“DINGO”- GREITAS IR TVIRTAS KAIP LAUKINIS ŠUO
Liucijus Suslavičius
Europos ginklų gamybos firmos savo istoriją neretai skaičiuoja nuo XIX amžiaus pradžios. Ne išimtis ir šiandien senajame žemyne vyraujančia šarvuotos technikos gamyboje laikoma “Krauss-Maffei Wegmann” iš Vokietijos, nors didžiausiame iki šiol kariniame susirėmime – Antrajame pasauliniame kare jos vardas neskambėjo taip, kaip kitų Vokietijos “ginklų kalvių”. 1838 metais Jozefo Antono von Maffei įkurta Miunchene pirmoji Vokietijoje garvežių gamykla beveik 100 metų gamino taikią produkciją. Tik 1931 metais, kai ją perėmė firma “Krauss und Co”, teko pradėti karinių užsakymų vykdymą. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje firmos gamykloje buvo sumontuota 200 lengvųjų tankų, o karo metais “Krauss-Maffei” gamino sunkius pusiauvikšrinius vilkikus vermachtui. Panašus buvo ir Kaselyje 1882 metais įkurtos vagonų gamybos firmos “Wegmann” kelias – Trečiojo reicho laikais jai teko gaminti tankų bokštus. Abiejų firmų bendradarbiavimas prasidėjo šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vakarų Vokietijos bundesverui prireikė naujo modernaus tanko. 1963 metais VFR vyriausybė pasirašė kontraktą su “Krauss-Maffei” dėl serijinės tankų “Leopard” gamybos, o “Wegmann” atiteko kontraktas šių tankų bokštų su pabūklais gamybai. Abi firmos gamino tankus “Leopard 1”, “Leopard 2”, zenitinius savaeigius pabūklus “Gepard”. Glaudus bendradarbiavimas 1999 metais logiškai baigėsi jų abiejų susijungimu į stambiausią ginkluotės koncerną KMW, kurio buveinė įsikūrusi Miunchene-Allache. Dabar KMW gamina bundesverui bei kitų NATO šalių ginkluotosioms pajėgoms net keliolika įvairių tipų šarvuotų vikšrinių ir ratinių kovos bei inžinierinių mašinų, šarvuotų transporterių, savaeigių pabūklų, operatyviai reaguodama į naujus iššūkius. Vienu iš tokių iššūkių tapo bundesvero karių dalyvavimas taikos palaikymo misijose paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Tačiau atvykę į jiems skirtą rajoną, vokiečiai gana greit įsitikino, kad turima apginklavime kovos technika, sukurta dar “šaltojo karo” metais, ne itin tinka toms daugiau policinėms, nei grynai karinėms funkcijoms, kurias teko vykdyti Balkanuose. Teko ieškoti kompromisinių sprendimų, modifikuoti techniką, o kai kurių jos pavyzdžių panaudojimo iš viso atsisakyti. Labiausiai pasigesta nedidelio manevringo šarvuoto transporterio, tinkančio tiek generolams, tiek nedideliems kroviniams vežioti, patruliavimui, žvalgybai, mobiliai kontrolei keliuose. Kai reikalavimai tokios paskirties šarvuotam transporteriui daugiau – mažiau išsikristalizavo, 1995 metais “Krauss-Maffei” konstravimo biure užvirė darbas. Konstruktoriai daug negudravo ir nuėjo tuo pat keliu, kaip prieš keliolika metų ginkluotės koncernų “Rheinstahl” ir “Thyssen” specialistai, ant serijinio didelio pravažumo automobilio “Unimog” važiuoklės sukūrę nedidelius “policinius” šarvuočius UR-416 bei TM-170. Šį kartą baze šarvuotai mašinai pasitarnavo U-1550L modelio “unimogas” su dyzeliniu 177 AG varikliu. Praktiškai nieko standartinėje jo konstrukcijoje nebuvo pakeista: nei rėmas, nei transmisija su mechanine penkialaipsne pavarų dėže, nei spyruoklinė varančiųjų tiltų su cilindriniais reduktoriais stebulėse pakaba, nei stabdžių sistema su ABS. Kitokios tik padangos, kurios turi įdėklus, leidžiančius automobiliui važiuoti toliau su kulkos ar skeveldros pramušta padanga. Tokia unifikacija garantuoja ne tik palyginti nedidelę šarvuotojo automobilio kainą, bet ir pakankamai paprastą jo aptarnavimą ir aprūpinimą atsarginėmis dalimis per “DaimlerChrysler” atstovų tinklą, nuo seno veikiantį daugelyje pasaulio šalių. Užtat originalus yra laukinio Australijos šuns dingo vardu pavadintos kovos mašinos kėbulas. Skirtingai nei standartinių “unimogų” su kabina virš variklio ir priekinio tilto, “Dingo” komponuotė klasikinė – su priekyje esančiu variklio skyriumi, bazės viduryje įrengtu keleivių “salonu” ir ganėtinai didele atvira bagažine – kėbulu gale. Visas korpusas gaminamas iš šarvų plieno, atlaikančio standartinių rankinių šaunamųjų ginklų kulkų pataikymus bei minų sprogimus, granatų ir vidutinio kalibro sviedinių skeveldras. Korpusas – modulinis, susideda iš keturių didelių šarvinių modulių. Pirmasis – tai variklio skyrių ir aušinimo sistemos radiatorių dengiantis ištisinis gaubtas, antrasis – keturias dureles ir liuką stoge turintis skyrius penkiems kariams (prailgintame variante galima sutalpinti iki 10 žmonių). Už jo – dėžės formos atviras kėbulas kroviniui, uždengiamas tentu arba vielos tinklo gaubtu, apsaugančiu nuo iš viršaus mėtomų granatų ar butelių su padegamuoju skysčiu. Pats paprasčiausias, bet labai svarbus yra ketvirtasis šarvų modulis – du dideli kampu suvirinti plieno lakštai, iš apačios pridengiantys automobilio transmisiją, rėmą bei keleivių skyrių nuo po šarvuočiu sprogusios minos. V- formos modulis nukreipia net prieštankinės minos sprogimo bangą į šonus taip, kad ji nepramuša kėbulo dugno, nesugadina transmisijos. Šis labai paprastas, bet šimtus kartų praktikoje patvirtintas sprendimas nesutinkamas anksčiau Vokietijoje sukurtuose šarvuočiuose. Vakarų Europos kariniai specialistai jį nusižiūrėjo iš keletą dešimtmečių antipartizaninio karo patirtį turinčios Pietų Afrikos Respublikos karinių pajėgų. Kaip tik ten prieš gerus trisdešimt metų buvo sukurtos labai keistai atrodančios, tačiau nepaprastai vykusios ratinių kovos mašinų konstrukcijos, pasižyminčios neįtikėtinu atsparumu minų sprogimams. O dabar jas kopijuoja karinę techniką XXI amžiaus kariniams konfliktams kuriantys inžinieriai daugelyje pasaulio šalių. Kitas vis dar neįprastai atrodantis sprendimas – didelis priekinis stiklas ir ne tokie jau maži langeliai visose keturiose durelėse. Jokių masyvių atverčiamų šarvuotų dangčių su siauručiais plyšeliais stebėjimui – jie paprasčiausiai nereikalingi, nes “Dingo” stiklai tokie pat atsparūs kulkoms ir skeveldroms, kaip ir šarvinio plieno korpusas. Todėl matomumas “Dingo” įgulai nepalyginamai geresnis, nei sėdinčių tradicinės konstrukcijos šarvuočiuose. O tai reiškia, kad jie lengviau pastebės gresiantį pavojų, kliūtį kelyje, laiku sureaguos į pasalą, galu gale – saugiau važiuos keliu ar miesto gatve. Keturios normalios kėbulo durelės leidžia kariams kur kas greičiau palikti šarvuotį, nei lendant per ankštus liukus, per jas patogu įkelti sužeistąjį ar sulaikytą įtariamąjį, pakrauti kokį nors krovinį. Savyginai “Dingo” įgula turi virš stogo pritvirtintą 360 laipsnių kampu pasisukantį 7,62 mm kalibro kulkosvaidį su distanciniu valdymu iš salono. “Dingo”aprūpintas efektyvia apaugos nuo cheminio ir bakteriologinio ginklo sistema, vėdinimo ir apšildymo sistemomis, turi palydovinę orientavimosi sistemą, videokamerą apžvelgti tam, kas dedasi užpakalyje.
“Dingo” sveria 6300 kilogramų, o su įgula ir ginkluote jo svoris išauga iki 8,9 tonos, iš jų 1,2 tonos sudaro naudingas krovinys, tačiau geru keliu jis išvysto 110 km/h maksimalų greitį. Trumpesniosios modifikacijos bazė – 3250 m, matmenys (be kulkosvaidžio) – 5100x2150x2380 mm.
Bundesvero kariai, tarnavę 2000 – siais metais taikos palaikymo pajėgose KFOR, dislokuotose Kosove, taip pat ir Makedonijoje, labai gerai įvertino manevringą ir patikimą bet kokiomis sąlygomis “Dingo”, kuris jų apginklavime sėkmingai užpildė anksčiau buvusį tarpą tarp standartinio džipo “Wolf”, kurį tarnybos neramiame regione laikui teko papildomai šarvuoti uždedamais šarvais, ir didelio triašio firmos “Rheinmetall” šarvuoto transporterio TPz”Fuchs”. Penki kariai su visa ginkluote puikiai jautėsi erdviame šarvuotame “Dingo” korpuse, pilnai apsaugoti nuo rankinių šaunamųjų ginklų ugnies ir minų sprogimų poveikio. Beje, sukaupta statistika rodo, kad Kosove didžiausia tikimybė kariams žūti yra ne vietinių kovotojų kulkos, jų padėtos minos ar granatų skeveldros, o….autoavarijos. Atšiaurios žiemos sąlygomis siauri kalnų keliai, padengti ledu ar sniego ir purvo tyre, tapo daugybės avarijų priežastimi. Bet “Dingo” ir čia išsiskiria iš kitų KFOR kariškių naudojamų ratinių kovos ir transporto mašinų. Yra užfiksuotas atvejis, kai vienas šių šarvuotų transporterių po susidūrimo su kitu automobiliu nusirito nuo 100 metrų aukščio šlaito. Ne tik transporteris išliko beveik nesugadintas, bet ir visi penki juo važiavę kariai atsipirko vien mėlynėmis. Ir tai ne atsitiktinumas, o gerai apgalvotos važiuoklės ir korpuso konstrukcijos bei jo vidaus įrangos nuopelnas. Įsitikinus praktikoje neabejotinais “Dingo” privalumais, po pirmojo kontrakto 56 šarvuočiams bundesveras 2001-2002 metais užsakė dar 91 šio tipo kovos mašiną. Nuo 2002 metų “Dingo” sėkmingai naudojami taikos palaikymo Afganistane pajėgų IFAR Vokietijos kontingente.
Nuotraukos – gamintojo