FINOKO – modelių firma namuose
Liucijus Suslavičius
Populiarių tarp mūsų kolekcionierių 1:43 mastelio modelių asortimentas pastaraisiais metais gerokai prasiplėtė. Be senų, dar tarybiniais metais įsisavintų modelių dabartiniai modelių gamintojai siūlo daug naujovių. Ir vis tik ,,akys apraibsta” nuo modelių įvairovės, tik apsilankius kokioje nors parodoje ar pas žymesnę kolekciją turintį ,,modelistą”. Ko tik ten nėra – autobusai, gaisrinės, cisternos, ,,Greitosios pagalbos” automobiliai, autokranai! Nieko panašaus net gerai aprūpintoje modelių parduotuvėje neišvysi. Iš kur visa tai ? Ogi už nemažus pinigus įsigyta pas privačius gamintojus, kurių nėra Lietuvoje, bet netrūksta Rusijoje ir Ukrainoje. Leiskite pristatyti vieną jų – FINOKO.
Prieš 20 metų Rusijos miesto Omsko kolekcionierių klube 1:43 mastelio automodelius kolekcionavęs Aleksandras Kobricas susipažino su kitu šio mastelio modelių žinovu Vladimiru Novikovu. Šiandien tą istorijos periodą vadiname sąstingiu. Sąstingis buvo ir modelizmo sferoje – pramonė tiražavo vis tuos pačius kelis visiems žinomus modelius, ir naujovių tikėtis nevertėjo. Dviems kolekcionieriams kilo idėja pasigaminti modelius patiems, tačiau reikėjo liejimo specialisto. Ir toks atsirado pagal skelbimą, pakabintą klube – Aleksandras Fisunas, liejęs žaislinius kareivėlius. Trijulė po neilgų svarstymų ryžosi imtis modelių gamybos. Pusiau juokais, pusiau rimtai jie sukūrė ir „firmos”pavadinimą iš savo pavardžių pirmųjų skiemenų – FiNoKo – dabar gerai žinomą Rusijos (ir ne tik jos) modelių kolekcionierių tarpe.
Pirmojo modelio prototipu vyrai pasirinko „Moskvič-401″, mat, A.Fisunas turėjo tokį automobilį. Brėžinius entuziastai pasidarė patys, išmatavę Fisuno „moskvičiuką”. Iš karto buvo nuspręsta – modelis bus liejamas iš specialaus alavo, švino ir babito lydinio. Jokio polistirolo, jokios skardos – modelis turi būti tvirtas ir sunkokas, kaip ir gamykliniai, tiksliai perduoti originalo formą.
Įsitikinę, jog modelius gaminti ir realizuoti sugeba, trys „FINOKO” įkūrėjai nusprendė, jog automodelių rinkoje yra labai plati niša – tai autobusų modeliai. Jie ir tapo FINOKO „firmine” produkcija, jų dėka trijų draugų firma sėkmingai dirba jau du dešimtmečius.
Bet kurio ,,FINOKO” modelio gamybos procesas trunka ganėtinai ilgai. Rankomis padaromas master-modelis, ir tai užima 6-7 mėnesius. Dar 2-3 mėnesius sudėtingu vario nusėsdinimo iš tirpalo metodu pagaminama būsimo modelio forma. Po to ne mažiau dviejų mėnesių forma tikslinama, poliruojama. Ir tik tada FINOKO švenčia pirmojo modelio liejimo šventę…
Pirmuoju tokiu būdu pagamintu 1:43 mastelio autobuso modeliu buvo PAZ-672M. Jis buvo pasirinktas prototipu dėl dviejų priežasčių. Pirma, šis autobusas turėjo keliolika modifikacijų, besiskiriančių nudažymu ir papildoma įranga. Antra, jį buvo galima natūroje išmatuoti – juk tikslūs gamykliniai brėžiniai yra viena iš pagrindinių problemų, ruošiant naujo modelio gamybą. Darbo pasidalinimas firmoje toks – A.Fisunas ir V.Novikovas užsiima modelių formų konstravimu ir gamyba, A.Kobricas rūpinasi pradinės informacijos, brėžinių surinkimu bei marketingu.
Firmos istorijoje būta ir šiokių tokių nukrypimų. Pavyzdžiui, su Dmitrijumi Koršunovu buvo suprojektuotas karjerų savivarčio MAZ-525 modelis, iki šiol gaminamas nedidelėmis partijomis. Su kitu Rusijoje žinomu modelių meistru Aleksandru Vizneriu irgi buvo įgyvendintas vienas bendras projektas. 2001-siais FINOKO atsirado nauja veiklos kryptis – masinių gamyklinių modelių konversavimas į specialius, retai sutinkamus variantus. Tuo užsiima du nauji firmos bendradarbiai – Aleksejus Nagojevas ir Andrejus Bratusis.
Šiuo metu FINOKO gamybinėje programoje – tarybinių autobusų PAZ-672,672M, 3201,652B, ZIS-154,155, LAZ-695E, 695M, 695N, 697E, 697R, 697M, 699R, troleibusų ZiU-5 ir ZiU-9 modeliai.
Anksčiau gamintų autobusų LIAZ-158V, 677M, 5256 ir 52526, PAZ-3205, 32051 ir 3206 modelių gamyba laikinai sustabdyta. Vieno FINOKO firmos modelio kaina – 60 dolerių ir daugiau, modeliai praktiškai gaminami tik pagal užsakymą. Tai nėra daug, nes tai rankų darbas, tuo tarpu tokio lygio ar net prastesni Vakarų Europos firmų siūlomi modeliai kainuoja 1,5-2 kartus daugiau.