ITIN SPECIALUS “TRABANTAS”
Liucijus Suslavičius
Vokietijos Demokratinės Respublikos ,,liaudies automobilis” – garsusis,,Trabant” pamažu artėja prie savojo ,,gyvenimo kelio” pabaigos. Iš 3 milijonų ,,trabbi” – taip meiliai savąją ,,autosvajonę”, kurios laukti eilėje reikėdavo iki 15 metų, vadino Rytų vokiečiai, šiandien Vokietijos keliais rieda gal kiek daugiau, nei 100 tūkstančių šių iš tolo charakteringu variklio ,,skambesiu” atpažįstamų automobiliukų. Prieš dešimt metų jų buvo registruota lygiai aštuonis kartus daugiau.Bet ilgus metus gamintas ir linksmų pašaipų objektu tapęs mikrolitražinis automobilis ,,Trabant” atkakliai nenori tapti vien istorija. Jis tiesiog nesunaikinamas, ir ne todėl, kad jo plastmasinis ,,kiautas” nei rūdija, nei pūva, nei dega. Paprasčiausiai šis dar ,,rytietišku folksvagenu” vadintas automobiliukas pernelyg įaugo į Rytų Vokietijos gyventojų sąmonę, kad juo būtų galutinai ir negrįžtamai nusikratyta. Ir Lietuvos spaudoje ne kartą buvo rašyta apie šį fenomeną. Bet nauji įdomūs faktai apie šiandieninį ,,trabių” panaudojimą tiesiog prašyte prašosi paskelbiami.
Kadangi šiandien ,,Trabant” tapo kaip sakoma, ,,kultiniu automobiliu”, po masinio atsikratymo jais, kai ,,trabantai” buvo dovanojami, parduodami už simbolinę kainą ar paprasčiausiai paliekami pakelėje,išlikę egzemplioriai dabar vertinami kur kas labiau. Jie tapo savotišku Rytų Vokietijos simboliu, todėl puikiai tinka kaip reklama ar šou elementas. O šiems tikslams paprasto standartinio ,,trabbi” jau nebepakanka. Tad sumanūs žmonės ėmėsi sudėtingesnių sprendimų, kad palaikyti susidomėjimą socialistinės praeities reliktu. Drezdene, Leipcige jau pasirodė…triašiai ,,Trabant”, kokių VDR laikais gamykla neišleisdavo. Tiesą sakant, pats serijinio ,,Trabant 601″ perdirbimas į triašį techniškai nėra itin sudėtingas, kur kas daugiau problemų sukelia tokio perdirbto automobilio įteisinimas pagal tikrai griežtą Vokietijoje nustatytą tvarką.
Pavyzdžiui, Leipcige vienos nedidelės statybinės firmos savininkas užsakė pagaminti ,,trabantą” – betono maišyklę. Tai, kad “Trabant” turi priekinių ratų pavarą, gerokai palengvina perdirbimą – trečioji ašis komplekte su pakaba ir platformos, prie kurios ji tvirtinama, galine dalimi privirinama prie atitinkamai sutrumpintos bazinio “trabbi” platformos. Belieka uždėti platformą suvirinimo vietoje sustiprinančius elementus bei pertvarkyti stabdžių sistemą. Automobilio kėbulas buvo perpjautas pusiau, už vairuotojo sėdynės, taip sukomponuojant dvivietę kabiną.
Ant sustiprintos platformos teko uždėti dar ir porėmį, ir tik ant jo sumontuoti nedidelę elektros variklio sukamą betono maišyklę, kurios talpa – 150 kilogramų betono. Virš kabinos iškilęs vandens rezervuaras, šalia jo išvestas vertikalus duslintuvas, savo darbo sparnai virš galinių ratų bei betonui išpilti skirti pasukami latakai galutinai suformavo šio itin specialaus “Trabant” išvaizdą. Skirtingai nei didžiosios savaeigės betonmaišės, ,,Trabant” važiuodamas betono nemaišo, nes vietos dar vienam varikliui paprasčiausiai nėra. Jis tai atlieka darbo vietoje, kai maišyklės variklis prijungiamas prie išorinio elektros tinklo. Taip buvo sukurtas patogus mažos apimties betonavimo darbams atlikti skirtas mobilus mechanizmas, kuris, be to, patraukia visų dėmesį savo ryškiu nudažymu ir puikiai reklamuoja firmą.
Nuotraukos – iš “Modell-Auto Zeitschrift”.