“KIOLNO KROKODILAS”
Liucijus Suslavičius
Ilgametėje sunkvežimio istorijoje galime atrasti nė kiek ne mažiau įdomių ir netikėtų konstrukcijų, nei lengvųjų automobilių tarpe. Jų atsiradimas tiek anksčiau, tiek dabar dažniausiai susijęs su kokių nors neįprastų funkcijų vykdymu ar nestandartinių krovinių gabenimu. Praėjusio amžiaus devintajame – dešimtajame dešimtmečiuose vairuotojus, važiuojančius vakarinės Vokietijos dalies ir Olandijos keliais stebindavo sutinkamas keistas autotraukinys – keliasdešimties metrų ilgio saulėje blizgančių aliuminio profilių paketas, išlinkęs lanku, vos nesiekė kelio dangos, o po juo, prigludęs prie kelio ir vos matomas iš po krovinio, visai padoriu greičiu riedėjo keistas plokščias raudonai – baltai dažytas triašis vilkikas su toli toli “atsilikusia” priekaba. Ilgainiui vairuotojai praminė keistąjį sunkvežimį “Kiolno krokodilu”. Mat, ant jo durelių didelėmis raidėmis švietė užrašas “COLONIA”.
Šis užrašas, beje, lotynų kalba reiškiantis senovinį Vokietijos miesto Kiolno pavadinimą, kartu yra neįprasto sunkvežimio gamintojo ir jo savininko pavadinimas – “Colonia GmbH”. Ši ilgametes tradicijas turinti ir iki šiol sėkmingai veikianti transporto firma specializuojasi sunkiasvorių bei nestandartinių krovinių gabenime, taip pat teikia kranų nuomos ir kėlimo darbų paslaugas. Devintojo dešimtmečio pradžioje jos savininkams aliuminio gaminių firmos “WAW Aluminium” ir “Hoogovens” pasiūlė ilgametę sutartį – išvežioti po statybos objektus šiose firmose gaminamus specialius itin ilgus aliuminio profilius. Ilgiausieji jų siekdavo net 55 metrus. Joks standartinis autotraukinys pervežti jų negalėjo, neturėjo tokio ir “Colonia GmbH”. Bet nėra padėties be išeities, kai yra galimybė padaryti gerą biznį. Firmos dirbtuvių meistrai pamąstė, pamąstė ir ėmėsi darbo. Jie “nurengė” triašį 6×2 tipo vilkiką MAN 22.320 UNL su pneumatine visų tiltų pakaba bei horizontaliu 320 AG dyzeliu, “pakabintu” ant dešiniojo rėmo lonžerono iškart už priekinio tilto. Tada ant savos konstrukcijos porėmio, pritvirtinto prie originalaus rėmo lonžeronų sumontavo kaip tik prieš perdirbimą vieno firmos darbuotojo avarijoje sudaužyto “Ford Granada Turnier” kėbulą, kuriam, autogenu nurėžę “nosį”, sumaniai pritaikė nedidelio furgono “Mercedes Benz 207D” priekio apdailą su visa šviesos įranga. Daugiausia techninių problemų sukėlė gerokai į priekį pastumto vairo mechanizmo sujungimas su priekinio tilto trauklėmis bei aštuonių laipsnių mechaninės “Fuller” pavarų dėžės valdymo sistemos pagaminimas – mat, dabar atstumas nuo vairuotojo darbo vietos iki atitinkamų agregatų pailgėjo daugiau nei dvigubai. Naujoje neįprastoje kabinoje liko standartinis “Ford” vairas, minkšti “Ford Granada” krėslai, išlankstomi, kai perdavęs vairą porininkui, vairuotojas sumano pasnausti, bet prietaisai atkeliavo iš MAN kabinos, kaip ir dideli “sunkvežiminiai” veidrodėliai su ilgais tvirtinimo kronšteinais. Už kabinos – tvirtas skersinis, pridengiantis kabiną nuo kliudymo vežamu kroviniu, o virš varančiojo tilto – standartinis sukabinimo balnas. Į jį rėmėsi priekinis pervežamas aliuminio konstrukcijas laikančio “tilto” (o kaip kitaip pavadinti keliasdešimties metrų ilgio metalinę konstrukciją?) galas, o antrasis buvo taip pat judamai prijungtas prie triašio “Welte” firmos pagaminto vežimėlio. Nepaisant keistos išvaizdos ir nemažo kiekio nestandartinių detalių, savadarbis autotraukinys nesunkiai gavo tiek Vokietijos, tiek Olandijos techninės kontrolės institucijų leidimą dalyvauti eisme.
“Colonia” autotraukinys, galintis automagistralėje išvystyti net 100 km/h greitį, greitai tapo įprastu vaizdu keliuose, vedančiuose iš “Hoogovens” aliuminio konstrukcijų įmonės Koblence į Olandiją ir aplinkinius Vokietijos regionus. Kiekvieną dieną jis važiuodavo pas užsakovus su ilgiausių gaminamų Europoje aliuminio detalių statyboms kroviniu. Per 17 “tarnybos” metų neįprastas autotraukinys “susuko” daugiau nei 800 tūkstančių kilometrų. 1994 metais originalus variklis sudilo, jį teko pakeisti kitu, 420 AG galios horizontaliu 6 cilindrų turbodyzeliu. Su šiuo tiesiogine prasme švilpiančiu savo turbina varikliu automobilis važinėjo iki pat amžiaus pabaigos.
Kad ir koks įdomus ir nesunkiai valdomas buvo specialusis autotraukinys, firmos vairuotojai nuo jo tiesiogine prasme pavargo – toli į priekį išsikišęs buvęs “fordo” kėbulas važiuojant stipriai lingavo aukštyn – žemyn, sukeldamas jiems kažką panašaus į jūros ligą. Tad retas kuris išlaikydavo už “Colonia” vairo daugiau nei porą metų. Buvo dar viena jų nepasitenkinimo priežastis – neįprastas autotraukinys kėlė tokį aplinkinių susidomėjimą, kad vairuotojai net ramiai pailsėti negalėdavo – sustojus kur nors aikštelėje pasnausti, nedelsiant smalsuoliai nedelsiant apspisdavo vilkiką, lipdavo ant plačių paminų, žvalgydavosi, kas ten viduje…
Pakeitus originalųjį “Kiolno krokodilą” ilgesniu, tačiau daugiau mažiau serijiniu autotraukiniu, firmos vadovai galėjo jį ramia sąžine atiduoti į metalo laužą, kur nukeliavo ne vienas unikalus automobilis. Tačiau sveikas protas nugalėjo – unikumui teko garbė tapti važiuojančia firmos reklama. Juk dar ir dabar, pamatę gatvėje ar kelyje važiuojantį “Colonia”, atsisuka ir nustebusiais žvilgsniais jį palydi visi – ir važiuoti, ir pėsti. Kad sugalvoti kitą tokią efektyvią reklaminę priemonę, tektų ilgokai pasukti galvą ir, ko gero, išleisti krūvą pinigų…
Iliustracijos HiK