JŪRGENAS ŠREMPAS – BOSŲ BOSAS.
L.Suslavičius
,,Financial Times” – solidus verslo laikraštis, ir jei jame teigiama, jog šiuo metu pasaulyje labiausiai žinomi trys koncernų vadovai – Bilas Geitsa (,,Mikrosoft”) , Džekas Velčas (,,General Electric”) ir Jūrgenas Šrempas (,,Daimler Chrysler”), tai taip ir yra.
Fraiburge (Vokietijos Baden-Viūrtembergo žemė) gimęs J.Šrempas į pasaulio biznierių elitą atėjo 1999-siais,kai tapo vienu iš superkorporacijos ,,Dimler Chrysler” vadovų. Jam buvo nustatytas šiek tiek didesnis nei 2 milijonų dolerių atlyginimas, tuo tarpu kai jo kolega amerikietis R.Itonas gavo 14 milijonų algą. Bet ši nelygybė truko trumpai jau 2000-jų balandyje vokietis tapo vienvaldžiu ,,Daimler Chrysler” vadovu. Kelias į šią verslo viršūnę Šrempui nebuvo rožėmis klotas, nors savo gyvenimą su automobiliais Jūrgenas susiejo jau paauglystėje. Mokykloje jis dideliais sugebėjimais nepasižymėjo-vieninteliu dalyku, iš kurio jis turėjo gerus pažymius, buvo matematika, o štai humanitariniai mokslai ir užsienio kalbos jam sekėsi sunkiai. Tad į gimnaziją jo neperkėlė ir po 10 klasės jaunasis Šrempas įsidarbino mokiniu automobilių remonto dirbtuvėje.
Vėliau būsimasis koncerno bosas dirbo automobilių pardavėju, palaipsniui kopdamas karjeros laiptais. Jis nutarė, kad karjerai daryti būtinas aukštojo mokslo diplomas, ir po keleto atkaklių studijų metų pasiekė savo – tapo diplomuotu automobilių inžinieriumi. Tuo metu Šrempas jau nebedirbo automobilių prekybos tinkle, o perėjo į koncerno ,,Daimler Benz” direkciją eiliniu klerku. Be abejo, jei ne jo išskirtinis pareigingumas, suderintas su protinga iniciatyva, inžinierius Jūrgenas Šrempas gal ir būtų likęs nepastebėtas tarp tūkstančių įvairaus rango tarnautojų. Bet jo pastangas prisidėti prie ,,Daimler Benz” veiklos plėtojimo neliko nepastebėtos, ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje Šrempas komandiruojamas sustiprinti koncerno filialą Pietų Afrikoje. Nors ir neužimdamas jame svarbiausio posto, jis taip energingai tvarkė reikalus, kad po kelių metų, kai prireikė žmogaus sutvarkyti ,,Daimler Benz” įsigytos sunkiųjų statybinių savivarčių ,,Euclid” firmos Šiaurės Amerikoje darbą, koncernas pasiunčia J.Šrempą. Tai pirmas postas, kuriame veiklus ir ryžtingas menedžeris gauna teisę veikti savo nuožiūra. Ir jis pateisina vadovybės pasitikėjimą, pataiso pašlijusius ,,Euclid” reikalus – išvaiko nemokančius naujoviškai dirbti amerikiečių direktorius ir vadybininkus, pakeičia juos vokiečiais, sumažina išpūstus etatus, įveda griežtą kokybės kontrolę. Rezultatas puikus – ,,Euclid” vėl ima dirbti pelningai. O J.Šrempas vėl grįžta į Pietų Afriką jau pilnateisiu filialo vadovu. Jam patinka ši šalis, tad Šrempas ne tik įsigyja fermą Transvalyje, bet ir toliaregiškai užmezga draugiškus santykius su ANK lyderiu Nelsonu Mandela. Vėliau tai leis ,,Daimler Benz” sustiprinti savo pozicijas PAR, o patį J.Šrempą prezidentu tapęs N.Mandela paskyrė PAR garbės konsulu Vokietijoje. Mat, 1987 metais tuometinis koncerno vadovas E.Roiteris pakvietė jį grįžti į Štutgartą ir patikėjo vadovauti visai prekybai komerciniais ,,mersedesais”. Pats E. Roiteris, buvusio Vakarų Berlyno oberbburmistro sūnus, buvo sumanęs automobilių gamybos koncerną paversti daugiaprofile korporacija. Tuo tikslu jis supirko stambius aerokosminių, elektros mašinų gamybos koncernų akcijų paketus. Labai vertindamas J. Šrempo darbingumą ir sugebėjimą siekti užsibrėžtų tikslų, jis paveda jam 1989 metais vadovauti aerokosminiam konsorciumui DASA.
Bet automobilių gamintojų ekspansija į kitas pramonės sritisatnešė ,,Daimler Benz” tik nuostolius, ir koncerno akcininkai 1995 metais atleido E. Roiterį. Jo vieton paskiriamas J. Šrempas, gal būt, ir todėl, kad skirtingai nei kiti kandidatai į koncerno vadovo kėdę, jis niekada nekritikavo savo pirmtako. Nesutikdamas su jo sprendimais, kai ką darydavo savaip, bet išlikdavo lojalus.
Užėmęs prestižinį ir tikrai atsakingą postą, jis iškrėtė nemalonų pokštą savo pavaldiniams – paskambino 10 vadovaujančių koncerno menedžerių ir pasidomėjo, koks tą dieną ,,Daimler Benz“ akcijų kursas biržoje. Teisingai atsakė tik vienas…Šrempas įsiuto ir ėmėsi ,,valymo”- buvo atleista nemažai aukšto rango vadovų, prasidėjo ,,neautomobilinių” padalinių išpardavimas.
Susikoncentravęs vien automobilių gamyboje, koncerno vadovas pradėjo svarbiausios pasaulyje automobilių rinkos – JAV – šturmą. Neblogai orientuodamasis, ko reikia amerikiečiams, Šrempas inicijavo ,,M-klasės” 4×4 tipo ,,mersedesų” gamyklos Tuskalūzoje (Alabamos valstija) statybą, skatino sunkvežimių gamybos firmos ,,Freightliner”, visiškai kontroliuojamos ,,Daimler Benz”, plėtrą, aktyviai ,,stumdamas” vokiškų mazgų ir agregatų naudojimą ,,frilaineriuose”. Ir visa tai buvo tik pradinė J. Šrempo plano padaryti ,,Daimler Benz” tikrai pasauliniu automobilių gamybos koncernu fazė. Netrukus prasideda skverbimasis į Aziją – ,,Daimler Benz” įsigyja didelius ,,Mitsubishi” ir ,,Hyundai” akcijų paketus. O 1998 – siais visiškai netikėtai įvyksta , kaip mėgsta sakyti pats Šrempas, ,,vestuvės padangėse” – slaptai parengtas dviejų koncernų – ,,Daimler Benz” ir ,,Chrysler” susijungimas. Tuo metu jo vadovaujami, dirbo 300 tūkstančių žmonių, o po susijungimo šis skaičius šoktelėjo iki 410 tūkstančių.
Jūrgenas Šrempas liko ištikimas savo taktikai – veikti ryžtingai, nesiskaitant nei su tradicijomis, nei su buvusiais nuopelnais, jei tai trukdo dirbti. Simboliniu, bet labai charakteringu jo žestu tapo nurodymas nuimti nuo kabineto ,,Chrysler” administraciniame pastate sienos varinę lentelę su užrašu ,,No smoking”, kurią čia pakabino pats ,,Chrysler” įkūrėjas Uolteris Kraisleris. Nuo tada šiame istoriniame kabinete posėdžių metu rūkoma, ir pavyzdį rodo pats naujasis bosas. Bet tai tik ,,žiedeliai”, o ,,uogelės” prasidėjo, kai Šrempas išsiaiškino ,,Chrysler” vadovų padarytas rinkodaros ir modelių gamos formavimo klaidas – ,,Chrysler” vadovas D. Holdenas buvo pakeistas vokiečiu V. Bernhardu, neteko savo postų dar keliolika aukštų menedžerių. Panašiai jis pasielgė su ,,Freightliner” vadovais, kai šis padalinys ėmė dirbti su nuostoliais. Biznyje sentimentų nėra, tad J. Šrempas valdo kieta ranka, per metus net 600 valandų praleisdamas lėktuvuose. Užtat pasaulio finansininkai labai aukštai vertina jo vadovavimo rezultatus – 39 milijardų JAV dolerių dydžio pridėtinė vertė, koncerno darbuotojų sukuriama per metus, yra aukščiausias rodiklis pasaulyje. Sukuriama pridėtinė vertė apskaičiuojama iš pardavimų atėmus gamybai perkamų žaliavų,sudėtinių dalių ir paslaugų kainas. Reiškia, J Šrempui pavyko sukurti efektyviai funkcionuojančią gamybos ir realizacijos struktūrą.
Aišku, ne visi planai įgyvendinami. Užimdamas tarptautinio koncerno vadovo kėdę, J.Šrempas žadėjo, jog jau 2001-siais ,,Daimler Chrysler” taps pasaulio automobilių gamybos lyderiu. Dabar jis jau mini 2005-sius ir net 2010 –sius metus. O kai kada, matyt apimtas sentimentalumo, jis pradeda pasakoti žurnalistams apie savo fermą Transvalyje, kurioje norėtų nuolatos gyventi…Bet šiandien pasaulyje nėra kito vadovo, kuris sėkmingai susidorotų su vadovavimu tokiam didžiuliam ir sudėtingam ,,ūkiui”, kokiu yra ,,Daimler Chrysler”, tad jo kontraktas, besibaigiantis 2003 – siais, tikriausiai bus pratęstas.