FIURERIO “MERSEDESAS” MINIATIŪROJE
Liucijus Suslavičius
Diktatoriai mėgsta pompastiką, masių dėmesį patraukiančią atributiką ir dažniausia nevengia gigantomanijos apraiškų, tikėdamiesi taip sureikšminti save ir “pakelti virš minios”. Ne išimtis ir vienas iš labiausiai odiozinių XX amžiaus politikų – Adolfas Hitleris. Jis mėgo milžiniškus masinius renginius, svajojo apie gigantiškus statinius ir važinėjo tuo metu didžiausiais automobiliais. “Fuhrerwagen” (“fiurerio automobilis”), su kuriuo jis įvažiuodavo į vermachto okupuotas Europos sostines, tikrai buvo įspūdingas – trys tiltai, trys eilės sėdynių, ilgis – beveik pusšešto metro ir svoris 3,5 tonos.
Vokietijos automobilių koncernas “Daimler Benz” triašiais automobiliais užsiėmė dar 1926 metais, o nuo 1928 metų gamino triašį 6×4 tipo sunkvežimį kariuomenei. Tačiau koncerno vadovybė norėjo daugiau – įsiūlyti generolams didelį padidinto pravažumo lengvąjį automobilį. Toks automobilis – “Mercedes Benz G 4” – su 6×4 tipo važiuokle ir 100 AG išvystančiu 8 cilindrų varikliu buvo sukurtas 1933 metais, bet jis visiškai nesudomino kariškių – griozdiškas, sunkus, nemanevringas ir išvystantis vos 65 km/h, jis netiko būsimajai motorizuotai armijai, juolab, kad jau prasidėjo naujos kartos visureigių su 4×4 tipo važiuokle konstravimas. Tačiau didžiulis “mersedesas” buvo parodytas ką tik atėjusiam į valdžią A.Hitleriui ir sužavėjo jį. Nedelsiant buvo užsakyti keli “G 4” tipo “mersedesai” Reichskanceliarijos garažui, vėliau keliasdešimt jų buvo pagaminti fiurerio apsaugos daliniui “Leibstandarte Adolf Hitler”. Visi jie buvo vienodo tipo – septynviečiai kabrioletai su 4 durimis, gera oda aptrauktomis sėdynėmis ir salonu, su dėklais pistoletams, automatams ir granatoms durelėse. Iš viso iki karo pradžios “Daimler Benz” pagamino 57 šio modelio automobilius su 6×4 tipo važiuokle ir 15 – su 6×6 tipo važiuokle. Karo metais A.Hitleris keliolika “G 4” padovanojo savo sąjungininkų vadams bei nusipelniusiems vermachto generolams. Šiandien tikrai žinomi trys išlikę “G 4” ir spėjama, kad dar vienas gali būti saugomas kažkur Rusijoje.
Įspūdingas ir kiek paslaptingas “Mercedes Benz G 4” visą laiką domino modelių kolekcionierius, tačiau norinčių užsiimti šio modelio gamyba vis nebuvo. Tik Japonijoje firma “Hasegava” gamino gana gruboką surenkamą plastmasinį “G 4” aviaciniu masteliu 1: 72. Pasitaikydavo ir vienas kitas modelis kitais masteliais, bet tai buvo unikalūs vienetiniai pagal užsakymą pagaminti egzemplioriai. “Priimti iššūkį” – kitaip ir nepavadinsi tokio sudėtingo modelio gamybos organizavimą populiariame mastelyje 1:43 – ryžosi tik Rusijos modelių gamintojai. 2001 metais „Mercedes Benz G 4″ modelis buvo pristatytas labiausiai prestižiniame “modelių forume” – tradicinėje kasmetinėje žaislų mugėje Niurnberge, kur nusipelnė paties aukščiausio žinovų įvertinimo. Kaip rašė “Mercedes Benz” modelių kolekcionierių klubo žurnale “MBMC Journal” žinomas kolekcininkas Berndtas Loozenas, “modelis pagamintas taip smulkmeniškai, kad nenoromis kyla klausimas, ar galima padaryti dar nors kiek geriau, o tiksliau – kada sustoti?”
Itin tikslių proporcijų modelis pagamintas, naudojant “Resin” technologiją. Dalis modelio detalių iš metalo, dalis – plastikas, labai daug miniatiūrinių fotoišėsdinimo būdu pagamintų įrangos bei apdailos detalių. Vokiečius sužavėjo nepaprastai tikslus metalinis falšradiatorius, “blakstienos storio” vidinės durų rankenėlės, iš dviejų dalių sumontuoti stiklo valytuvai, vos milimetro skesmens trikampės žvaigždutės ant ratų stebulių dangtelių, o pritrenkė vos matomi miniatiūriniai pedalai, ant kurių, kaip originale, irgi gali įžiūrėti “Mercedes Benz” emblemas.
Nors važiuoklė padaryta ne taip filigraniškai, kaip kėbulas ir jo detalės, visgi nesunku, apvertus modelį, suprasti tikrojo “G 4” konstrukcinius ypatumus. Pavyzdžiui, padangos pagamintos iš gumos su tiksliai atitinkančiu originalą protektoriaus piešiniu, ratų diskus tvirtinančių varžtų galvutės, kaip ir dera, šešiakampės. Beje, automobilio važiuoklė tikrai buvo labai paprasta – kaip sunkvežimio, su prie dėžinio rėmo išilginėmis pusiauelipsinėmis lingėmis prijungtais tiltų karteriais ir ypatingos detalizacijos nereikalauja. Tad geriau vėl grįžkime prie kėbulo – čia tikrai yra kur “paganyti akis”, nors kai ką geriau apžiūrinėti su lupa rankose. Pavyzdžiui, tokius, kaip originale, ant paminų pritvirtintus metalinius gremžtukus purvui nuo batų padų nubraukti (po du ant kiekvienos paminos), iš metalo ištekintus ir nuchromuotus žibintus su atskirai įmontuotais rifliuotais stiklais, iš plonyčio skaidraus melsvos spalvos akrilo lapelio išpjautus ir prie priekinio stiklo rėmo pritvirtintus skydelius nuo saulės, durelių vidinėje pusėje pritvirtintus dėklus ginklams. Kur dar matėte tokias detales 1:43 mastelio modelyje? Archaiškai atrodantis vairas susideda iš trijų atskirų detalių, pagamintų fotoišėsdinimo būdu, panelės viduryje sumontuotame prietaisų skydelyje galima skaityti prietaisų parodymus!
Salono interjeras lietas iš plastmasės, bet nudažytas gana tiksliai imituojant odos ir guminių detalių faktūrą. Beje, modelio nudažymo kokybė, tų pačių vokiečių vertinimu, neturi sau lygių. Nors per lupą žiūrėk, nerasi jokių trūkumų, nuvarvėjimų. Automobilio sparnai originale buvo apvedžioti plonyte balta linija. Ir ką jūs manote – modelis turi tokią patį ir, panašu, atitinkantį mastelį baltą sparnų apvadą!
Gal būt, kai kas nusivils, sužinojęs, kad modelis neturi nei atsidarančių durelių, nei variklio gaubto, o gale esantis sulankstytas tentas neišsiskleidžia. Tačiau tokios kategorijos modeliai gaminami ne dioramoms ir ne vaikams žaisti. Tai tikras šedevras, kuriuo reikia grožėtis, kiekvieną kartą nenustojant stebėtis jį rankomis pagaminusių meistrų sugebėjimais.
“Mercedes Benz G 4” modelis gaminamas keliais variantais, besiskiriančiais kėbulo nudažymu bei salono interjero spalva. 2001 metais Vokietijoje šį modelį kolekcionieriai galėjo įsigyti už 395 markes, MBMC klubo nariams gamintojas taikė nuolaidą – parduodavo modelį už 360 markių.
Nuotraukose – “G 4” modelis iš Aleksandro Kobrico kolekcijos.