Chubby (LT)

CHUBBY – NEBIJANTIS MINŲ

Liucijus Suslavičius

Kaip manote, kokios valstybės kariškiai šiandien laikomi labiausiai patyrusiais, apsisaugant nuo minų keliamos grėsmės? Amerikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos? O gal Rusijos – juk jie Čečėnijoje su minomis turi reikalų kasdien? Gal būt, kai kam tai bus naujiena, bet geriausi ekspertai šioje srityje – pietų afrikiečiai. Priežastis paprasta – jie kelis dešimtmečius dalyvavo nepaskelbtame kare, kuris vyko Afrikos žemyno pietuose.Po Antrojo pasaulinio karo Pietų Afrikos Respublika (PAR) buvo bene vienintelė pasaulyje valstybė, oficialia savo politika paskelbusi rasių atskyrimo principą – aparteidą. Juodųjų šalies gyventojų politinės organizacija – Afrikos Nacionalinis Kongresas – negalėdamas pasiekti savo tikslų taikiais metodais, įkūrė karinį sparną “Umkonto we sizwe” (“Keršto ietys”), kurio kovotojai stojo į partizaninį karą su šalies armija, kontroliuojama baltųjų mažumos. Negalėdami kautis atvirame mūšyje su reguliaria PAR kariuomene, juodieji partizanai plačiai naudojo minų karo taktiką, minuodami ne tik kelius, bet ir sudarydami ištisus minų laukus buše – taip ten vadinama savana – spėjamomis baltųjų karinių dalinių judėjimo kryptimis. Šių minų pagalba įprasta kovinė technika – džipai, sunkvežimiai, šarvuočiai – buvo naikinama taip sėkmingai, kad armijos nuostoliai darėsi nebepakeliami. O čia dar prisidėjo daugumos pasaulio valstybių paskelbtas PAR prekybinis ir diplomatinis embargas, kliudęs gauti techninę pagalbą iš kitur. Tada pietų afrikiečiai ėmėsi sparčiai tempais kurti savąją karinę pramonę, o vietoje nepasiteisinusių mūšiuose su partizanais kovos ir transportinių mašinų projektuoti ir gaminti originalias, ir kaip pasirodė vėliau, labai efektyvias konstrukcijas. Po eilės eksperimentų PAR pramonė pradėjo gaminti keistos formos niekur kitur nesutinkamus šarvuotus transporterius – jų gana nesudėtingos formos šarvinis korpusas, dažniausia atviras iš viršaus, buvo iškeltas aukštai virš važiuoklės, korpuso dugnas – ne plokščias, o V raidės formos, kabinos – su neprašaunamais stiklais, vienvietės. Kaip taisyklė, automobiliai neturėjo nei sparnų, nei paminų. Važiuoklė – su visų ratų pavara, paprasta, lengvai remontuojama lauko sąlygomis. Šie negrabiai atrodantys, aukšti šarvuočiai puikiausiai pasiteisino specifinėmis šio konflikto sąlygomis. Pasirodė, jog štai tokia komponuotė su virš rėmo iškeltu korpusu lengvai atlaiko minų sprogimus, apsaugodama jame esančius karius. Minos sprogimo banga, nedaug teužkliūdama už “nuogos” važiuoklės, nes šie automobiliai neturi nei sparnų, nei paminų, nei prie rėmo pritvirtintų degalų bakų ar atsarginio rato, pasiekia V- formos korpuso dugną ir juo “nuslysta” į šonus, nepadarydama didesnės žalos. Net prieštankinė mina TM-57 tokio šarvuočio nesunaikina, tik trumpam išveda iš rikiuotės. PAR kariškiai teigia, jog pirmosios kartos lengvą šarvuotį “Buffel”, pagamintą panaudojus “Unimog U416” važiuoklę, galima būdavo atremontuoti per 24 valandas po to, kai po jo ratu sprogdavo net dvi tokios prieštankinės minos!

Sunkiai ir “per kraują” įgytą patyrimą PAR specialistai sėkmingai panaudojo kurdami ir kitas įvairios paskirties kovos mašinas. Tačiau viena problema išliko – jei partizanai padėjo ne kelias minas, o įrengė ištisą minų lauką arba užminavo kelis ilgesnius kelio ruožus, armijos kolona galėjo ir nepasiekti savo kelionės tikslo, net jei nežūdavo nei vienas karys – juk kiekviena mina išvesdavo iš rikiuotės po vieną transporterį ar sunkvežimį, tad greitai karinės kolonos maršrutas būdavo pažymėtas nebegalinčiais toliau važiuoti susisprogdinusiais automobiliais. Aišku, galima prieš koloną paleisti išminuotojus su minų ieškikliais, bet tada kolona judės vėžlio greičiu, o ir išminuotojų gyvybei nuolatos grės pavojus- juk pavyzdžiui, plastmasinių minų ieškiklis nefiksuoja. Minų tralas ant tanko vėlgi netinka – tankas platesnis, nei automobilis, jis valys kelią sau, o tarp vikšrų liks nesprogusios minos, tykančios savo aukos.

Po ilgų eksperimentų PAR kariuomenė iš vietinio koncerno “Dorbyl Limited” transporto priemonių gamybos padalinio RSD gavo “Chubby” – šiai dienai efektyviausią pasaulyje mobilią išminavimo sistemą, skirtą išvalyti kelią ratinės kovinės ir transporto technikos kolonoms. Užtenka pasakyti, kad Afrikos savanos sąlygomis – o joms “Chubby” visų pirma ir sukurta – ji per parą išvalo nuo minų iki 200 kilometrų kelio! Sistema susideda iš kelių atskirų modulių. Pirmasis jų – tai MDV (Mine Detection Vehicle – minų paieškos automobilis). Dviašis MDV su ilga baze ir aukštai iškelta vienviete kabina “po pilvu” turi indukcinę minų paieškos įrangą. Labai plačios padangos daugeliu atvejų leidžia MDV pravažiuoti virš minos, jos nesusprogdinant. Aptikta mina specialaus automatiškai veikiančio purkštuvo pažymima ryškiais dažais, apie ją radijo ryšiu informuojamas sekančio modulio vairuotojas. Kitas modulis vadinasi T/MDV (Towing/Mine Detecting Vehicle – vilkikas/minų paieškos automobilis). Labai panašus į pirmąjį, šis automobilis ne tik aptinka kelyje padėtas minas, bet ir velka paskui save du MDT modulius. MDT reiškia Mine Detecting Trailer arba minas aptinkanti priekaba. Paskutiniu moduliu yra SWM/TT – Spare Wheel Module/Tool Trailer. Tai pagalbinis modulis – vilkikas, gabenantis didelį kiekį atsarginių ratų bei velkantis priekabą su remontui reikalinga įranga ir atsarginiais konstrukcijos elementais.

“Chubby” moduliai važiuoja karinės kolonos priekyje. Pirmasis – modulis MDV, fiksuojantis minas. Jei pavyksta, minas neutralizuoja išminuotojai, jei ne – jas sunaikina iš paskos važiuojanti T/MDV. Pats vilkikas irgi dažniausiai pravažiuoja virš minos, o ją susprogdina sunkiai krautų MDT ratai. Bet jei netgi mina sprogsta po MDV ar T/MDV ratu, nieko ypatingo, PAR kariškių nuomone, neatsitinka. Modulis tiesiog praranda ratą, blogiausiu atveju – ir jo pakabą. Tiesiog ant kelio sugadinti elementai pakeičiami naujais, kuriuos gabena SWM/TT, ir kolona vėl juda į priekį. Mat, “Chubby” modulių konstruktoriai iš anksto priėmė, kad visi moduliai – tai savotiški “savižudžiai”, susisprogdinantys ant minos tam, kad kitos transporto priemonės nuo jos nenukentėtų. Jie atitinka jau minėtą PAR kovos mašinš konstrukcinį principą – atvira važiuoklė su minimaliu įvairių elementų ir agregatų skaičiumi, “praleidžianti” per save sprogimo bangą, virš jos – iš storo šarvų plieno pagamintas korpusas su V-formos dugnu, slepiantis savyje variklį, pavarų dėžę, aušinimo bei maitinimo sistemos agregatus. O virš jo, iškelta kuo aukščiau virš žemės

– tvirta vienvietė vairuotojo kabina. Tačiau kurdami “Chubby”, jos konstruktoriai žengė dar vieną netradicinį žingsnį. Jie panaudojo vaikiško mechaninio konstruktoriaus principą. Jei pamenate iš vaikystės, tokiame konstruktoriuje standartinės detalės jungiamos varžtais. Iš tų pačių detalių galima surinkti tiek automobilį, tiek lėktuvą ar garvežį. “Dorbyl Limited” specialistai “Chubby” modulius irgi surinko iš varžtais sujungtų elementų, mazgų ir agregatų. Ką tas duoda? Tarkime, kuris nors iš MDV užvažiavo ant minos. Nugriaudėja sprogimas, kaškur į šoną nuskrieja nuplėštas ratas, pabyra pakabos ir varančiojo tilto dalys, sulinksta iš plieno profilių suvirinta konstrukcija, jungusi to nuplėšto rato pakabą su šarvuotu kėbulu. Modulis išėjo iš rikiuotės? Be abejo, bet neilgam – mechanikai atsuka varžtus, nuima ar nupjauna deformuotus konstrukcijos elementus, kiti tuo tarpu pakeičia sutrupintą rato stebulę, prijungia naują lingę, atridena ir uždeda naują ratą. Viskas! Jokio rėmo lyginimo, stambių agregatų keitimo – savaeigių modulių konstrukcija tokia, kad nuo sprogimo atskiri elementai lengvai atitrūksta, išsineria sujungimai, “nukerpami” elementus jungiantys varžtai, bet nei vienas svarbus elementas nenukenčia nepataisomai. Gi svarbiausi agregatai ir vairuotojas išlieka saugūs už storo plieno šarvų. O priekabos – tai iš viso “pabiručiai” – minai sprogus po kuriuo nors ratu, jos išsiardo į sudedamąsias dalis. Ir lygiai taip pat paprastai vėl sumontuojamos.

Vienas iš žinomų “Cubby” sistemos trūkumų – ji geriausiai tinka būtent trasoms savanoje nuo minų valyti. Juk partizanai minas deda būtent provėžose – kokia prasmė minuoti žole apaugusį tarpvėžį. O štai atgabenus kelis “Chubby” į Bosniją, paaiškėjo, jog Afrikoje pasiteisinusi kombinacija čia, Europoje, ne visada patikimai išvalo kelią nuo minų – Bosnijoje kariaujančios pusės minas statė įvairiose kelio juostos vietose, tame skaičiuje ir viduryje, kur “Chubby” priekabos nevažiuodavo. Išeitis buvo rasta greitai – iš Boksburgo, kur veikia padalinio RSD gamykla, lėktuvu nedelsiant atgabeno naujo tipo triračius MDT modulius, kurių ratų trajektorijos tolygiai užima 3 metrų pločio kelio juostą.

Šiandien sistemas “Chubby” Pietų Afrikoje įsigijo Didžioji Britanija, Prancūzija, taip pat JAV. Jos naudojamos taikos palaikymo misijose Tai geriausias Afrikos pietuose sukurtų kovos mašinų įvertinimas. O darbo joms tikrai netruks dar ne vienus metus – įvairiose pasaulio šalyse savo aukų dar tebetyko dešimtys milijonų (!) įvairių tipų minų.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *