Baltarusiška Kobra (LT)

SLAVIŠKOSIOS ,,KOBROS”

Liucijus Suslavičius

Ginklai, kaip taisyklė, pergyvena savo kūrėjus ir tarnauja net kelias žmonių kartas. Jų efektyvumas, lyginant su naujai pasirodančiais ginkluotės pavyzdžiais, vis mažėja, tačiau tai nereiškia, kad jie dėl to tampa mažiau pavojingi. Ne veltui rusai net turi tokį posakį – ,,Senas, bet grėsmingas ginklas”. O kad ta iš seno ginklo sklindanti grėsmė nemažėtų, rūpinasi ginklų gamyba ir modernizavimu užsiimančios firmos, neretai suvienijančios pastangas, kad tik gauti kuo geresnį rezultatą. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžių yra kiek nori, ypač dabar, kai pasaulinio branduolinio konflikto grėsmė tapo mažiau reali. Tai reiškia sumažėjusias išlaidas ginklavimuisi ir prastovas ,,ginklų kalvėse”. O užsidirbti iš pelningų užsakymų ginklams norisi…

Jei nėra paklausos naujai ginkluotei, tenka užsiimti senosios modernizavimu ir pritaikymu naujoms kovos sąlygoms, naujiems užsakovų reikalavimams (o kartais tiesiog įsiūlyti jiems tas naujoves). Dar TSRS gyvavimo metu taip vadinamoms ,,draugiškoms šalims” Azijoje ir Afrikoje buvo parduota arba tiesiog padovanota tūkstančiai šarvuotų kovos mašinų, tarp jų – ir šarvuotųjų transporterių BTR-70 bei pėstininkų kovos mašinų BMP-1. Sukurti, kaip numatė tarybinė karinė doktrina, lydėti į Vakarų Europą besiveržiančius tankų pulkus, šie transporteriai ir kovos mašinos pasirodė ne taip jau ir efektyvūs lokaliniuose karuose. Visų pirma dėl ginkluotės, mažai tinkamos kautynėms kalnų rajonuose ir miestuose – jų kulkosvaidžiai ir pabūklai negali šaudyti aukštyn, jų kalibras ir tipas neatitinka vietinių susirėmimų sąlygoms. Antra – tarybinių kovos mašinų varikliai nepatikimi ir neekonomiški. Jie gal ir tiktų vienam galingam prasiveržimui arba mūšiui, bet greit

,,nusibaigia” kasdieninių kovinių patruliavimų ir transporto kolonų lydėjimo sąlygomis, kai nėra laiko aptarnavimui ir kasdieninei jų priežiūrai. Beje, tai sena šiaip jau neblogų rusiškų konstrukcijų bėda – prastai sukonstruoti ir pagaminti varikliai. Štai šias ,,įgimtas ydas”, būdingas BTR-70 bei BMP-1, ėmėsi ,,gydyti” trys karinio- pramoninio komplekso, susiformavusio dar ,,Varšuvos pakto” laikais, įmonės – Slovakijos ,,Metapol” ir ,,ZTS Dubnica” bei Baltarusijos mieste Borisove įsikūrusi didžiulė karinės technikos remonto įmonė ,,140-oj zavod”. Projektui vadovavo firmos ,,Metapol” atstovas.Reikia pastebėti kad ,,socializmo stovyklos” laikais Čekoslovakijoje, nuo seno garsėjusioje savo ginklų pramone, Čekijoje esančios gamyklos daugiausia gamino lengvus ginklus, o Slovakijoje buvo vystoma tankų ir artilerijos pabūklų gamyba.

Partneriai pasiūlė remonto Borisovo gamykloje metu pakeisti senuosius ratinių ir vikšrinių kovos mašinų bokštelius su visa ginkluote naujais, kuriuos sukūrė ,,Metapol”, o gamina ,,ZTS Dubnica”. Ginklų kompleksas ir jo valdymo sistema principe tokie patys, kaip modernesnės BMP-2. Tai atvirai sumontuotas ir todėl šaudant neužteršiantis parako dujomis kovos mašinos vidaus 30 mm kalibro greitašaudis automatinis pabūklas 2A42, suporintas su 7,62 mm kulkosvaidžiu PKT. Bokštelyje įrengta geriausia tarp gaminamų NSV šalyse Minsko Vavilovo vardo gamybinio susivienijimo sukurta apžvalgos ir taikymo optinė-elektroninė sistema, sumontuoti pabūklo stabilizatorius, mikroprocesorius, ginkluotės distancinio valdymo džoistikas. Kovos mašinos vadas ir taikytojas reikiamą informaciją mato displėjaus ekrane. Šaudmenų atsarga – 360 šovinių pabūklui ir 1800 šovinių kulkosvaidžiui. Efektyvus šaudymo atstumas išaugo iki 4 tūkstančių metrų, na, o pabūklo naikinamosios galios ir taiklumo su ankstesniais nėra ko ir lyginti. Lengvai šarvuotą techniką, pastatų sienas 30 mm kalibro sviediniai pramuša kaip supuvusiais lentas!

Atskirai verta suminėti kartu gabenamus nešiojamus prieštankinius raketinius kompleksus 9P135M (trys raketos). Kadangi naujasis bokštelis ir nauja radijo ryšio aparatūra, apsauganti nuo pasiklausymo, sveria mažiau, nei ankstesni, pavyko sustiprinti kovos mašinų šarvus ir net sumontuoti kondicionierius, tiesiog būtinus karštuose regionuose, nežymiai – tik 200 kilogramų (lygiai iki 14 tonų) padidinant bendrą svorį. Gamintojai pavadino naują bokštelį su ginkluote ,,unifikuotu koviniu moduliu”. O juo komplektuojamas šarvuotas mašinas – ,,Kobra”. Buvusi BMP-1 tapo ,,Kobra –S”, gi BTR-70 – ,,Kobra- K”. Beje, naują pavadinimą modernizuotai technikai pasiūlė vienas užsakovas iš neįvardintos Artimųjų Rytų šalies…

Jei pėstininkų kovos mašinos BMP-1 variklis (300 AG dyzelis UTD-20) ir važiuoklė išliko tokie, kaip buvę, tai aštuonratis šarvuotas transporteris BTR-70 buvo perdirbtas iš pagrindų. Jame sumontuotus du karbiuratorinius V-8 tipo variklius GAZ su atskiromis pavarų dėžėmis Borisove pakeitė vienu KamAZ-7103 dyzeliu, išvystančiu 260AG galią, ir viena pavarų dėže. Šarvuoto transporterio valdymas ir aptarnavimas gerokai supaprastėjo, išaugo bendras mašinos patikimumas, o dinaminiai bei pravažumo parametrai nepasikeitė – jis ir toliau sugeba išvystyti 80 km/h kelyje ir 9-10 km/h vandenyje.

Į ,,kobrų” pristatymą Minske vykusioje parodoje ,,MILEX” ir jų demonstraciją užmiesčio poligone susirinko nemažai svečių iš užsienio, bet vyravo tamsaus gymio ar net juodaodžiai aiškiai kariškos laikysenos vyrai, aktyviai bendravę su modernizuotų šarvuočių gamintojų atstovais. O Baltarusijos gynybos ministras generolas-pulkininkas L. Malcevas atvirai pažadėjo 140-jai remonto gamyklai valstybinį užsakymą turimų Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose BTR-70 ir BMP-1 modernizavimui iki ,,Kobra-K” ir ,,Kobra-S” lygio, pareiškęs, jog tai bus vienu iš šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizacijos elementų, kartu leisiančių sutaupyti nemažai lėšų.

Nuotraukos – R.Ismagilovo

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU