GALINGASIS NYKŠTUKAS ,,STEYR PUCH 500″
L.Suslavičius
Rygos Motorų muziejaus antrajame aukšte, kukliai įsimaišęs tarp žymiai didesnių automobilių, stovi ryškiai nudažytas apvalainų formų automobiliukas. Pirma mintis jį pastebėjus – štai ir garsiojo Dantės Džakoza kūrinys – populiarusis ,,Fiat Nuova 500″. Bet palaukite, juk ,,fiatukas” turi vidurinę stogo dalį iš brezento, o čia metalinis ir dar išgaubtas į viršų stogas! Ir priekyje vietoje užrašo FIAT – net du susiglaudę skydeliai su įmantriomis emblemomis. Raidės vienoje jų – STEYR – išduoda automobilio kilmę. Jis – iš Austrijos!
Šestojo dešimtmečio viduryje, kiek vėluodama lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis, Austrijoje prasidėjo masinės automobilizacijos banga. Austrai, iki tol pasitenkinę dviračiais, motociklais ir motoroleriais, staiga panoro sėsti į automobilius. Vienintelis šalyje automobilių gamintojo – koncerno ,,Steyr-Daimler Puch” inžinieriai, vadovaujami vyriausiojo konstruktoriaus Ericho Ledwinkos, tam ruošėsi nuo 1952 metų, projektavo nedidelį ,,liaudies” automobilį su madingu tada varikliu gale. Bet kiek vėliau buvo priimtas kompromisinis sprendimas- nekurti savojo modelio, o pasinaudoti bendradarbiavimo su Italijos automobilių gigantu FIAT sutarties teikiamomis galimybėmis ir sukurti austrišką ruošiamo gamybai itin mažos klasės automobilio ,,Fiat Nuova 500″ variantą.
Kadangi motociklų ,,Puch” paklausa staigiai mažėjo, automobilio gamybą nutarta organizuoti Grace buvusioje šios markės motociklų gamykloje. Pernelyg nesiafišuojant, darbai čia vyko lygiagrečiai su gamybos parengimu Turine. Tad praėjus vos trims mėnesiams po ,,Nuova 500″ pristatymo Italijoje, 1957 metų rugsėjo 30 dieną senojoje motociklų gamykloje prasidėjo ,,Steyr Puch 500″ surinkimas. Iš Turino atgabentiems dviejų durų ,,fiatukų”kėbulams buvo perdirbamas variklio skyrius ir galinė laikančiojo kėbulo dugno dalis, nes vietoje vertikalaus itališko dviejų cilindrų variklio reikėjo sumontuoti plokščią opozicinį oru aušinamą 493 kūb.cm. darbo tūrio 16 AG variklį bei naują galinę pakabą su ,,Steyr” būdingais svyruojančiais pusašiais, besiremiančiais į cilindrines spyruokles. Priekinė pakaba liko itališka, su viršutinėmis skersinėmis A-formos svirtimis ir viena skersine linge apačioje. Austrai savaip perdirbo ir automobilio saloną, panaudoję apdailai kokybiškesnes medžiagas ir savo gamybos prietaisų skydelį. Bet ne tai buvo svarbiausias ,,austro” pranašumas.
,,Paguldę” variklio cilindrus, ,,Steyr” inžinieriai išlošė nemažai vietos ir todėl tiek padidino erdvę salono gale, jog iš dviviečio automobilio su dviem papildomomis ,,vaikiškomis” vietomis gale, koks buvo ,,Nuova 500″, ,,Steyr Puch 500″ pasidarė pilnai keturviečiu. Be to, didesnio variklio sukimo momento ir didesnių perdavimo skaičių pilnai sinchronizuotoje keturlaipsnėje pavarų dėžėje dėka ,,štairas” tapo dinamiškesnis už prototipą, žvaliau kopė į kalną, kas buvo tikrai svarbu kalnuotoje Austrijoje.
Automobiliukas, svėręs tik 460 kilogramų (ir 760 kilogramų su keleiviais) buvo itin kompaktiškas: bazė – 1840 mm, matmenys – 2965×1320 x1280 mm. Jis greit tapo bestseleriu – jau 1958 metais automobiliai iš Graco išsikovojo 12 procentų naujų automobilių rinkos. O 1959 metais jam atliko pirmąją modernizaciją – vietoje iš ,,Nuova 500″ paveldėto stogo su suvyniojama brezentine vidurine dalimi, gerai tinkančio saulėtai Italijai, ,,štairiukui”buvo sukurtas prei stogo kraštų varžtais tvirtinamas ,,hardtopas” – iš skardos štampuotas antdėklas su charakteringu ,,snapeliu” virš galinio stiklo. Kaip tik toksmodelis stovi Rygos muziejuje. Metalinis stogas dar labiau padidino erdvę virš keleivių galvų. Iki 18 AG pavyko padidinti variklio galingumą, ir toks ryškiai raudonai – populiariausia tarp pirkėjų spalva – dažytas ,,penkišimtasis” išvystydavo kiek daugiau, nei 105 km/h. Jų vairuotojai labai didžiuodavosi, kai jiems pavykdavo kelyje aplenkti ,,vabalus” VW-1200, kurie turėjo dvigubai didesnio litražo variklius, bet labai sunkiai sugebėdavo įsibėgėti iki tų pačių 105 km/h. Beje, ,,vabalas” tada kainavo 31500 šilingų, o ,,Steyr Puch 500″ – tik 23500 šilingų. ,,Štairų” savininkai juokavo, jog jiems laikas eina atgal. Mat, spidometro rodyklė Grace pagamintuose automobiliuose sukdavosi prieš laikrodžio rodyklę, t.y., iš dešinės į kairę.
