GAZ-3106 (LT)

GAZ-3106 – MĖGINIMAS SEKTI TRADICIJOMIS?

Liucijus Suslavičius

Pirmieji rusiški lengvieji visureigiai buvo sukurti Nižnij Novgorode, gamykloje GAZ, kai joje dirbo „visureigių genijus” Vitalijus Gračiovas. Vėliau čia sukonstruotų visureigių gamybą įsakymu „iš viršaus” perdavus į Uljanovską, daugelį dešimtmečių GAZ’as neturėjo net teisės užsiimti šios klasės automobiliais. Tik ėmus gyventi pagal rinkos ekonomikos dėsnius, gamyklos konstruktoriai pamėgino „sugrįžti prie ištakų” – vėl užsiimti Rusijoje didelę paklausą turinčių lengvųjų visureigių kūrimu. Deja, ilgametė pauzė, kai pagrindiniu gamyklos rūpesčiu buvo daugiausia sunkvežimiai ir šiek tiek – tradiciniai lengvieji automobiliai, padarė savo – GAZ’e pastarąjį dešimtmetį sukurti įvairūs lengvieji visureigiai ir pikapai taip ir liko tik vienetiniais parodiniais egzemplioriais, nors atrodė visai šauniai. Tačiau neskubėkime nuvertinti milžiniško gamyklos ir jos konstruktorių potencialo, sukaupto per daugiau nei 70 veiklos metų. GAZ’as atkakliai siekia kartą užsibrėžto tikslo, ir tai pademonstravo pristatydamas dar vieną prototipą – GAZ-3106.

Iš karto galime pastebėti, kad „3106″ kur kas artimesnis ne tik tradiciniam vidutinės klasės lengvam visureigiui, bet ir nėra toks pretenzingas, kaip prieš keletą metų Maskvoje parodose demonstruoti visureigių prototipai. Jis gana neblogai dera prie GAZ’o šiandieninės produkcijos, ir tai leidžia su atsargiu optimizmu tikėtis, kad gal būt, šį kartą prototipas pagaliau sulauks serijinės gamybos.

Penkiavietis penkiaduris „gaziuko” kėbulas primena ne vieną senesnės kartos japonišką visureigį. Kiekvienas gali įžiūrėti jame ką tik nori – ir „nisano”, ir „isuzu”, ir „tojotos” linijas. Kiek savitesnis automobilio priekis su ant labai masyviai atrodančio aukšto priekinio buferio nuleistu variklio gaubto”snapu” iš juodo plastiko, stiliumi primenančiu naujausių „volgų” falšradiatorių. Su „volgomis” visureigį sieja ir variklis – keturių cilindrų 2,5 litro darbo tūrio benzininis ZMZ-4053 su įpurškimu, išvystantis 147 AG/5200 aps/min bei 222 Nm/4000 aps/min sukimo momentą. Pavarų dėžė, panašu, irgi „volginė” – sinchronizuota penkialaipsnė mechaninė. O štai paskirstymo dėžė sukurta naujai. Ji kompaktiškesnė, nei, pavyzdžiui, džipuose UAZ-3160 naudojamas analogiškas agregatas, nes joje sukimo momentas nuo blokuojamo tarpašinio diferencialo priekinį tiltą varančiam kardanui perduodamas ne krumpliaračių poromis, o daugiaeile grandine. Rusijoje pernelyg sudėtinga nepriklausoma pakaba nepasiteisina, todėl konstruktoriai iš Nižnij Novgorodo savo automobiliui pritaikė nedalomus varančiųjų tiltų karterius, tačiau vis tik atsisakė archaiškų išilginių lingių. Abu tiltai remiasi į cilindrines spyruokles, o juos palaiko išilginės traukės ir galingi skersiniai stabilizatoriai. Ratai – su 225/75R16 dydžio padangomis, sumontuotomis ant lietų diskų. Kad būtų patogiau įsiropšti į aukštokai nuo žemės pakeltą kėbulą, sumontuotos plačios rifliuotu aliuminiu dengtos paminos, tad papildomai virinti prie kėbulo šoninius apsauginius vamzdžius nereikės…

Visureigio matmenys – 4610x1960x1180 mm, bazė – 2710 mm, prošvaisa – 210 mm. Tuščias parengtas kelionei visureigis sveria 2,1 tonos, didžiausia leistina masė – 2,8 tonos. „Ant popieriaus” nurodytas 155 km/h maksimalus greitis atrodo neblogai, bet vargu ar realiai GAZ-3106 gali važiuoti tokiu greičiu – lyginant su kitais analogiškos klasės automobiliais, jis paprasčiausiai pernelyg sunkus.

GAZ-3106 turi kai kokią iki šiol rusiškiems visureigiams nebūdingą įrangą, pavyzdžiui, elektrinius stiklų pakėlimo mechanizmus, elektros varikliukais iš vidaus nustatomus išorinius veidrodžius, kurie, be to, dar ir šildomi, reguliuojamą vairo kolonėlę, efektyvų vairo stiprintuvą. Visos penkios sėdynės – individualios, su galvos atramomis ir tritaškiais saugos diržais. Mūsų tokia įranga nenustebinsi, bet tiems, kas iki šiol važinėjo nenaujais „uazikais”, tai jau beveik prabanga…

Nuotraukos Vladimiro Čechutos

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU