„DE DION-BOUTON“ PIRMASIS POPULIARUS AUTOMOBILIS EUROPOJE
Liucijus Suslavičius
Daugelyje knygų ir enciklopedijų, skirtų automobilio istorijai, rasime tą pačią fotografiją, kurioje pavaizduoti greta stovintys du visiškai skirtingi vyrai – vienas – neaukštas, apsirengęs baltu apsiaustu ir plokščia skrybėle – kanotje, gi šalia – pirštinėta ranka į lazdelę besiremiąs atlašus aukštaūgis su cilindru ant galvos. Iš jų laikysenos aiškiai supranti, jog tai skirtingų visuomenės klasių atstovai. Tad kas juos vienija? Aistra savaeigiams ekipažams! Juk tai mechanikas Žoržas Butonas (Georges Bouton 1847-1938) ir grafas Alberas de Dionas (Albert de Dion 1856-1946), vienos seniausių Prancūzijoje automobilių gamybos firmų „De Dion Bouton“ įkūrėjai.
1856 metais Prancūzijos Caraqeufou miestelyje gimusį grafą Albertą de Dioną jau jaunystėje vadino ,,comte sportiff” už polinkį į sportą. Jis puikiai jodinėjo, fechtavo, be to, mėgo visus stebinti netikėtais pokštais ir originaliomis pramogomis. Žodžiu, jis buvo aukštuomenės ,,pokylių siela”. Visi labai nustebo, kai būtent šis plevėsa aristokratas 1881 metais susižavėjo …garo mašinomis ir ,,susidėjo su prasčiokais” – mechaniku Žoržu Boutonu ir jo svainiu Trepardoux. Kartu jie ėmė konstruoti ir gaminti garo mašinomis varomus ekipažus, o vėliau, 1883 metais įkūrė bendrą firmą ir Puteaux mieste atidarė jų gamyklą. 1894 metais A..de Dionas savo konstrukcijos gariniu automobiliu laimi pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius –Ruanas. Bet kaip tik šiose lenktynėse jis suprato – garinių savaeigių epocha baigiasi, atėjo laikas ekipažams su vidaus degimo varikliais.
Tuo metu geriausiais buvo laikomi vokiški firmos ,,Daimler” varikliai. A.de Dionas nusipirko tokį variklį, kartu su „auksarankiu“ Ž. Boutonu jį visapusiškai išnagrinėjo ir …ėmėsi jį perdirbinėti. Greitai perpratę, kame G.Daimlerio ir V.Maybacho sukonstruoto variklio silpnosios vietos, jie patobulino variklio aušinimą, uždegimo sistemą, padidino alkūninio veleno sūkius. Pirmojo jų pasigaminto vieno cilindro benzininio variklio, turėjusio kombinuotą aušinimą – galvutė buvo aušinama skysčiu, cilindras – oru – pagrindu vėliau pavyko pagaminti labai vykusį vieno cilindro 402 kūb.cm. variklį, išvysčiusį 3,5 AG/1500 aps/min. Jis turėjo automatiškai atsidarantį viršutinį įsiurbimo vožtuvą ir paskirstymo kumštelio valdomą apatinį išmetimo vožtuvą, uždegimo sistemą su elektrine žvake, pertraukėju, aukštos įtampos rite bei akumuliatoriumi. Nesistebėkite, kad taip nuosekliai išvardinami visiems žinomi automobilio įrengimai – tuo metu,1895-siais, tai toli gražu nebuvo standartine automobilio komplektacija. Daugelyje variklių degusis mišinys dar buvo uždegamas kaitinamuoju vamzdeliu, o net ir automobilio kūrėjų K. Benzo ir G. Daimlerio gaminamų automobilių variklių alkūniniai velenai sukosi 700-800 aps/min greičiu. Todėl galima tvirtinti, jog kaip tik šie du prancūzai sukūrė pirmąjį serijinį greitaeigį variklį. Ir dar kokia – savo variklius ,,De Dion-Bouton” tiekė maždaug 100 automobilius ir triciklus gaminusių firmų visame pasaulyje! O iš viso iki gamybos pabaigos 1903 metų balandžio mėnesį firma pagamino beveik 40 tūkstančių šio modelio variklių. Daugumą sudarė modifikacija, kurios darbo tūris buvo padidintas iki 534 kūb.cm., o galia – iki 4,5 AG/1500 aps/min.
Turėdami geriausią variklį ir įgiję patyrimo, konstruojant ir gaminant triciklus, A. de Dionas ir Ž. Boutonas ryžosi gaminti ir automobilius. 1899 metais Paryžiaus parodoje buvo pristatytas lengvas (svėrė tik 420 kilogramų), tada ,,vuaturette” vadintas trijų vietų automobilis su atviru ,,vis-à-vis” (,,vienas prieš kitą”) tipo kėbulu. Jis turėjo po galine sėdyne sumontuotą minėtą 3,5 AG variklį ir išvystydavo maksimalų 30 km/h greitį.
Daug konstrukcinių sprendimų buvo perimta iš triciklų – lengvas vamzdinis rėmas, motociklo tipo ratai su plieniniais stipinais, variklis su dvilaipsne pavarų dėže, tiesiogiai, be grandinės ar kardano veleno sukantis pagrindinę pavarą. Bet visa galinio varančiojo tilto konstrukcija įamžino ,,comte sportiff” vardą visiems laikams. Nors galime abejoti, ar grafas žinojo, kas tai yra šiandien visiems konstruktoriams suprantama sąvoka ,,neamortizuota masė”, jis pasistengė, kad jo sukonstruotame automobilyje ji būtų kuo mažesnė, o varantysis tiltas –kuo lengvesnis. Jis sujungė galinių ratų stebules lengvu kiek išlenktu žemyn vamzdžiu, kuris išilginėmis lingėmis rėmėsi į rėmą. Gi gana masyvi pagrindinė pavara su stabdžio būgnu ir ratus sukančiais kardano velenais buvo pritvirtinta tiesiai prie rėmo. Todėl galima buvo panaudoti lankstesnes linges, nei tuo atveju, jei tiltas turėtų tradicinį nedalomą karterį, ir mažojo ,,De Dion – Bouton” pakaba tapo itin komfortiška. Dabar tokia pakaba, suderinanti priklausomos ir nepriklausomos pakabos privalumus, vadinama ,,De Dion tipo pakaba” ir naudojama sportiniuose automobiliuose su galinių ratų pavara. Priekinis tiltas su rėmu jungėsi ilgomis pusiauelipsinėmis lingėmis, prieš jį kabojo variklio aušinimo sistemos radiatorius – ,,gyvatukas”, gausiai padengtas aušinimo briaunomis.
Savitas buvo automobilio valdymas Jis buvo sukoncentruotas vertikalioje vairo kolonėlėje. Jos viršuje – ne vairo ratas, o horizontalus skersinis, po juo – pavarų dėžes valdymo ir variklio sūkių reguliavimo svirtelės. Pavarų dėžė – originalios konstrukcijos, su nuolatos sukabintais krumpliaračiais. Pavaros įjungimui svirtelė traukėmis pastumdavo ant velenų slankiojančias pusapvales kaladėles, kurios prisispausdavo prie krumpliaračių ir taip sujungdavo juos su variklio sukamu velenu. Todėl automobiliui nereikėjo sankabos. Beje, ir pradėti važiuoti ir važiuoti lygiu keliu gamintojas rekomendavo antrąją pavara, o pirmąją naudoti tik važiuojant į kalną. Kadangi stabdžiai, kurių vienintelis būgnas buvo sumontuotas ant pavarų dėžės antrinio veleno galo, palyginti greitam automobiliui buvo per silpni, staigiam stabdymui vairuotojas naudojo variklį, jį paprasčiausiai išjungdamas. Tam be dviejų ranka junginėjamų uždegimo išjungimo svirtelių ant grindų buvo ir koja nuspaudžiamas mygtukas. Visa jėga užmynus stabdžio pedalą, kojos kulnas kaip tik nuspausdavo degimo išjungėją ir nustojęs suktis variklis šiurkščiai blokuodavo transmisiją ir ratus! Priekinių vairuojamų ratų valdymo mechanizmas buvo itin modernus – krumpliastiebis, kaip visų šiuolaikinių automobilių. O štai starterio ,,De Dion – Bouton” neturėjo – variklį vairuotojas užvesdavo, energingai sukdamas dešinėje iš po sėdynės kyšančią užvedimo rankeną.
Mažieji ,,De Dion- Bouton”, ypač 1901 – jų metų modelis su 4,5 AG varikliu, tapo pirmuoju Prancūzijoje populiariu didele serija gamintu automobiliu. Firma pagamindavo iki 100 automobilių per mėnesį. 1901-siais pavyko parduoti net 1500 vienetų, juos ėmė gaminti užsienyje, tame skaičiuje ir Rusijoje. Bet automobilių mados keičiasi greit – 1903 metais automobiliai su varikliu gale atrodė pasenę, ir firma skubiai suprojektavo ir ėmė gaminti dvivietį ,,De Dion-Bouton” su tuo pačiu varikliu, bet jau priekyje po kapotu ir su normaliu vairu. Jis irgi tapo tų laikų automobilių rinkos bestseleriu. Keičiantis konstrukcijai, plėtėsi ir automobilių gama – 1904-1907 metais klestinti firma siūlė pirkėjams net 11 modelių, kurių variklių galingumas – nuo 8 iki 30 AG, o maksimalus didžiausiųjų modelių greitis pasiekė 80 km/h. 1910 metais „De Dion-Bouton“ pagamina pirmąjį automobilio istorijoje serijinį modelį su V-8 tipo varikliu, o 1914 metais aštuoniacilindrių siūloma net keturi modeliai. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas neigiamai atsiliepė firmos klestėjimui – 1919 metais tebuvo gaminami tik trys modeliai. Nepadėjo nei jų nuoseklus tobulinimas, nei naujausių tuo metu techninių sprendimų diegimas. Pirmiausia buvo nutraukta prestižinių automobilių su didelio darbo tūrio varikliais gamyba, o vėliau, paklausai kritus ir konkurentams spaudžiant, 1932 metais kažkada pirmavusi pasaulyje firma sustabdė ir pigesnių mažos klasės lengvųjų automobilių gamybą. Krovininiai „De Dion-Bouton“ dar buvo gaminami iki 1938 metų.
Pats A. de Dionas aktyviai dalyvavo ne tik automobilio konstrukcijos tobulinime – jam, beje, priklausė virš 40 įvairių patentų šioje srityje, bet ir ne mažiau aktyviai reiškėsi šalies politiniame gyvenime – buvo nacionalinio susirinkimo deputatu, vėliau – senatoriumi.
Nuotraukose:
1.Ž. Boutonas ir A. de Dionas.
2.A.de Dionas ant garinio triračio.
3.Vieno cilindro 3,5 AG variklis.
4.,,De Dion” pakabos schema.
5.Automobilis ,,De Dion-Bouton”, gamintas 1899-1903 metais.