramų sveriantį mikroautomobilį JDM”Albizia”, varomą dyzelinio 2 cilindrų 5AG variklio ir anot gamintojo, neišvystančio didesnio kaip 45 km/h (?)greičio. Nuosavame bandymų stende ADAC inžinieriai „sumušė nosimis” šį 11820 eurų kainuojantį automobiliuką su serijiniu mažos klasės automobiliu „Renault Twingo” (kaina-9100 eurų). Kaip dera, abu automobiliai vandens pripildytais degalų
bakais ir su manekenais priekinėse sėdynėse, velkami specialių greitaeigių gervių lynais pagreitėjo
iki 40 km/h ir rėžėsi kairiosiomis priekinėmis pusėmis vienas į kitą. Tai labiausiai artimas realiems susidūrimams „crash-testas”, ir kartu labiausiai gniuždantis automobilio laikančiąją konstrukciją – kaip tik tai, ko ir reikia! Kai po sekundės abu automobiliai sustingo vienas prieš kitą, inžinieriai ir žurnalistai išvydo katastrofišką vaizdą – jei mažylis „Twingo” atsipirko sumaigytu priekiu ir suveikusiomis oro pagalvėmis, tai „Albizia” buvo tiesiog sugniuždyta.
Jos salonas sutrumpėjo, kėbulo slenksčiai (turintys programuojamai deformuotis) paprasčiausiai lūžo pusiau, vairas pakilo 10, o pedalų blokas – net 13 centimetrų aukštyn, prietaisų skydelis supleišyjo aštriomis skeveldromis, metalinė salono apdailos detalė kaip kokia ietis įsirėmė į manekeno krūtinę, sėdynės nutrūko nuo savo tvirtinimų, saugos diržai deformavo juos tvirtinančių varžtų lizdus, o galvos atrama nulūžo ir trenkė manekenui per pakaušį…pažvelgę po automobiliu, bandytojai pamatė, jog skilęs degalų bakas atitrūkęs nuo tvirtinimų, guli ant kelio, o iš jo liejasi skystis…Gerai, kad bake tik vanduo, priešingu atveju būtų turėję darbo ir bandymą stebėję gaisrininkai.
Jei „Twingo” sėdėję manekenai nukentėjo minimaliai – keleivis patyrė tik apkrovas nuo saugos diržo, vairuotojas galėjo susižeisti kelius į kietą vairo veleno apsaugą, na dar gal diržas kiek suspaudė krūtinės ląstą, tai „Albizia” ekipažas patyrė kur kas daugiau traumų. Keleivis tikriausiai atsipirko sužeista kairiąja koja, bet vairuotojas žuvo – galvos ir dešiniosios kojos apkrovimas smūgio metu gerokai viršijo leistinas ribas, jas papildomai žalojo automobilio konstrukcijos ir vidaus įrangos elementai. Ko norėti – jei greičiai buvo vienodi, tai masės skirtumas sudarė 450 kilogramų – daugiau nei sveria „Albizia” su dviem keleiviais. Todėl „Twingo” po tokios avarijos gali netgi važiuoti, o mikroautomobiliukas keliauja į sąvartyną.
Kodėl gamintojai siūlo rinkoje tokias trapias ir susidūrimo bandymų neišlaikančias mašinėles, kurios dar ir brangesnės už tikrus automobilius? Na, galimybę pardavinėti tokius pavojingus žaisliukus jiems suteikia Europos Sąjungos teisės aktai, ribojantys mikroautomobilių, kuriuos vairuoti leidžiama sulaukus 16 metų, svorį tais 350 kilogramų. O esant tokiam svorio limitui, jokios solidesnės kėbulo konstrukcijos nesukursi – šiandien dar neegzistuoja nei supertvirtos superlengvos medžiagos, nei prieinamos automobilių kėbulų gamybos iš jų technologijos. Valdininkai pasiteisins – užtat apribojome jų greitį iki 45 km/h! Bet juk tai juokinga – vos ne kiekvienas paauglys sugeba taip patobulinti savo transporto priemonę, apeiti visus konstruktorių įdėtus saugiklius, kad nespėji apsidairyti, kai jis jau lekia vos ne dvigubai didesniu nei nustatytas greičiu. Minimotoroleriais po gatves zujantysis automobilius iš kairės ir dešinės lenkiantys paaugliai – geriausias šio teiginio patvirtinimas.
Vokiečiai bandymams pasirinko kraštutinį variantą –mažos klasės automobilį ir patį lengviausią iš mikroautomobilių su minimalia ir kaip pasirodė – neefektyvia saugos įranga. Rinkoje siūlomi taip pat solidesni jų modeliai, beje su galingesniais varikliais, reiškia, ir greitesni. Nebandėme jų susidūrimo testuose, bet drįstame teigti, jog pakliuvę į avariją, jie tikrai atrodys ne geriau už vargšę „Albizia” – juk „Twingo” pas mus keliuose vienetai, šimtus kartų daugiau važinėja solidžių „Audi”, BMW ir visokių kitokių vidutinės ir didelės klasės automobilių, sunkvežimių, autobusų. Galu gale, kad avarijos pasekmės būtų tragiškos, pakaks susidurti ir su populiariuoju „Golf” ar kitu kompaktišku automobiliu – jų masė vis tiek dvigubai ar daugiau didesnė…
Netvirtiname, jog mikroautomobiliai „neturi teisės gyventi”. Tačiau kiekvienas, galvojantis kad toks pseudoautomobilis sumažins vairuotojo pažymėjimo įsigijimo problemas, leis važinėti pigiai ir patogiai, turi iš karto priimti dėmesin ir tą padidintą riziką, kurios neišvengs, dalyvaudamas eisme su tokia „taburete ant ratukų”.
Nuotraukos ADAC Motorwelt