Džordžas Seldenas (LT)

DŽORDŽAS BOLDUINAS SELDENAS – AFERISTAS AR NEVYKĘS IŠRADĖJAS?

Liucijus Suslavičius

Šių metų lapkričio 5 dieną sukako lygiai 110 metų nuo tos dienos, kai amerikiečiui teisininkui Džordžui Bolduinui Seldenui (Georges Baldwin Selden, 1842-1923) buvo išduotas JAV patentas Nr. 549160. Jame buvo nurodyta, kad “patentuojamas bearklis ekipažas su lengvais ratais ir bagažine, lengvas valdyti ir pasigaminantis savo judėjimui pakankamai energijos”. Suprasti, ką tai reiškia, nelengva, bet pasirodo, tokio užrašo pakako, kad XX amžiaus pradžioje gerokai apsunkinti naujas automobilių gamybos firmas steigiančių verslininkų veiklą. Todėl neretai D. Seldenas automobilizacijos istorikų vertinamas kaip apsukrus aferistas, nieko naudingo nenuveikęs, o tik teisinių “kabliukų” dėka bandęs pasipelnyti. Bet kiekvienoje rimtesnėje automobilių istorijoje rasime, kad “Selden” markės automobiliai buvo gaminami, ir ne taip jau trumpai – nuo 1907 iki 1932 metų. Tai kas jis buvo iš tikrųjų – apsukrus aferistas ar vis tik išradėjas?

Džordžas Bolduinas Seldenas, teisininkas iš Ročesterio miesto Niujorko valstijoje, 1871 metais įsidarbino patentų biure. Greitai perpratęs patentų teisę, jis 1879 metų gegužės 8 dieną pats pateikia patentą savo išrastai “kelių mašinai” – “Road Maschine” . Šiame patente jis aprašė bendrą savaeigio motorinio ekipažo komponuotę ir jo veikimo principą, neįsigilindamas į detales. Kaip vėliau jis ne kartą aiškino, savaeigio ekipažo idėja jis susidomėjo dar Amerikos pilietinio karo metais, tačiau ją įgyvendinant, jam kilo problemų. 1873-1875 metais jis bandė sukurti savos konstrukcijos variklį, tačiau nesėkmingai. Todėl Seldenui teko tęsti darbą, panaudojant kito amerikiečio išradėjo – K. Braytono – sukonstruotą trijų cilindrų variklį. Teigiama, kad jis jį patobulino, tačiau savaeigio šiuo varikliu varomo ekipažo taip ir nepagamino. Visgi patentą 1895 metais jis gavo – gal būt, todėl, kad pats dirbo patentų biure, gal todėl, kad ir kiti tuo metu jau įsitikino, kad savaeigiai ekipažai – ne ligotos vaizduotės vaisius.

1899 metais jis parduoda patentą firmos “Columbia Electric” savininkui W.C Whitney. O šis, būdamas tada ganėtinai populiarius miestuose naudojamus elektromobilius gaminančios firmos savininku, panaudoja jį kovai su sėkmingai veikiančiais konkurentais – benzininių automobilių gamintojais. D. Seldeno vardu jis vieną po kito paduoda automobilių gamintojus į teismą už patentinių teisių pažeidimą. 1903 metais teismas konkrečioje byloje nusprendžia, kad viena iš automobilių kompanijų privalo sumokėti išradėjui. Tai būtų smulkmena, bet teismas priima dar vieną lemtingą sprendimą – įpareigoja automobilių gamintojus susijungti į asociaciją, kuri pati reguliuotų patento naudojimo tvarką. Netrukus nemaža dalis automobilių gamintojų susiburia į “Licenzijuotų automobilių gamintojų asociaciją”, kuri moka D.Seldenui 1,25 procento nuo kiekvieno parduoto automobilio (įskaitant ir importuotus iš Europos) kainos. Netrukus, kaip sakoma, “pinigai teka upeliu”, ir Seldenas, nusamdęs konstruktorių E.Birdsallą, gimtajame Ročesteryje įkuria savo firmą “Selden Motors Vehicles”, kuri nuo 1907 metų pradeda lengvųjų automobilių “Selden” gamybą.

