Du iš dviejų konversijos (LT)

DU – IŠ DVIEJŲ!

Liucijus Suslavičius

Šiuolaikiniame tarptautinių žodžių žodyne nurodytos net keturios žodžio “konversija” reikšmės – tai “pakeitimas”, “pakitimas”, “pavirtimas” ir “pertvarkymas”. Bet kuri jų tinka ir automobilių modelių gamybai, kai iš serijinio modelio pagaminame tokį, kokio jokia modelių firma negamina – juk konversija gali būti ir nesudėtinga, kai keičiamas, pavyzdžiui, tik sunkvežimio modelio kėbulas, ir sudėtingesnė – kai perdirbama važiuoklė, pavyzdžiui, iš dviašio padaromas triašis automodelis, ir labai sudėtinga, kai panaudojant serijinių modelių bei paties modelisto pagamintas detales, sukuriamas visai naujas modelis.

Panagrinėkime konversijos procesą, pasinaudodami konkrečių modelių perdirbimu. “Išeities tašku” pasirinkome Vokietijos firmos “Brekina” gaminamą autobuso “Mercedes Benz O 5000” modelį masteliu 1: 87. Nors tai jau po Antrojo pasaulinio karo sukurtas automobilis, jį galima perdirbti į triašio autobuso “Mercedes Benz O 10000”, gaminto dešimtmečiu anksčiau, modelį, nes pirmųjų pokario metų autobusai savo dizainu ne ką skyrėsi nuo prieškarinių, ir istorinei tiesai nebus nusižengta. Taigi, imami du vienodi autobuso modeliai ir atsargiai išardomi. “Mercedes Benz O 5000” modelis susideda iš 4 pagrindinių daliu – korpuso, įstiklinimo, sėdynių bloko bei dugno su priekiniais ir galiniais sparnais. Dabar atsargiai perpjauname pirmojo modelio kėbulą 3 milimetrai už penktojo statramsčio. Atitinkamai perpjauname sėdynių bloką ir modelio dugną, kartu nupjaudami ir nedidelę dalį galinio sparno. O štai įstiklinimo blokas perpjaunamas ten, kur pjūvio vietą pridengs penktasis statramstis. Dabar imame antrojo modelio detales. Jį pjaustyti pradedame atvirkščia tvarka – pirmiausia pjauname dugną prieš galinį sparną, vėl nupjaudami ir dalį sparno, tik šį kartą, aišku, iš priekio. Nulyginę pjūvio vietas, suduriame pirmojo modelio priekinę dalį su antrojo galine ir suklijuojame. Jei viskas tvarkoje, naują triašį dugną dar papildomai sustipriname, priklijuodami polistirolo juosteles. Sekanti operacija – prailginto sėdynių bloko gamyba. Reikiamo ilgio dalis atpjaunama nuo antrojo modelio sėdynių bloko ir pritaikoma prie pirmojo. Panašiai iš dviejų dalių pagal jau pagamintą dugną prie pirmojo modelio priekinės dalies priklijuojamas tiksliai atpjautas antrojo modelio kėbulo galas. Sutvirtinimui virš sudūrimo linijos užklijuojame ventiliacinio liuko imitaciją. Lieka svarbiausias darbas – tiksliai atpjauti antrojo modelio įstiklinimo galinę dalį, kad ji nebūtų nei per trumpa, nei per ilga, nes abi įstiklinimo detalės turi susiliesti tiksliai už statramsčio, kad nesimatytų jų sudūrimo linijos. Klijuoti abi dalis suduriant pavojinga, nes klijai arba klijų garai gali sugadinti skaidrų permatomą paviršių. Sudedant modelį, sėdynių blokai paprasčiausiai prispaus įstiklinimo detales prie stogo, jų papildomai klijuoti nereiks.

Pabaigai detalių sudūrimų vietos špakliuojamos, šlifuojamos ir modelis nudažomas, sumontuojami ratai, jei yra galimybė, ant kėbulo šonų daromi ar užklijuojami užrašai. Taip gauname naują originalų ketvirtojo dešimtmečio tarpmiestinio autobuso modelį. Bet mums liko beveik sveikas vieno autobuso modelis be užpakalinės dalies ir be užpakalinių ratų bei kito autobuso galas. Išmesti? Niekados, nes iš šių liekanų galima nesunkiai pasigaminti dar vieną originalų “mersedeso” modelį. Po karo išlikusius apgadintus, sušaudytus autobusus gabūs meistrai perdirbinėjo į įvairius kitos paskirties automobilius. Įsivaizduokime, kad mūsų modelis irgi nukentėjęs kare ir perdirbkime jį į techninės pagalbos vilkiką. Erdvią kabiną penkiems – šešiems keleiviams gaminame, suklijuodami likusią pirmojo kėbulo galinę sekciją su antrojo kėbulo priekiu, nupjautu ties antruoju statramsčiu. Sutrumpiname dugną, pagaminame ir priklijuojame galinės pakabos ir galinio tilto karterio imitaciją bei galinių ratų sparnus, parenkame atitinkamo dydžio ratus. Pati būsimo vilkiko važiuoklė ir baigta. Lieka sudėtingiausias darbas – pačiam pagaminti (ar parinkti iš turimų detalių) krano detales, sumontuoti gerves, žibintus, išvedžioti lynus, “pakrauti” kitą gelbėjimo darbams reikalingą įrangą. Gal būt, tokio gelbėjimo vilkiko tikrovėje niekada realiai nebuvo, bet jis galėjo būti, ir tai yra pagrindas pastatyti mūsų naują modelį į lentyną greta kitų.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU