PRIEŠ ŠIMTĄ METŲ AMERIKOJE…
Liucijus Suslavičius
Šiandien pasaulio automobilių pramonėje stebimas naujas koncentracijos etapas – didieji koncernai superka į finansinius sunkumus pakliuvusias automobilių firmas, vienas jų uždaro, kitose ima gaminti automobilius su savo emblema. Pats naujausias pavyzdys – korėjietiška markė „Daevoo“, po bankroto pratęsusi automobilių gamybą, bet jau su koncernui „General Motors“ priklausančios „Chevrolet“ markės emblema. O juk ir vienas didžiausių pasaulio pramoninių gigantų – „General Motors“ taip pat atsirado, jungiant į vieną visumą problemų turinčias firmas. Tik vyko visa tai prieš 100 metų, taip vadinamo „laukinio kapitalizmo“ laikais…
Praėjusio XX amžiaus pradžios Amerika buvo nepaprastai įdomi šalis, laisva nuo daugelio „senojo žemyno“ – Europos – tradicijų ir jai būdingo konservatyvumo. Čia niekas pernelyg nesidomėjo, iš kur esi atvykęs, ar turi kilmingą giminę. Lėmė asmeninė iniciatyva, sugebėjimai, noras rizikuoti. Todėl ši šalis traukė daugybę veiklių savarankiškų žmonių, pamačiusių galimybęuž Atlanto įgyvendinti savo siekius, išsikapstyti iš skurdo. Tarp daugybės imigrantų buvo ir trys šveicarų laikrodininko sūnūs – broliai Ševrole (Chevrolet), į JAV atvykę 1900-siais metais. Luji Ševrolė, 22 metų jaunuolis iš mažyčio La-Chaux-de-Fonds miestelio su dviem jaunesniais broliais Artūru ir Gastonu gavo darbą triračių, o vėliau keturračių automobilių gamykloje pas kitą emigrantą iš Šveicarijos Viljamą Valterį (Walter). Netrukus visi trys broliai Ševrolė tapo automobilių lenktynininkais. 1905 metais Luji vienose varžybose aplenkė net garsųjį „Ford“ firmos lenktynininką Barnį Oldfildą (Oldfield).
Tuo laikotarpiu Mičigano valstijos Flinto mieste vežimų gamybos firmą turėjęs verslininkas Viljamas (Bilas) Krapo Durantas (Durant) perėmė savo žinion tame pat mieste registruotą automobilių gamybos firmą „Buick Motor Car Company“. Ją 1903 metais įkūrė talentingas inžinierius Devidas Biuikas (Buick), broliai Bendžaminas ir Frenkas Brisko (Briscoe) bei Volteris Maras (Marr). Deja, šių automobilizmo pionierių pastangos nebuvo reikiamai paremtos finansais – 1904 metais „Buick Motor Company“ pardavė vos 27 automobilius, tad veiklus (ir agresyviai veikiantis) Bilas Durantas, turėjęs tada tik 35 metus, be vargo įsigijo firmą ir jau po poros metų sugebėjo parduoti net 2,3 tūkstančio „biuikų“. O kad turėti „laisvas rankas“, jis netrukus atsikratė firmos įkūrėjų, pirmiausia išstūmęs iš direktorių tarybos patį D. Biuiką!
Jau tada, „automobilizacijos aušroje“, Durantas matė, jog automobilių sportas, laimėjimai lenktynėse – geriausia reklama bet kuriam automobiliui. Po pergalės prieš Barnį Oldfildą jis ėmė įdėmiai sekti brolių Ševrole karjerą. Ne iš karto apdairus verslininkas pakvietė juos pas save – juk reikėjo įsitikinti, ko vertas kiekvienas jų. Tik 1907 vasarą Artūras Ševrolė tampa asmeniniu Diuranto vairuotoju („šis vaikinas nerizikuoja taip, kaip patrakėlis Luji“). Na, o „broliui patrakėliui“ skiriama firmos lenktynininko vieta. Diurantas neapsiriko – Luji Ševrolė (o ir automobilių „Buick“, kuriais jis startuodavo) vardas po kiekvienų lenktynių būdavo pirmuosiuose laikraščių puslapiuose: arba kaip nugalėtojo, arba kaip sensacingos avarijos dalyvio.
Reklama padeda didinti „biuikų“ pardavimą ir Bilas Durantas ima plėsti savo imperiją – jis nuperka „Maxwell-Briscoe“, REO. „Oldsmobile“, „Cadillac“, „Oakland“, „Welch“ dar kelias smulkias automobilių firmas, galų gale net bando įsigyti už 8 milijonus dolerių H.Fordo kompaniją, tik negauna paskolos. 1908 metų rugsėjo 16 dieną įkuriama „General Motors Company“. Į ją ateina dirbti Čarlzas Nešas (Nash), Volteris Persis Kraisleris (Chrysler), kiti žinomi automobilių gamybos organizatoriai. Gi Luji Ševrolė ir toliau skina laurus lenktynių trasose. 1910 metais jam pagaminamas „Buick Bug Racer“ – didžiulis raudonas lenktyninis automobilis su aliuminiu cigaro formos kėbulu ir gigantišku 10200 cm³ darbo tūrio 4 cilindrų varikliu. Greit koncerną atstovaujanti „Buick“ komanda pirmauja visose JAV vykstančiose žymesnėse lenktynėse.
Bet aktyvi ir dažnai rizikinga Bilo Duranto veikla „General Motors“ prezidento krėsle nepatiko kitiems naujojo koncerno bendrasavininkiams, o dar labiau – bankams, ir pasinaudoję finansine krize, 1910 metais ištikusią „General Motors Company“, jie nušalina Durantą. Jo vieton vėliau paskiriamas Č.Nešas. Bet naujas vadovas padaro vieną klaidą – jis leidžia kartu su Durantu išeiti ir Luji Ševrolė. Koncernas praranda garsinusį jo automobilius lenktynininką ir – ko visai nesitikėjo, įsigyja galingą konkurentą.
Mat, Bilas Durantas nenuleidžia rankų – ne toks šio žmogaus charakteris. Jis nedelsdamas įkuria net tris naujas kompanijas. Vieną jų pavadina „Chevrolet Motor Car Company“. Savo laiku jis pastebėjo, kad Luji ne tik lenktynininkas, bet ir talentingas konstruktorius. Patikimi šaltiniai liudija, jog būtent Luji Ševrolė sukonstravo pirmąjį firmos „Buick“ reprezentacinį šešių cilindrų modelį. Dabar atėjo laikas pasinaudoti jo sugebėjimais, be to, Diurantas pagrįstai manė, jog garsaus lenktynininko, tapusio naujos firmos konstruktoriumi, pavardė išpopuliarins dar negirdėtos pirkėjams markės automobilius. 1911 metais pasirodo Luji Ševrolė sukonstruotas pirmasis „Chevrolet“ – 2150 dolerių kainavęs 6 cilindrų, 4.9 litro variklį turįs „Classic Six“. Iki metų galo buvo parduota 2999 „ševrolė“. Sekančiais metais pasirodo mažesnis „Light Six“, o 1914 metais prasideda populiarių 4 cilindrų modelių, tiesiogiai konkuruojančių su „Ford T“ gamyba. Tiesa,
Nepaisant to, Durantui sekasi visai neblogai, ypač kai 1915 metais pasirodo nedidelis „Chevrolet 490“, kainavęs vos 50 dolerių daugiau, nei „Ford T“, bet šiek tiek prašmatnesnis ir paprastesnis valdyti. Sukaupęs daugiau kapitalo, Duranas nutaria pamokyti „General Motors“ valdybą. Jis paskelbia, jog keičia 5 „Chevrolet“ akcijas į vieną „General Motors“ akciją. Smulkių akcininkų tarpe kyla ažiotažas, ir šio triuko dėka 1917 metais dauguma „General Motors“ akcijų vėl atsiduria Duranto rankose. Jo priešininkai priversti pasitraukti iš koncerno. Beje, ir Čarlzas Nešas, ir Volteris Kraisleris vėliau įkūrė savas automobilių firmas. O kaip Luji Ševrolė? Jam darbas firmoje nesuteikė pasitenkinimo. Jis gana greit susipyko su Durantu ir, 1913 metais išėjęs iš“General Motors“, po metų vėl grįžo į autosportą. Šį kartą jį patraukė garsiausios JAV lenktynės „500 Indianapolio mylių“. Deja, visi keturi jo startai Indianapolyje buvo nesėkmingi. Tačiau jo sukonstruoti lenktyniniai automobiliai ir toliau skynė laurus – du kartus, 1919 ir 1920 metais pirmąsias dvi vietas lenktynėse užėmė Luji Ševrolė automobiliai. Beje, 1920 metais nugalėtoju tapo jo jauniausias brolis Gastonas Ševrolė. Keistas sutapimas – tais pat metais finansinės problemos priverčia Durantą atsistatydinti iš koncerno prezidento posto. Daugiau į „General Motors“ jis nebegrįžo.
Nors jos įkūrėjai pasitraukė, „Chevrolet“ markė klestėjo. 1927 metais pagaminama per milijoną populiarių „Ševrolė“, ir rinkos lyderis „Ford“ atsiduria antroje vietoje. 1940 metų sausio 11d. nuo konvejerio nurieda 25-milijoninis „GMC“ koncerno automobilis ir, aišku, tai vėl „Chevrolet“.
Mirė Luji Ševrolė 1941 metų birželio 6 d. sulaukęs 64 metų. Jam šalia Indianapolio lenktynių trasos pastatytas paminklas. Viljamas Durantas išgyveno iki 1947-jų ir mirė beveik tuo pat metu, kaip ir jo didžiausias konkurentas Henris Fordas.