Keista, bet dauguma tuometinių JAV automobilių firmų savininkų sutiko su tokia tvarka. Panašu, kad dalyvavimas minėtoje asociacijoje leido jiems “dusinti” tuos naujus verslininkus, kurie mėgino patekti į rinką su savo konstrukcijomis. Tačiau atsirado vienas žmogus, nuo pat pradžių “pakėlęs maištą”. Tai buvo ne kas kitas, kaip Henris Fordas. Jis dar XIX amžiaus paskutiniaisiais metais pagamino veikiančius automobilių pavyzdžius, tuo tarpu D.Seldeno automobilio natūroje niekas nematė. Paduotas į teismą vos įkūręs firmą, H.Fordas neišsigando ir ėmė teistis. Jis pareikalavo, kad D.Seldenas pagamintų automobilį pagal tame sename patente pateiktą brėžinį. H.Fordo advokatų siaubui, po kurio laiko teismui buvo pristatytas toks automobilis! Maža to, jis sunkiai, bet važiavo. Atrodytų, D. Seldenas laimėjo, ir dabar ir didžiausieji JAV automobilių gamintojai atseikės jam daugybę dolerių. Deja, jis priešininku turėjo ne bet ką, o užsispyrusį ir kietą it titnagas H.Fordą. Šis teigė, kad jis pirmasis Detroite ir trečias JAV pagamino važiuojantį vidaus degimo varikliu varomą automobilį, tuo tarpu kai Seldeno ekipažas pastatytas tik dabar. Abi pusės laikraščiuose sukėlė didelio masto propagandines kampanijas, organizavo mitingus. Galu gale po kelis metus trukusio bylinėjimosi teismas nusprendė – taip, Seldeno patentas galioja, tačiau jo automobilio variklis dvitaktis, o ne keturtaktis, be to visi JAV gaminami automobiliai turi galinių ratų pavarą, gi Seldeno ekipaže – varantieji ratai priekiniai, pasukami kartu su varikliu. Taigi, tie, kurie gamina ne tokios konstrukcijos automobilius, mokėti už patentą neprivalo. Sprendimas įsiteisėjo 1911 metų sausio 11 dieną, “vergija”, į kurią buvo pakliuvę ne viena dešimtis automobilių gamintojų, baigėsi.

Tačiau tuo laikotarpiu “Selden Motors Vehicles” jau gana tvirtai laikėsi rinkoje, siūlydama pirkėjams klasikinės komponuotės automobilius su keturių cilindrų varikliais. Nuo 1913 metų prasideda nedidelių sunkvežimių gamyba. Po metų kilus pasauliniam karui, D.Seldeno firma gauna stambų užsakymą kariniams sunkvežimiam “Liberty” ir daugiau prie lengvųjų automobilių gamybos nebegrįžta. Po karo firma siūlo ne tą vieną standartinį armijos modelį, o net kelis sunkvežimių tipus – pusantros, dviejų su puse, trijų su puse ir penkių tonų. Netrukus rinkoje pasirodo autobusai “Selden”, savivarčiai “Selden”, furgonai “Selden”, jau 1924 metais ne tik lengvi, bet ir sunkieji modeliai “apaunami” pneumatinėmis padangomis. Paskutinieji “Selden” markės automobiliai buvo pagaminti 1932 metais, praėjus devyneriems metams po firmos įkūrėjo mirties, kai ji jau priklausė kitai firmai – “Hahn”. O pagal tą garsųjį Seldeno 1895 metų patentą pagamintą savaeigį ekipažą dabar galima pamatyti garsiausiame JAV technikos muziejuje – “Smitsonian Institute”, kur sukaupti žymiausi amerikietiškos ir pasaulinės technikos pavyzdžiai. Tad spręskite patys, kas buvo Džordžas Bolduinas Seldenas – apsukrus teisininkas ir verslininkas ar nelabai sėkmingas išradėjas?

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU