Brumm Old Fire serija (LT)

“BRUMM” FIRMOS “OLD FIRE” MODELIŲ KOLEKCIJA

Liucijus Suslavičius

Automobilių modelių masteliu 1:43 kolekcininkai gerai žino Italijos modelių firmą “Brumm” , nuo 1972 metų veikiančią Oltrona San Marmette mieste. Ir ne tik todėl, kad kokybiškas Italijoje, o ne kur nors Kinijoje pagamintas miniatiūras iš metalo lydinio ir plastmasės su įspausta stilizuota B raide į lentyną gali pasistatyti ir populiarių “liaudiškų” automobilių modelių mėgėjai, ir tie, kuriuos domina aristokratiški autoveteranai. Neužmiršti nei tie, kam įdomūs prieškariniai “Grand Prix” lenktynių bolidai., nei dabartinės “Formulės 1” gerbėjai. Tačiau ne tik įvairių dešimtmečių automobilių modeliai sudaro “Brumm” programą. Joje dar yra ir arklinės karietos, ir net įvairių veislių arkliai, pagaminti masteliu 1:43! Juk būtent nuo arklinių ekipažų modelių ši firma pradėjo veiklą, o jos pavadinimas – tai Šiaurės Italijoje paplitusio žodžio “brumista” – vežėjas – sutrumpinimas. Gi šiandieninis mūsų pasakojimas – apie nedidelę – vos iš aštuonių modelių susidedančią “Brumm” modelių seriją “Old Fire”. Neapsigaukite –ji skirta ne gaisriniams automobiliams, o visai kitokiai, retai ir egzotiškai transporto priemonių rūšiai – XVII-XIX amžiuje sukurtiems garu varomiems ekipažams.

Jau šviesiausi XVII amžiaus protai mastė, kaip pakeisti arklius kita, mechanine jėga, galinčia išjudinti ir varyti pirmyn ekipažą su ratais. Tarp pirmųjų, bandžiusių panaudoti ekipažų pavarai garo jėgą, buvo garsusis to meto fizikas Izaokas Niutonas. Jis lengvame vežimėlyje sumontavo garo katilą su nukreiptu atgal siaurėjančiu vamzdžiu. Įkaitinti garai, verždamiesi iš vamzdžio, stūmė vežimėlį pirmyn. Beveik tuo pat metu kitas išradėjas, Verbiestas, sukonstruoja panašų vežimėlį, kuriame iš garo katilo besiveržianti garų srovė suka turbiną, kuri savo ruožtu per krumpliaračių reduktorių varo vežimėlio ratus. Abu šie ekipažai buvo įdomūs, tačiau techniškai neperspektyvūs, tad taip ir liko jų kūrėjų pasigamintais akademiniams bandymams modeliais. Bet „Brumm” laiko juos vertais įamžinimo ir gamina jų sumažintas kopijas. O štai 1769 metais prancūzo karo inžinieriaus Kiunjo sukonstruotas garo mašinos varomas triratis ekipažas buvo pagamintas ir netgi važiavo, tiesa, netoli. Jis išliko iki mūsų dienų ir kai kas netgi laiko jį automobilio pirmtaku. Aišku, italų firma jo irgi negalėjo apeiti.

Nepatikėsite, bet kai kurie netradiciškai mąstantys konstruktoriai prieš daugiau kaip du šimtus metų jau galvojo apie tai, kaip sukurti ne tik važiuojantį keliais, bet ir galintį plaukti savaeigį ekipažą. Jo projektą 1801 metais pasiūlė anglų išradėjas Evansas. Laivo formos korpuse su keturiais ratais jis sumontavo griozdišką garo jėgainę, kuri turėjo sukti ratus bei gale įrengtą vandenyje ekipažą varantįjį mentinį mechanizmą. Tiksliai pagamintas vos 17 centimetrų ilgio modelis visgi leidžia mums suprasti , kaip garo mašinos sukimo momentas buvo perduodamas ratams ir plaukiant vandenyje panardintoms mentėms.

Penktasis serijoje – tai britų išradėjo Trevitiko 1803 metais pagaminto keleivinio ekipažo su uždaru karietos tipo kėbulu modelis. Misteris Trevitikas garo katilą įrengė gale, o didžiulius jo ekipažo ratus garo mašina varė ne mažiau įspūdingų atvirų krumpliaračių pagalba. Ekipažą vairavęs žmogus sėdėjo priekyje ant nedidelės pasostės ir ilga svirtimi pasukdavo mažučių priekinių ratų porą.

Praėjo dar ketvirtis amžiaus, išaugo nauja išradėjų karta, o ir technologija kiek pažengė pirmyn. Europoje sukuriami pirmieji praktiškai naudojami gariniai ekipažai. Vienas iš modelių – Anglijoje 1825 metais Gurnėjaus pagaminto triašio garinio diližano, reguliariai važinėjusio tarp Londono ir Batho miestų, sumažinta kopija. Tai sudėtingas, daug smulkių detalių turintis modelis, įtikinamai perduodantis realiai egzistavusios transporto priemonės konstrukcijos ypatumus, pavyzdžiui, elipsės formos linges, filigranišką priekinių pasukamų ratų valdymo mechanizmą..

Dar po trijų metų pagaminamas bene pirmasis istorijoje savaeigis garinis sunkvežimis. Jo konstruktorius Pecqueras teisingai nuspėjo po daugelio dešimtmečių atsirasiančio vidaus degimo varikliu varomų krovininių automobilių komponuotę – priekyje varių žvilga vertikalus garo katilas, už jo – dvivietė sėdynė vairuotojui ir jo padėjėjui, už jų – krovinių kėbulas. Garo mašina su transmisija paslėpta po rėmu, prie jo prikabintas žalvarinis cilindrinis bakas vandeniui. Viskas kaip tikrame ekipaže, nors modelis – vos 13 centimetrų ilgio.

“Old Fire” seriją užbaigia itališka konstrukcija – 1854 metais inžinieriaus Bordino pagaminto keleivinio garomobilio modelis. Jis ne toks griozdiškas, kaip trijų skirtingų dydžių ratus turėjęs Gurnėjaus diližanas, ir jo valdymo sistema tobulesnė. Įdomiai išspręstas ir pavaros blokas – už ekipažo gale įrengto garo katilo matome sėdynę kūrikui, šalia – anglies ir vandens atsargos, o garo mašina sumontuota po kėbulu. Modelis turi daug metalizuotų detalių, puikiai imituotas į priekį ir galą atvožiamas keleivių skyriaus tentas su atidarymo mechanizmais, ekipažo priekyje ir šonuose įrengti žibintai, vairuotojo vietos įranga. Sugraudina viena detalė, nukopijuota nuo originalo – skersinis ienoms prijungti, jei kelyje garo mašina išeitų iš rikiuotės ir prie ekipažo tektų kinkyti ketvertą arklių…Taip yra iš tikrųjų – norintieji gali patys įsitikinti, apsilankę Turino automobilių muziejuje, kur saugomas Bordino ekipažas.

Šios serijos modelių pagaminama nedaug – maždaug 200 vienetų kiekvieno jų per metus. Juk skirtingai nei automobilių modelius, miniatiūrinius garinius ekipažus renka tik prisiekę senovinės technikos gerbėjai ir… technikos muziejai, norintys papildyti savąsias ekspozicijas modeliais, parodančiais savaeigių ekipažų raidą. Malonu, kad tikrai reti “Old Fire” serijos modeliai klubo “Hobis” pirmininko Alvydo Klečkausko pastangomis jau pasiekė ir Lietuvą.

Nuotraukos A.Klečkausko

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *