PLEIŠTAI, AMORTIZATORIAI, NIŠOS-VISKAS ŽMOGAUS SAUGUMUI
Liucijus Suslavičius
Europoje kasdien prie iškrovimo-pakrovimo rampų “švartuojasi” šimtai tūkstančių sunkvežimių ir autotraukinių. Ir kiekvienas toks manevras kelia pavojų šalia dirbantiems žmonėms, transporto priemonei ir pastatams. Nepaisant visų atsargumo priemonių, tai vienur, tai kitur kas nors atsitinka – tai automobilis važiuodamas atbuline eiga, prispaudžia vairuotojui manevruoti padėjusį kroviką, tai kraunamas autotraukinys ima ir savaime pajuda pirmyn…Žodžiu, pakrovimo zona – padidinto pavojingumo zona, ir reikia imtis tam tikrų priemonių, kad nelaimės galimybė būtų kuo mažesnė.
Vokiečiai nuo seno labai rimtai žiūri į pakrovimo-iškrovimo zonų saugumą ir netaupo jo sąskaita, neapsiriboja senai patikrintais sprendimais, o diegia čia pačią naujausią techniką, kokios pas mus Lietuvoje dar nesutiksi. Bet pradėkime nuo tų paprastesnių ir labiau akivaizdžių. Žmonėms didžiausias pavojus kyla, kai gerų norų vedami, jie atsistoja gale sunkvežimio ir rankomis “diriguoja” vairuotojui, kaip geriau atbulam privažiuoti prie pakrovimo vietos. Užtenka paslysti ar sekundę vėliau pasitraukti, ir rizikuoji atsidurti tarp betoninės rampos ir nenumaldomai artėjančio sunkvežimio galinio borto…Vokiečiai stengiasi po rampa įrengti saugią vietą, kur pavojaus atveju žmogus galėtų paprasčiausiai pasislėpti. Tačiau vien pakankamai plačios ir ne mažiau kaip 40 centimetrų gylio nišos po rampa nepakanka. O jei sunkvežimis atsitrenks didele jėga ir sumaigys kėbulo galą, sutrupins rampos kraštą? Kad taip neatsitiktų, tose rampos vietose, kur atsiremia sunkvežimio ar puspriekabės galas, tvirtinami amortizuojantys buferiai. Praktika parodė, jog juos geriau gaminti ne iš gumos, kuri nepakankamai elastinga ir neatspari, o naudoti polietileno blokus arba amortizuojančius elementus, sulenktus iš specialaus spyruoklinio plieno juostų. Jie puikiai “sugeria” smūgio energiją, apsaugodami ir transporto priemonę, ir rampos konstrukciją.
Sėkmingai “prisišvartavus”, reikia garantuoti, kad net jei į kėbulą įvažiuos krautuvas, sveriantis porą tonų, transporto priemonė nepajudės ir nenuriedės. Dažniausia naudojamas senas kaip pasaulis sprendimas -– po ratais pakišami juos vietoje fiksuojantys trikampiai pleištai.
Bet vokiečiai jau nebepasitiki vien paprastais pleištais. Juk vairuotojas gali pamiršti juos pakišti po ratais, gali kas nors nevykusiai pajuokauti ir praeidamas pro šalį, koja išspirti pleištus, o to pasekmės gali būti labai tragiškos. Tad jie sugalvojo ir jau ne pirmi metai naudoja “elektropleištus”, laidais sujungtus su signalizacija ar net elektriniu sandėlio durų atidarymo mechanizmu. Juos irgi reikia pakišti po ratais rankomis, bet toliau jie juose įrengtais spaudimo bei optiniais davikliais kontroliuoja, ar patikimai užfiksuoti ratai, ar niekas nebando savavališkai pleištus pašalinti. Jei kas nors netvarkoje, darbininkai įspėjami garsiniu ir šviesos signalais. Gi jei “elektropleištą” sujungsime su užvažiavimo į kėbulą rampos nuleidimo ar sandėlio durų atidarymo sistemomis, jis “leis” pradėti darbus tik tada, jei bus padėtas po ratu, taip, kaip privaloma pagal darbų saugos instrukciją.
Visgi toks sudėtingas pleištas – fiksatorius jau nėra “paskutiniu technikos žodžiu”. Pradėti naudoti stacionarūs, į krovinių kiemo dangą ar sandėlio grindis įleisti transporto priemonės ratų blokatoriai, sugebantys patikimai fiksuoti bet kokios transporto priemonės ratus po to, kai ši sustoja prie rampos. Vokietijoje jie dar vadinami ARS (Anti-Roll-System arba sistema prieš nuriedėjimą). Pagrindinis elementas – aštuoni trikampės formos pleištai su pneumatiniu valdymu, judamai sumontuoti plieniniame į dangą įleistame korpuse. Kai automobilis atbulas privažiuoja prie rampos ir sustoja, paspaudus valdymo mygtuką, pleištai iškyla iš savo rėmo ir iš priekio bei užpakalio patikimai fiksuoja ratą. Ir visai nesvarbu, viena ar trys ašys transporto priemonės gale, daug ar mažai išsikiša kėbulo galas už paskutiniojo rato. ARS aštuonių pleištų konstrukcija sugeba fiksuoti bet kokio sunkvežimio ar standartinės puspriekabės ratus. Sistema itin patogi, kai reikia užblokuoti turinčios šoninius ratų nišų gaubtus transporto priemonės ratus, po kuriais pakišti įprastus fiksuojančius pleištus paprasčiausia sudėtinga.
Didelis ARS privalumas taip pat tame, kad ji nekliudo transporto priemonei manevruoti – kol valdymo mechanizmas neįjungtas, visi pleištai – fiksatoriai lieka dangos paviršiaus lygyje. Pagaminti iš karštai cinkuoto plieno, pleištai ir rėmas yra ilgaamžiai, be to, kilnojami pneumosistemos, jie neturi reikalaujančių reguliarios priežiūros guolių ir mechaninių pavarų. Na, o darbų saugumo požiūriu ARS turi tą privalumą, jog ji valdoma iš sandėlio vidaus, joks atsitiktinis asmuo negali taip paprastai eidamas pro šalį, jos išjungti. O ir vairuotojas per klaidą ar tyčia nenuvažiuos nuo rampos, nebaigęs krovimo darbų – juk jo automobilį “išlaisvins” tik atsakingas už krovimo darbus.
Nuotraukos
1.Saugumo niša pakrovimo rampoje
2.”Elektrinis pleištas”, laidu sujungtas su durų valdymu
3.Taip atrodo ARS užfiksuotas ratas