SU AUTOBUSU – PO KANADOS KALNŲ LEDYNUS
Liucijus Suslavičius
Nieko nestebina žurnalų puslapiuose skelbiamos nuotraukos, televizoriaus ekrane matomi vaizdai iš Afrikos, kur “lendroveriuose” ar kitokio tipo visureigiuose užsidarę smalsūs turistai stebi, fotografuoja ir filmuoja savanų gyvūniją – įvairių antilopių bandas, dramblių kaimenes, retų medžių pavėsyje tingiai snaudžiančius liūtus. Ir net jei kuris “žvėrių karalius” užšoka ant automobilio, nieko neatsitinka, tik šiurpuliukai nueina pe keleiviams per nugaras. Rimtesnį pavojų galėtų sukelti nebent įniršęs raganosis ar koks vienišas brakonierių sužeistas dramblys. Tokie safariais vadinami pasivažinėjimai automobiliu jau tapo rutininiais ir netgi lietuvių jais pernelyg nesudominsi.
Tačiau išvykos automobiliais į žmogaus veikos nepaliestus gamtos kampelius nėra vien karštųjų kraštų prerogatyva. Yra žmonių, kuriuos ne mažiau kaip karšta Afrikos saulė žavi niūrūs sniegu padengti kalnai, juodų uolų tarpukalnėse švilpiantis ledinis vėjas, o liūtus ir antilopes jiems pakeičia šiaurės elniai ir pikti bei pavojingi Šiaurės Amerikos lokiai – grizliai. Jei norite juos pamatyti natūralioje aplinkoje, teks vykti į Kanadą, kur Britų Kolumbijos provincijoje organizuojami pažintiniai reisai žmonių praktiškai negyvenamų Rocky Mountains, pas mus žinomų kaip Uolėtieji kalnai, keliais. Jie prasideda kokiame nors iš nedaugelio didesnių kalnakasių miestelių. Prie viešbučio pririeda didžiulis kampuotas baltas su spalvotomis juostomis ant šonų firmos „Brewster’s Icefield Tours” autobusas, jo vairuotojas atidaro žmogaus galvos lygyje esančias duris ir tada, tyliai sušnypštus pneumatinei sistemai, atsilenkia ir žemyn nusileidžia trapas su ažūriniais turėklais šonuose. Šiltomis striukėmis ir batais apsirengę turistai žąsele įkopia į saloną. Įkopia, nes įveikti reikia net 6 pakopas – tiek aukštai yra autobuso salonas. Visiems sulipus bei užėmus gausiai įstiklintame salone įrengtas net 56 patogias sėdimas vietas, autobusas suūžia varikliu ir lėtai, svyruodamas ant nelygumų, pajuda kalnų link…Salone šilta ir šviesu, žvalgytis galima ne tik per didelius šoninius, bet ir per virš galvos, stoge, įrengtas dvi kvadratinių langų eiles. Pastarieji praverčia, kai autobusas įrieda į kalnų tarpeklius, ir tik pažvelgęs tiesiai aukštyn, gali pamatyti, kokios aukštos uolų sienos.
Pasiekus aukščiau kalnuose esančius ledynus, autobusas sustoja, vėl palengva nusileidžia trapas, ir iš šilto, dvigubų stiklų ir autonominio šildytuvo nuo šalčio apsaugoto salono turistai pabyra ant ledyno pakvėpuoti tyru šaltu oru. Pasitraukti nuo autobuso gidas nerekomenduoja – ledyne netrūksta plyšių, o ir garantijos, kad netikėtai iš už akmenų nepasirodys lokys, nėra. Pasidairę, patrypčioję ant ledyno ir įsiamžinę atminimui, turistai sulipa į autobusą ir vėl nurieda kalnų keliais…
Dar toliau į šiaurę, ten kur siurbiama nafta, išgaunamos dujos, taip pat važinėja tokie autobusai, tik jie nudažyti ryškiai – „signaline” raudona spalva, o jų langeliai mažučiai. Tai jau ne turistus, o darbininkus iš gyvenamųjų miestelių į naftos versloves pervežantys autobusai. Jų paskirtis – nepaisant šalčių ir pūgų laiku pristatyti naftos ar dujų gręžinį aptarnaujančią brigadą į darbo vietą ir parvežti poilsiui į gyvenvietę atidirbusią pamainą. Tokių autobusų nesutiksime niekur kitus, tik Kanadoje. Tai išskirtinis gaminys, sukurtas ir gaminamas būtent šiam atšiauriu klimatu pasižyminčiam, bet turtingam gamtinių iškasenų kraštui.
Kai po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo intensyvus Kanados šiaurėje plytinčių iki tol praktiškai neapgyvendintų, tačiau turtingų nafta ir dujomis plotų įsisavinimas, pasirodė, kad geologai ir naftininkai neturi technikos, galinčios nugabenti gręžimo bei verslovių įrangą. Pelkėti miškai, amžinas įšalas, kurio paviršius atitirpsta vasarą, tapo neįveikiama kliūtimi didelio pravažumo sunkvežimiams, net vikšrinei technikai, iki tol puikiai užsirekomendavusiems kituose regionuose. Reikėjo sukurti visiškai kitokio tipo visureigius. Ir štai 1952 metais Kanadoje tada dar niekam nežinomas inžinierius Briusas Norduelas (Bruce Nordwell) įkuria nedidelę firmą “Flextrac Nordwell” ir pasiūlo pirmuosius originalios konstrukcijos visureigius su itin plačiomis žemo slėgio padangomis, primenančiomis greičiau ne padangas, o ant šono paguldytas statinaites. “Apauti” jomis 4×4 tipo 4,5 tonos sveriantys visureigiai “CF- 100TT” be problemų įveikia kitai technikai nepravažiuojamus pelkių ruožus, neskęsta net didžiausiuose purvynuose. 1965 metais Kalgario mieste B.Norduelas įkuria dar vieną visureigių gamybos firmą – “Foremost”. Jos produkcija – įvairūs ratiniai ir vikšriniai visureigiai, galintys pervežti jau ne kelias, o keliasdešimt tonų krovinio. Septintajame dešimtmetyje įsisavinti “formostai” – tai daugiaašiai visureigiai su iš dviejų šarnyru tarpusavyje sujungtų sekcijų sudaryta važiuokle. Plačiaprofilės padangos, kuriomis per neįžengiamas pelkes rieda triašiai ir keturašiai gigantai, yra
1,5 metro skersmens ir 1,3 metro pločio. Tokių plačių “vyžų” dėka visureigis slegia gruntą vos 200-400 gramų į kvadratinį centimetrą jėga. Vienas po kito pasirodo vis didesni ir galingesni „Foremost” visureigių modeliai: “Delta”, “Delta Commander”, “Super Commander C” kurių ilgis siekia 15 metrų, variklio galia – 460 AG, o svoris su kroviniu – 75 tonas. Toks 8×8 važiuoklę turįs milžinas su 50 tonų vamzdžių “ant nugaros” sugeba važiuoti raižyta vietove 40 km/h greičiu. Bet erdvioje stačiakampėje krovininio “formosto” kabinoje geriausiu atveju telpa 6-7 žmonės, gi naftos verslovėse prie kiekvieno gręžinio dirba po keliasdešimt vyrų. Juos reikia atvežti, pamainai, trunkančiai kelias savaites pasibaigus, vėl parvežti į artimiausią miestą. Negi dabar, siaučiant pūgai ir spiginant arktiniam šalčiui, gabensi juos atviroje visureigio platformoje? Ir štai tada “Foremost” pradeda specialaus superautobuso “Foremost Terra Bus” gamybą. Tai vienintelis ne iš dviejų sekcijų susidedantis B.Norduelo kūrinys. Triašis “Terra Bus” pagamintas pagal įprastą “normaliems” automobiliams schemą – jis turi lonžeroninį rėmą ir tris varančiuosius tiltus, pagamintus specializuotoje firmoje “Rockwell”. Briaunoto kėbulo gale gaudžia “Detroit Diesel 6V92TA” modelio dyzelis, išvystantis 253 AG/2100 aps.min. galią, savo sukimo momentą ratams perduodantis per automatinę pavarų dėžę “Clark 34000 Powershift”. Varantieji tiltai – su planetiniais reduktoriais, padidinančiais ratams perduodamą sukimo momentą bei padidinančiais transporto priemonės prošvaisą. Įsibėgėjusį iki 42 km/h “Terra Bus” padeda sulaikyti dviejų kontūrų stabdžių sistema su kombinuota pavara – priekinių ratų kaladėles prie būgnų spaudžia hidraulinės sistemos stūmokliukai, galinių ratų – pneumosistemos cilindrų štokai. Greitis nėra didelis, nes gremėzdiškas 13 metrų ilgio, 3,61 metro pločio bei 3,86 metro aukščio autobusas neturi pakabos – ją atstoja specialios žemo slėgio padangos, kurių dydis 66×43.00×25. Šios “Goodyear Terra Tyres” yra pakankamai minkštos, kad neatrodytų, jog 25 tonas su keleiviais sveriantis autobusas rieda kratydamasis lyg vežimas per akmenų grindinį, ir tokios tvirtos, kad neplyšta, užvažiavus ant uolų nuolaužų, gausiai “pabarstytų” atšiauriuose granitiniuose Britų Kolumbijos kalnuose ir kyšančių iš ledu bei sniegu padengto plynaukščių paviršiaus.
Puikiai užsirekomendavusius kasdieninėje eksploatacijoje „Terra Bus” netruko pastebėti keliones organizuojančios firmos. Tiesa, darbininkams vežioti skirtas spartietiškai įrengtas „Terra Bus” salonas jiems netiko, kaip ir niūrokas, su minimaliai reikalingu langų skaičiumi kėbulas. Tačiau esant paklausai, atsiranda ir pasiūla – gamykla Kalgaryje perprojektavo savo autobusą taip, kad jis atitiktų kur kas aukštesnius reikalavimus – gerokai padidino langus, įstiklino stogą, salone sumontavo komfortiškus krėslus. Keliones po kalnus organizuojanti firma „Brewster” turistinį „Foremost Terra Bus” modelį visuomenei pirmą kartą pristatė parodos „EXPO 86″, vykusios Vankuveryje, metu. Reklama pasiteisino. Dabar Kanados turistinės firmos siūlančios ypatingos egzotikos pasiilgusiems turistams išvyką po ledynus, eksploatuoja keletą tokių štai gigantiškų autobusų, kurie ir patys savaime yra egzotika prie lengvųjų automobilių pripratusiems miestiečiams…
Nuotraukose
1.”Foremost Terra Bus” darbininkams pervežti
2.Vankuverio parodoje lankytojus vežiojo turistinis „Tera Bus”
3.”Terra Bus” Uolėtuosiuose kalnuose