Pirmasis ,,populiarus” automobilis – ,,De Dion-Bouton”
Liucijus Suslavičius
1856 metais Prancūzijos Caraqeufou miestelyje gimusį grafą Albertą de Dioną jau jaunystėje vadino ,,comte sportiff” už polinkį į sportą. Jis puikiai jodinėjo, fechtavo, be to, mėgo visus stebinti netikėtais pokštais ir originaliomis pramogomis. Žodžiu, jis buvo aukštuomenės ,,pokylių siela”. Visi labai nustebo, kai būtent šis plevėsa aristokratas susižavėjo …garo mašinomis ir ,,susidėjo su prasčiokais” – mechaniku Žoržu Boutonu ir jo svainiu Trepardoux. Kartu jie ėmė konstruoti ir gaminti garo mašinomis varomus ekipažus. Tuo tikslu jie 1883 metais įkūrė bendrą firmą ir Puteaux mieste atidarė gamyklą. 1894 metais A..de Dionas savo konstrukcijos gariniu automobiliu laimi pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius –Ruanas. Bet kaip tik šiose lenktynėse grafas suprato – garo mašinų epocha baigiasi, atėjo laikas ekipažams su vidaus degimo varikliais.
Tuo metu geriausiais visi laikė vokiškus ,,Daimler” variklius. A.de Dionas irgi įsigijo tokį variklį, kartu su auksarankiu Ž. Boutonu jį visapusiškai išnagrinėjo ir …ėmėsi jį tobulinti. Greitai perpratę, kame G.Daimlerio ir V.Maybacho sukonstruoto variklio silpnosios vietos, jie patobulino variklio aušinimą, uždegimo sistemą, padidino alkūninio veleno sūkius. Pirmojo jų pasigaminto vieno cilindro benzininio variklio, turėjusio kombinuotą aušinimą – galvutė buvo aušinama skysčiu, cilindras – oru – pagrindu vėliau pavyko pagaminti labai vykusį vieno cilindro 402 kūb.cm. variklį, išvysčiusį 3,5 AG/1500 aps/min. Jis turėjo automatiškai atsidarantį viršutinį įsiurbimo vožtuvą ir apatinį išmetimo vožtuvą, valdomą paskirstymo kumštelio, uždegimo sistemą su elektrine žvake, pertraukėju, aukštos įtampos rite bei akumuliatoriumi. Nesistebėkite, kad taip įvardinami visiems žinomi automobilio įrengimai. Tuo metu,1895-siais, tai toli gražu nebuvo standartine komplektacija. Daugelyje variklių degusis mišinys dar buvo uždegamas kaitinamuoju vamzdeliu, o net ir automobilio kūrėjų K. Benzo ir G. Daimlerio gaminamų automobilių variklių alkūniniai velenai sukosi 700-800 aps/min greičiu. Todėl galima tvirtinti, jog kaip tik prancūzai sukūrė pirmąjį greitaeigį variklį, gamintą serija. Ir dar kokia – savo variklius ,,De Dion-Bouton” tiekė maždaug 100 automobilius ir triciklus gaminusių firmų visame pasaulyje. O iš viso iki gamybos pabaigos 1903 metų balandžio mėnesį firma pagamino beveik 40 tūkstančių šio modelio variklių. Daugumą sudarė modifikacija, kurios darbo tūris buvo padidintas iki 534 kūb.cm., o galia – iki 4,5 AG/1500 aps/min.
Turėdami geriausią tuo periodu variklį ir įgiję patyrimo, konstruojant ir gaminant triciklus, A. de Dionas ir Ž. Boutonas ryžosi gaminti ir automobilius. 1899 metais Paryžiaus parodoje buvo pristatytas lengvas, tada ,,vuaturette” vadintas lengvas (svėrė tik 420 kilogramų) trijų vietų automobilis su atviru ,,vis-à-vis” (,,vienas prieš kitą”) tipo kėbulu. Jis turėjo po galine sėdyne sumontuotą minėtą 3,5 AG variklį ir išvystydavo maksimalų 30 km/h greitį.
Daug konstrukcinių sprendimų buvo pasiskolinta iš triciklų – lengvas vamzdinis rėmas, motociklo tipo ratai su plieniniais stipinais, variklis su dvilaipsne pavarų dėže, tiesiogiai, be grandinės ar kardano veleno suko pagrindinę pavarą. Bet visa galinio varančiojo tilto konstrukcija įamžino ,,comte sportiff” vardą visiems laikams. Nors galime abejoti, ar grafui buvo žinoma sąvoka ,,neamortizuotos masės”, jis pasistengę, kad jo sukonstruotame automobilyje jos būtų kuo mažesnės, o varantysis tiltas –kuo lengvesnis. Jis sujungė galinių ratų stebules lengvu kiek išlenktu žemyn vamzdžiu, kuris išilginėmis lingėmis jungėsi su rėmu. Gi gana masyvi pagrindinė pavara su stabdžio būgnu ir ratus sukančiais kardano velenais buvo pritvirtinta prie rėmo. Todėl galima buvo panaudoti lankstesnes linges, nei tuo atveju, jei tiltas turėtų tradicinį nedalomą karterį, ir mažojo ,,De Dion – Bouton” pakaba tapo itin komfortiška. Dabar tokia pakaba, suderinanti priklausomos ir nepriklausomos pakabos privalumus, vadinama ,,De Dion tipo pakaba” ir naudojama sportiniuose automobiliuose su galinių ratų pavara. Priekinis tiltas su rėmu jungėsi ilgomis pusiauelipsinėmis lingėmis, prieš jį kabojo variklio aušinimo sistemos radiatorius – ,,gyvatukas”, gausiai padengtas aušinimo briaunomis.
Savitas buvo automobilio valdymas Jis buvo sukoncentruotas vertikalioje vairo kolonėlėje. Jos viršuje – ne vairo ratas, o horizontalus skersinis, po juo – pavarų dėžes valdymo ir variklio sūkių reguliavimo svirtelės. Pavarų dėžė – originalios konstrukcijos, su nuolatos sukabintais krumpliaračiais. Pavaros įjungimui svirtelė traukėmis pastumdavo ant velenų slankiojančias pusapvales kaladėles, kurios prisispausdavo prie krumpliaračių ir taip sujungdavo juos su variklio sukamu velenu. Todėl automobiliui nereikėjo sankabos. Beje, ir pradėti važiuoti ir važiuoti lygiu keliu gamintojas rekomendavo antrąją pavara, o pirmąją naudoti tik važiuojant į kalną. Kadangi stabdžiai, kurių vienintelis būgnas buvo sumontuotas ant pavarų dėžės antrinio veleno galo, palyginti greitam automobiliui buvo per silpni, staigiam stabdymui vairuotojas naudojo variklį, jį paprasčiausiai išjungdamas. Tam be dviejų ranka junginėjamų uždegimo išjungimo svirtelių ant grindų buvo ir koja nuspaudžiamas mygtukas. Visa jėga užmynus stabdžio pedalą, kojos kulnas kaip tik nuspausdavo degimo išjungėją ir nustojęs suktis variklis blokuodavo transmisiją ir ratus! Priekinių vairuojamų ratų valdymo mechanizmas buvo itin modernus – krumpliastiebis, kaip visų šiuolaikinių automobilių. O štai starterio ,,De Dion – Bouton” neturėjo – variklį vairuotojas užvesdavo, energingai sukdamas dešinėje iš po sėdynės kyšančią užvedimo rankeną.
Mažieji ,,De Dion- Bouton”, ypač 1901 – jų metų modelis su 4,5 AG varikliu, tapo pirmuoju Prancūzijoje populiariu didele serija gamintu automobiliu. Firma pagamindavo iki 100 automobilių per mėnesį. 1901-siais pavyko parduoti net 1500 vienetų, juos ėmė gaminti užsienyje, tame skaičiuje ir Rusijoje. Bet automobilių mados keičiasi greit – 1903 metais automobiliai su varikliu gale atrodė pasenę, ir firma skubiai suprojektavo ir ėmė gaminti dvivietį ,,De Dion-Bouton” su tuo pačiu varikliu, bet jau priekyje po kapotu ir su normaliu vairu. Jis irgi tapo tų laikų automobilių rinkos bestseleriu, bet tai jau kita istorija.
Nuotraukose:
1.Ž. Boutonas ir A. de Dionas.
2.Vieno cilindro 3,5 AG variklis.
3.,,De Dion” pakabos schema.
4.Automobilis ,,De Dion-Bouton”, gamintas 1899-1903 metais.