“DAIMLER CHRYSLER” – VALDŽIA NESIKEIČIA
Liucijus Suslavičius
Nepakeičiamas cigaras dantyse ir nugalėtojo šypsena – tokią koncerno “Daimler Chrysler” vadovo 59 metų Jurgeno Schremppo nuotrauką išspausdino ne vienas automobilių gamybai ar iš viso pasaulinės ekonomikos klausimams skirtas leidinys. Juk nuo to, kas vadovaus šiam tarptautiniam automobilių gamybos koncernui, priklauso labai daug kas – ir plėtros kryptys, ir modelių gama, ir galu gale, daugelio koncerne dirbančių menedžerių likimas.
Balandžio pradžioje J.Schremppo adresu pasipylė kritikos strėlės – ir dėl jo atsisakymo paremti koncerno partnerį Japonijoje “Mitsubishi” (kai paaiškėjo, kad sanuoti šią kompaniją kainuos 5 milijardus eurų, „Daimler Chrysler“ pardavė valdytą 37% „Mitsubishi“ akcijų paketą), ir dėl jo strategijos vienu metu veikti visame pasaulyje nesėkmių. Todėl mėnesio pabaigoje įtakingas finansiniuose sluoksniuose laikraštis “Frankfurter Allgemaine” paskelbė, jog geležine ranka valdęs vokiškaiamerikietišką koncerną Schremppas jo tarybai pats pasisiūlė atsistatydinti iš valdybos pirmininko posto.
Spręsti boso likimą koncerno taryba susirinko viename iš garsiausiųjų Niujorko viešbučių – “Waldorf-Astoria”. Tačiau patyliukais J.Schremppo atsistatydinimą rengę jo politikos priešininkai paramos nesulaukė – po gana ilgai trukusio posėdžio taryba paliko 6 milijonus dolerių algos per metus gaunantį vieną garsiausiųjų pasaulio menedžerių dirbti toliau. O tai reiškia, jog pritariama ir jo veiksmams. Savo krėslą išlaikė taip pat artimas bosui automobilių “Mercedes Benz” gamybos padaliniui vadovaujantis valdybos narys Jurgenas Hubneris. O štai į jo krėslą atvirai pretendavęs kitas valdybos narys – Wolfgangas Bernhardas – paaukštinimo nesusilaukė. Taryba nusprendė, jog Bernhardo siūlymai, kaip pertvarkyti “mersedesų” gamybą, neatitinka koncerno strategijos (kurią, kaip žinia, diktuoja J. Schremppas). Netgi lyginant su pernai metais lygiai trečdaliu sumažėjęs koncerno pirmojo ketvirčio pelnas nepajudino tarybos tikėjimo J. Schremppo sugebėjimais ir toliau vadovauti vienam didžiausių pasaulinių koncernų. Mums čia, Lietuvoje, tai reiškia, jog visa tai, kas yra susiję su “mersedesais” – naujų modelių atėjimas į šalies rinką, užsakymų išpildymas ir t.t. – lieka nepakitę. Tikriausiai tai ir yra gerai…