“HONKERIS”, “HAMERIO” BENDRAŽYGIS
Liucijus Suslavičius
Kaip rašo Lenkijos spauda, jos armijos Šarvuotosios technikos ir automobilių institute, įsikūrusiame Sulejuvieke, intensyviai ir visapusiškai bandomas specialiai Irake dislokuotam Lenkijos kariuomenės kontingentui sukurtas penkiavietis patrulinis automobilis “Honker 2000 Skorpion”. Ginkluotas sunkiuoju 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiu WKM-M (rusiško kulkosvaidžio “Utios” modifikacija, pritaikyta NATO šaudmenims), kurį gamina ginklų firma “ZM Tarnow”, lenkiškasis “skorpionas” gali būti naudojamas žvalgybai, kelių patruliavimui, o taip pat greitoms atakoms, kai pergalę lemia ne šarvų storis (“Skorpion” jų neturi), o netikėtumas, greitis ir ugnies galia. Nors amerikiečiai įsipareigojo Irake dislokuojamus valstybių sąjungininkių karinius dalinius, be kitos technikos, aprūpinti ir specialiais automobiliais, įskaitant garsiuosius daugelyje karinių konfliktų patikrintus “hamerius” (lenkai gauna 650 įvairių automobilių), sąjungininkai stengiasi daug ką atsivežti iš tėvynės. Viena – tai galimybė patikrinti savąją ginkluotę ir techniką kovinėmis ir dar ekstremaliomis sąlygomis, antra – kas pasakė, kad iš karinių tiekimų turi uždirbti tik amerikiečių firmos?
Taigi, greta garsiųjų “hamerių” į Irako kelius ir miestų gatves netrukus išvažiuos koks pusšimtis “Honker Skorpion” su lenkų kariais, gal būt, jais naudosis ir Irake tarnaujantys Lietuvos kariškiai. Dar 60 tokių automobilių lenkai siūlo naujai sukurtam Irako savigynos korpusui (tai savotiška vidaus kariuomenė, kažkuo panaši savo funkcijomis į Prancūzijos žandarmeriją).
Standartinius “Honker 2000” juos šiuo metų gaminanti Liubline, bankrutavusios gamyklos “Daewoo Motor Poland” cechuose, firma “Andoria-Mot” siunčia į karinę įmonę Žuravicuose, kur serijinis 4×4 tipo visureigis paverčiamas kovos mašina. Sustiprinami priekinis ir galinis buferiai, sumontuojamos amortizuojančios galimus smūgius spyruoklės, automobilio dugnas padengiamas 15mm storio priešskeveldriniais šarvais “Lim-3”. Kėbulo stogą atstoja ant apsauginių lankų ištemptas suvyniojamas tentas, priekinį automobilio stiklą dengia atverčiamas metalinis tinklelis. Durelių nėra, vietoje jų – tik platūs diržai. Už vairuotojo ir ekipažo vyresniojo nugaros – sunkiojo kulkosvaidžio stovas. Jį aptarnauja stovėdamas trečias karys. Dar du kariai sėdi kėbule nugaromis vienas į kitą, veidais į išorę, nukreipę ginklus į šonus. Svarbiu patobulinimu yra ratų padangose sumontuoti JAV gamybos įdėklai, leidžiantys važiuoti su peršautomis padangomis. Vieno tokio įdėklo kaina – 1000 dolerių!
Kas gi tai per automobilis – lenkiškas “Honker 2000”? Padidinto pravažumo 4×4 tipo universalios paskirties automobilio idėja gimė Poznanėje, gamykloje “Fabrika Samochodow Rolniczych”, kur panaudojant lenkiškų lengvųjų automobilių agregatus buvo montuojami primityvūs vienos tonos pikapai “Tarpan” smulkiems ūkininkams, kurių Lenkijoje buvo daug. “Tarpan” neturėjo perspektyvos, tad konstruktoriai sukūrė džipą “PW” (Pojazd Wielozadaniowy) su tradicinės konstrukcijos važiuokle ir serijiniu lengvojo automobilio “Polonez” 1,5 litro varikliu. Pagrindinė 1988 metais Poznanės mugėje jau “Honker” pavadinimu debiutavusio automobilio paskirtis – išstumti iš šalies valstybinių institucijų, visų pirma armijos, autoparko tarybinius džipus “UAZ-469”. Deja, konstrukcija buvo “žalia”, ir prireikė dešimtmečio ir naujo dyzelinio variklio (pradžioje pirktinio IVECO, dabar lenkiško “Andoria 4Cti 90”), kad “Honker” rimtai sudomintų kariškius, nors civiliniams poreikiams šie automobiliai daugiau mažiau tiko ir su “polonezų” varikliais.
Tačiau “Honker” neišplito ir dėl kitų priežasčių. Gamykla Poznanėje neturėjo galimybės organizuoti pilnavertę visureigių gamybą, nes dirbo pagal primityvią pusiau rankinę technologiją, tinkamą greičiau vienetiniams, o ne serijiniams automobiliams gaminti. Tai savo ruožtu neleido užsidirbti lėšų, būtinų gamybos modernizavimui.Šį “užburtą ratą” sutraukė Andrychuve sėkmingai veikianti dyzelinių variklių gamykla “Andoria”, suinteresuota savo palyginti modernių dyzelių realizavimu. Kai Liubline veikusi nedidelių komercinių automobilių gamykla FSC, pas mus anksčiau gerai žinoma automobiliais “Žuk”, vėliau perėjusi Korėjos koncerno “Daewoo” nuosavybėn, atsidūrė sunkioje finansinėje būklėje, “Andoria” ėmėsi iniciatyvos ir perkėlė “honkerių” gamybą į Liubliną, kur iki tol buvo gaminami nedideli sunkvežimiai ir furgonai “Liublin 3”. Ilgai tobulinti visureigiai pagaliau atsidūrė ant tikro konvejerio! Pagaliau jie galėjo patenkinti užsakovų reikalavimus, ypač paskutinė modifikacija – “Honker 2000”.