Kad nekonkuruoti rinkoje su ,,Fiat Nuova 500″, bendradarbiavimo sutartyje buvo išlyga, jog ,,štairas” bus pardavinėjamas tik Austrijoje ir Rytų Europoje, bet ne Šiaurės ir Vakarų Europoje. Austrijoje mažasis automobilis buvo plačiai naudojamas valstybės institucijų – policijos, pašto, geltonai dažytais ,,penkišimtaisiais” važinėjo Austrijos automobilių klubo techninės pagalbos darbuotojai, dirbę šalies keliuose.
1960 metų pabaigoje Grace imta gaminti dar ir variantą su universaliu kėbulu – itališkojo ,,Fiat 500 Gardiniera” analogą. Už sedaną universalas buvo ilgesnis 10 centimetrų ir aukštesnis 4 centimetrais, o svarbiausia, jis gavo 643 kūb.cm. darbo tūrio 25 AG variklį. Nuo šio modelio prasidėjo gana sėkminga mažojo ,,Steyr Puch” sportinė karjera, nes su tokiu varikliu jau galima buvo startuoti ralyje. Tik 1962-siais pagaliau imta galingesnį variklį montuoti ir į sedaną. Pardavimui skirtas modelis ,,650 T” turėjo iki 19,8 AG deforsuotą variklį, o policijai skirti variantai- atvirkščiai, iki 27 AG forsuotą variklį. Kai tiuningo firmos ėmė siūlyti dar galingėesnes versijas, gamykla ,,išmetė į rinką” 30 AG galios variklį turintį modelį ,,650 TR”, kurį visai nesunku buvo perdirbti į 40 AG variantą. Gi optimaliai pagal ralio II grupės reikalavimus parengtas ,,Steyr Puch 650 TR” turėjo iki 660 kūb.cm. ,,pragręžtą” 50 AG išvystantį variklį. Kas turėjo tokį automobilį, pramintą,,galinguoju nykštuku”, be vargo palikdavo toli užpakalyje daugumą to meto serijinių vidutinės klasės automobilių. Tai rodo, jog motociklų inžinieriai iš Graco gerai perprato oru aušinamų keturtakčių variklių konstravimo meną ir sugebėjo sukurti patikimus ir sūkių nebijančius motorus, tinkamus autosportui. Jau 1964-siais prasidėjusi pergalių įvairiuose raliuose serija 1966 metais buvo apvainikuota lenkų lenktynininko Sobieslavo Zasados iškovotu važiuojant ,,Steyr Puch 650 TR” automobiliu Europos ralio 1966 metų čempiono titulu. Su ,,galinguoju nykštuku” nesusidorojo net ,,Porsche”, irgi startavę tais metais.
Vis tik ambicingi firmos planai kasmet parduoti po 15 tūkstančių automobilių nebuvo realizuoti. Per 18 gamybos metų Grace pavyko sumontuoti tik 60 tūkstančių mažylių. Šeštadalis – lygiai 10 tūkstančių – buvo pagaminti sėkmingiausiais 1959 metais.
1975 metais, užbaigus ,,Steyr Puch 650 ” gamybą, Grace imta montuoti naują modelį – ,,Fiat 126″ su tuo pačiu patikimu ir galingesniu nei itališkas austrišku varikliu. Deja, tuo metu mikroautomobilių era jau baigėsi, ir nesant paklausos, šis naujas modelis ,,išgyveno” Grace tik iki 1977 metų vidurio.
Šiandien ,,galingieji nykštukai” yra retenybė ir pačioje Austrijoje, jų ieško kolekcionieriai ir norintys išsiskirti iš minios jauni vairuotojai. O automobilio istorijoje šis modelis išlieka kaip netradicinės tarptautinės kooperacijos pavyzdys.
Nuotraukose:
1.,,Steyr Puch 500″ Rygos Motorų muziejuje
2.Automobilio schema.
3.Variantas su universaliu kėbulu varžybose.
4. Variklio pjūvis.
5. Austrijos autoklubo ,,geltonasis angelas”