BARV – “pliažo tvarkytojas”
Liucijus Suslavičius
Sudėtingiausias ir pavojingiausias bet kurios jūrų desanto operacijos etapas – karių ir technikos išsodinimas į krantą, kada jie yra labiausiai pažeidžiami priešininko ugnies, be to, nežino, kas slypi tame atrodytų siaurame seklaus vandens ruože, kurį reikia įveikti, kad pasiektum pliažo smėlį. Antrojo pasaulinio karo laikų desantų – sėkmingų ir nepavykusių – patirtis rodo, jog kartais jūros bangų išskalauta duobė ar jų sunešta ir jokiame jūrlapyje nepažymėta sekluma netikėtai sugriauna iš anksto parengtus ir atrodytų, visas smulkmenas numačiusius planus. Iš desanto laivo išvažiuojantys tankai netikėtai panyra iki bokštelio, blokuodami kelią į sausumą sekančioms kovos mašinoms, ant nežinomos seklumos užplaukusios desantinės baržos priverstos išsodinti karius ne tiesiog ant kranto, o kelis šimtus metrų iki jo. Ir štai tada kyla chaosas – priešininkas iš visų vamzdžių pliekia į nejudančiais taikiniais virtusią techniką, į iki juosmens vandenyje krantan brendančius karius…Vien mintys apie tokį operacijos vystymosi variantą tampa nuolatiniu streso šaltiniu jos planuotojams. Bet net tada, kai nėra tiesioginio “ugnies kontakto” su priešininku, sėkmingą ir greitą desantavimą gali sukliudyti desantą išlaipinančių baržų stoka – išsodinusios pirmąją atakuojančių bangą, jos nebegali grįžti prie atokiau plūduriuojančių laivų, nes paprasčiausiai įstrigo pliaže…Todėl šiuolaikinės armijos desanto operacijose neretai naudoja sraigtasparnius bei laivus ant oro pagalvės, amerikiečiai tradiciškai aprūpina savo jūrų pėstininkus šarvuotomis vikšrinėmis amfibijomis. Visgi universalumu ir ekonomiškumu, talpa bei patikimumu ši nauja technika toli gražu ne visais atvejais pralenkia senąsias desantines baržas, kurių konstrukcija mažai tepasikeitė nuo “dienos D”– sąjungininkų išsisodinimo Normandijos pliažuose laikų. Tačiau pasikeitė jų pristatymo į operacijos vietą bei aptarnavimo pliažuose technologija.
Didžiosios Britanijos karinės jūrų pajėgos desanto operacijoms vykdyti šiuo metu turi du naujus desantinius laivus – dokus “HMS Albion” ir “HMS Bulwark”. Kiekvieno jų korpuso gale yra atidaromas dokas, kuriame telpa 4 desantinės baržos LCU Mk.10. Kiekviena jų gabena vieną tanką, arba 4 automobilius arba 120 pilnai ekipiruotų karių. Pakrautos technika, baržos įplaukia į desantinio laivo doką, vartai užsidaro, dokas nusausinamas ir desantinis laivas pasuka operacijos tikslo link. Atplaukus į vietą, kariai sulipa į baržas, dokas užtvindomas, jo vartai atsidaro ir LCU (Landing Craft Utility – univeralus desantinis laivas) 20 km/h greičiu pajuda kranto link…
Kad desantavimo metu nekiltų problemų su įstrigusia technika bei tam, kad pagelbėti baržoms greičiau nuplaukti nuo kranto, vienoje iš baržų su pirmąja desantininkų banga plaukia BARV (Beach Armored Recovery Vehicle – šarvuota pliažo gelbėjimo priemonė). Jo paskirtis – ištraukti į krantą paskendusius ar įstrigusius tankus ir kitą ratinę bei vikšrinę techniką, nustumti į gilesnius vandenis desantines baržas, jei jos negali pajudėti atbulos vien savo variklių pagalba. Tai tikras “pliažo šeimininkas”, padedantis įvesti ir palaikyti tvarką desantavimo metu. Šiandien naudojami “Hippo” pavadinti BARV – tai jau trečioji tokios paskirties šarvuotų gelbėjimo mašinų karta Didžiosios Britanijos karinėse pajėgose. Pirmieji BARV buvo sukurti amerikietiško tanko M4 “Sherman” bazėje, nuo 1963 metų juos pakeitė angliško tanko “Centurion” korpuso pagrindu sukonstruoti “pliažo šeimininkai”, gi trečioji BARV karta – “Hippo” – turi vokiško tanko “Leopard 1A5” korpusą bei mechaninę dalį. Jei ankstesni BARV labiau priminė tanką, nes turėjo aukštą šarvinį korpusą be jokių langų, tai “Hippo” atrodo kaip labai didelis traktorius su erdvia
įstiklinta kabina trim ekipažo nariams. Priekyje kyšo kažkuo sumažintą buldozerio “peilį” primenantis vertikaliais gumos blokais „padabintas” stūmimo įtaisas, už aukštos kabinos su priekin palenktu stiklu – stačiakampis “kaminas” dešinėje bei tokia pat kampuota radiatoriaus dėžė kairėje. Ten, kur turėtų būti “traktoriaus” variklis – nedidelė aikštelė, “įrėminta” iš storų vamzdžių suvirintais aptvarais…Lygiai 50 tonų sveriantis “Hippo” (matmenys 7500×3370 x4100 mm) priskiriamas 25 tonų traukos klasei (jei lygintume jį su civiliniais traktoriais) ir gali ištraukti tiek pat sveriantį tanką ar kitą techniką, nustumti nuo kranto 240 tonų sveriantį laivą.
Kas gi sukūrė šį stipruolį “pliažo tvarkytoją”? Didžiosios Britanijos gynybos ministerija užsakė pagaminti naujos kartos BARV bendrai britų ir švedų firmai “Alvis – Hagglunds”. Baze gelbėjimo mašinai pasirinktas tankas “Leopard 1A5”. Nuėmus jo bokštą, virš korpuso švedai, kurie gamino BARV, įrengė aukštą ekipažo kabiną su neperšaunamais stiklais. Būtent pastaraisiais metais pasiekti technologiniai laimėjimai, gaminant neperšaunamus stiklus, leido iš esmės pakeisti mašinos konstrukciją, atsisakyti belangio šarvinio korpuso, pakeičiant jį tiek pat atsparia kulkoms ir skeveldroms, bet turinčia puikų apžvelgiamumą kabina. Variklis – firmos MTU gaminamas V10 tipo 830 AG turbodyzelis, aušinamas skysčiu. Tanko korpusas buvo kruopščiai hermetizuotas, oro paėmimo ir variklio atidirbusių dujų išmetimo sistemos sumontuotos jau minėtuose šarvuotuose “kaminuose” už kabinos. Teko pasirūpinti naujos konstrukcijos oro filtrais, sulaikančiais ne tik pajūrio smėlį, bet ir ore esančia druską, kurie gali pakenkti varikliui. Gamintojas peržiūrėjo visas važiuoklės ir tanko išorės detales ir tas, kurios gali būti paveiktos jūros vandens, pakeitė naujomis. Pavyzdžiui, aliuminiai vikšrų ratukai pakeisti tokiais pat, bet pagamintais iš nerūdyjančio plieno.
“Hippo” gali sėkmingai dirbti 2,9 metro gylyje, o tai kur kas daugiau, nei normaliai desanto sąlygomis. Oficialiai į “Royal marines” apginklavimą pirmieji BARV “Hippo” priimti 2001 metų rugsėjo 24 dieną.