Apžvelkime ją atidžiau. Tai tikras darbinis, o ne pramogoms skirtas visureigis – dažytas chaki spalva, su tvirtu lonžeroniniu rėmu, lingine nedalomų tiltų pakaba, paprastos formos atviru 7-9 vietų kėbulu su nuimamu stiklaplasčio stogu. Jis gana griozdiškas: bazė – 2827 mm, matmenys – 4810X1960X2190mm, o didžiausia leistina masė – net 3500 kilogramų. Palyginimui – žinomo UAZ-469 bazė tik 2380 mm. “Honker” apsisukti reikia 13,5 metrų skersmens rato. Bet dabar tokie dideli visureigiai populiarūs ir armijose, ir civilių vartotojų, kuriems reikalingas darbinis automobilis, tarpe. Po visu automobilio pločiu atsidarančiu gaubtu – keturių cilindrų turbodyzelis “Andoria” su tarpiniu oro aušinimu bei vokiška “Bosch” įpurškimo sistema (2,417 litro, 104 AG/4100 aps.min., 225 Nm/2500aps.min.). Transmisijoje – penkialaipsnė mechaninė pavarų dėžė “Eaton”, sinchronizuotas dvilaipsnis demultiplikatorius su blokuojamu tarpašiniu diferencialu. Pagal užsakymą gali būti sumontuotas ir blokuojamas galinio varančiojo tilto diferencialas. Stabdžiai priekyje diskiniai, gale būgniniai, dviejų kontūrų, su stiprintuvu. Plačiai išskėsti ratai (provėža – 1635 mm, prošvaisa – 220 mm) turi 16 colių diskus su plačiomis radialinėmis firmos “Good Year” padangomis. Kaip tokiam palyginti sunkiam ir paprastos konstrukcijos automobiliui, nesudėtinga “Honker” linginė pakaba su amortizatoriais bei skersiniais abiejų tiltų stabilizatoriais yra stebėtinai komfortiška, kai važiuoji geru keliu.
Standartiniame variante automobilio keleivių sėdynės įrengtos išilgai, kaip kažkada rusiškame “GAZ-69”, ir prieinamos per galines kėbulo dureles, ant kurių pritvirtintas atsarginis ratas. Po sėdynėmis – iš išorės prieinamos užrakinamos dėtuvės įrankiams ar kitokiai įrangai. “Honker” salone sumontuotos dvi nepriklausomos šildymo sistemos – viena priekinei salono daliai, kita – galinei.
Automobilis turi du degalų bakus, priekyje ant buferio pritvirtinta firmos “Ramsey Winch” gervė, išvystanti įspūdingą 3600 kilogramų jėgą.
2002 metais Lenkijos gynybos ministerija užsakė firmai “Andoria-Mot”pagaminti 279 “Honker”markės automobilius, daugumą aeromobiliame variante, pritaikytame gabenti transporto lėktuvais “CASA C275M”, po to užsakymas dar buvo padidintas 86 vienetais. Pagrindinės dabar gaminamos modifikacijos – tai “Honker 2424” su uždaru kėbulu bei dvivietis pikapas su uždedamu universaliu konteineriu “Honker 2544”.
Visureigiai “Honker” dėl nedidelės gamybos apimties užsienyje beveik nežinomi, nors dar 1989 metais pirmosios serijos “honkerį” teko matyti tuometinėje Čekoslovakijoje su kelių tarnybos emblemomis. Lietuvoje šis automobilis taip pat retenybė. Pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais vieną tokį automobilį naudojo Lenkijos ambasada Vilniuje, 1999metų žiemą vieną “honkerį” maždaug mėnesį bandė Vilniaus viešosios policijos rinktinė. Mūsų policininkams lenkiškas visureigis nepatiko – jis klimpo sniege, dėl ilgos bazės juo manevruoti buvo sunkiau, nei su rusišku “uazu”, o dyzelinis variklis pasirodė esąs ne toks jau ekonomiškas, kaip žadėjo gamintojai. Bet labiausiai policijos vairuotojus vargino žemas priekinis stiklas – visi, kas sėdėjo prie “honkerio” vairo, skundėsi, kad vairuoti reikėjo pasilenkus į priekį, nes kitaip nematydavai toliau į priekį. Panašu, kad į šią lietuvių pastabą lenkai dėmesio neatkreipė, nes ir naujausio modelio “Honker” tokie patys “žemakakčiai”…
Kaip ten bebūtų, Lenkija turi savo, o ne importinį lengvą visureigį, tinkamą armijai. O kaip žinia, viso pasaulio armijose laikomasi principo – kuo daugiau autotechnikos gaminti šalyje, kad nebūti priklausomais nuo atsarginių dalių tiekimo iš užsienio, kuris bet kada gali nutrūkti. Tiesa, patys lenkai rašo, kad paskelbus įmonės bankrotą, paskirtas laikinasis įmonės valdytojas labai stengiasi parduoti technologines linijas britų-rusų konsorciumui, tuo perbraukiant galimybes toliau gaminti “Honker”.