IŠ ANGLIJOS Į AUSTRALIJĄ LĖKTUVU-PIRMIEJI ŽINGSNIAI
Liucijus Suslavičius
1919 metai pasaulio aviacijos istorijoje yra svarbūs pirmaisiais tikrai tolimais skrydžiais. Tų metų gegužės mėnesį trys amerikiečių ekipažai pabandė perskristi iš JAV į Angliją kariniais hidroplanais “Curtiss-NC-4”. Skrydžio maršrutas ėjo iš Niufaundlendo per Azorų salas ir tada iš ten į Angliją. Deja, tik vienas iš lėktuvų įveikė visą maršrutą, sugaišęs tam net 15 dienų. Praėjus vos mėnesiui nuo šio skrydžio, birželio 14 dieną du britų lakūnai – Pasaulinio karo veteranai kapitonas Džonas Alkokas (John Alcock) ir leitenantas Artūras Uitten-Braunas (Arthur Whitten- Brown) su taip pat karo metų lėktuvu – dvimotoriu bombonešiu “Vickers Vimy”, specialiai pritaikytu naujai užduočiai, pakilo iš Niufaundlendo St. Džonso miesto aerodromo pirmajam skrydžiui per Atlantą be tarpinio nusileidimo. Be kita ko, juos skatino ir populiaraus Londono laikraščio “The Daily Mail” įsteigtas 10 tūkstančių svarų prizas tam, kuris pirmasis nenutūpęs perskris vandenyną. D.Alkokas ir jo porininkas labai rizikavo – juk jų “Vimy” buvo ne hidroplanas, o sausumos lėktuvas, tad jam sugedus, nutūpti ant vandens ir gal būt sulaukti pagalbos jie niekaip nebūtų galėję. Tačiau rizika pasiteisino. Gerai parengtas lėktuvas išlaikė visus ilgo skrydžio – 2900 kilometrų virš šaltų vandenyno bangų – sunkumus ir sėkmingai nusileido kitoje Atlanto vandenyno pusėje klifdeno mieste Airijoje. Abu šie skrydžiai dėl palankesnės skridimui virš Atlanto vyraujančių vėjų krypties prasidėjo JAV, o ne Europoje.
Šių dviejų pavykusių skridimų padrąsinti, o taip pat “pakaitinti” žinios, jog Australijos vyriausybė pažadėjo didžiulę (šiandieninėmis kainomis maždaug 2,3 milijono litų) premiją tam lakūnui, kuris greičiau nei per 30 dienų nuskris iš Anglijos į Australiją, į tolimą beveik 18 tūkstančių kilometrų skrydį susiruošė iš Australijos kilęs britų armijos lakūnas kapitonas Rosas Smitas (Ross Smith). Tiems laikams nepaprastai sunkiam skridimui jis pasirinko tokį patį lėktuvą, kaip ir D.Alkokas – bombonešį “Vickers Vimy”. Kaip šturmanas su Rosu skrido jo brolis Keitas ir du taip pat iš Australijos kilę aviamechanikai – Džimas Benetas (Jim Bennet) ir Uolis Šersas (Wally Shiers). Jiems teko labai svarbi užduotis – ilgo skrydžio metu prižiūrėti ir remontuoti “Vimy”. Šturmanas Keitas Rosas skridimo maršrutui kontroliuoti teturėjo britų armijos žemėlapius, gerą chronometrą bei paprastą kompasą. Visi šie vyrai buvo karo veteranai, norėję tokiu būdu su triumfu sugrįžti namo. Daug kas netikėjo tokio ilgo skrydžio virš tada dar mažai teįsisavintų teritorijų sėkme. Tačiau Rosas Smitas buvo kaip tik tas žmogus, kuris galėjo užtikrinti sėkmingą šio artimo avantiūrai žygio sėkmę. Pasaulinio karo metais jis daug skraidė Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose Rytuose, dalyvaudamas mūšiuose su turkų armija, netgi skraidino garsųjį britų žvalgą Lourensą, pramintą “Arabijos Lourensu”, kuris organizavo sėkmingus vietinių arabų genčių maištus Turkijos kariuomenės užnugaryje. O kiek anksčiau, vykdydamas Didžiosios Britanijos vyriausybės užduotį, jis atliko bandomuosius skridimus iš Egipto į Indiją, tikrindamas galimybę organizuoti oro trasas tarp šių dviejų svarbių Britų imperijos teritorijų. Tad nemaža dalis pasirinkto maršruto, aerodromai ir skraidymo šiose vietovėse sąlygos jam buvo žinomi.
1919 metų liepos mėnesį R. Smito įgula pakilo į orą. Palikę už nugarų “ūkanotąjį Albioną”, kaip dažnai vadinama Anglija, jie su daugybe nuotykių ore ir žemėje, kurie kai kada grėsė katastrofa, po 28 dienų (per jas ore praleista 135 valandos) nutūpė Australijoje. Skrisdami virš tada dar Didžiosios Britanijos imperijos valdomų teritorijų, jie vidutiniu 120,7 km/h greičiu įveikė 17,7 tūkstančio kilometrų ir įrodė, kad aviacinė technika jau pasiekė lygį, tinkamą tokio ilgio skrydžiams.
1920 metais “Vickers Vimy” pasižymėjo dar kartą – anglų lakūnai juo atliko pirmąjį skrydį išilgai Afrikos iš Kairo į Keiptauną.
Tačiau reguliarus oro susisiekimas tarp Londono ir Sidnėjaus buvo atidarytas tik praėjus 15 metų nuo sėkmingo “Vimy” nusileidimo Australijoje. 1934 metų gruodžio 8 dieną Londono Kroidono oro uoste Anglijos aviacijos ir pašto ministrai iškilmingai palydėjo į pirmąjį reguliarų reisą kompanijai “Imperial Airways” priklausantį didžiulį 4 motorų biplaną “Handley Page H.P. 42”, pavadintą “Hengist” vardu. O lėktuvai
“Vimy” skraidė iki 1931 metų, dažniausia kaip mokomieji KOP lėktuvas. “Vickers Vimy” techninių duomenų lentelė Gamybos pradžia 1917 metų lapkritis Konstrukcija medinė karkasinė,sparnai aptraukti audeklu
Matmenys:
Ilgis 13,3 m Aukštis 4,7 m Sparnų ilgis 20,7m Svoris 3220 kg Krovinio svoris 2225 kg
Varikliai RollsRoyce”Eagle VIII”, 2360 AGX Skridimo greitis 165km/h
Kilimo greitis 1,5 m/s Skridimo aukštis 3200 m Skridimo nuotolis/su pilnu krūviu 1450 km/725km
Nuotraukose:
1.Bombonešis “Vickers Vimy”
2.Kapitono R.Smito įgula su savuoju “Vimy”.