Kalendorius (LT)

Kalendorius 2

1967 metų sausio 1 dieną Niujorke, Los_Anžele ir Londone įvyko pasaulinė kino filmo „Grand Prix” premjera. Vieną įtaigiausių kino istorijoje meninių filmų apie

„Formulės-1″ varžybas, kainavusį 8 milijonus dolerių, pastatė režisierius Johnas Frankenheimeris. Labai realistiško filmo pagrindą sudaro tikrose lenktynėse visoje Europoje nufilmuoti epizodai, išmoningai sumontuoti su vaidybinėmis scenomis, nufilmuotomis „Clermont-Ferrand” lenktynių trasoje Prancūzijoje. Jose „Formulės-1″ bolidų roles „vaidino” atitinkamai kamufliuoti tuometinės „Formulės-2″ lenktynėse naudoti „Lotus”, žymiai pigesni, nei tikrieji „Grand Prix” automobiliai, kuriuos daužant avarijose, filmo biudžetas būtų išaugęs keleriopai. Filmo kadruose be žinomų to meto kino aktorių galime matyti ir tikrus lenktynininkus. Beje, tikrų lenktynių epizodus su ant savojo bolido pritvirtinta kamera filmavo ne kas kitas, kaip garsus”Formulės-1″ lenktynininkas Grahamas Hillas.

1927 metų sausio 1 dieną Brazilijos sostinės Rio de Janeiro savivaldybė uždraudė arklinių vežimų ir karietų eismą miesto centre. Tai pirmasis didmiestis, oficialiai visiškai uždraudęs arklinio transporto eismą didelėje miesto dalyje.

1909 metų sausio 1 dieną Prahoje įkurta automobilių gamybos firma “Praga”, garsėjusi savo lengvaisiais automobiliais ir sunkvežimiais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo gaminami tik šios markės sunkvežimiai. 1970 – 1990 metais sunkvežimiai “Praga” eksploatuoti ir Lietuvoje.

1904 metų sausio 12 dieną Henris Fordas, važiuodamas specialiai rekordams siekti sukonstruotu automobiliu „999″ ant užšalusio Saint-Claire ežero ledo, pasiekė 147,1 km/h greitį ir trumpam tapo greičiausiu pasaulio žmogumi. Rekordinį automobilį, neturėjusį nei pavarų dėžės, nei stabdžių, nei galinių ratų pakabos, varė keturių cilindrų 17600 kūb. cm. darbo tūrio 70 AG variklis.

1933 metų sausio 12 dieną prasidėjo „Audi Front” gamyba Zwickau mieste –

pradėta rinkti 150 automobilių partija.

1967 metų sausio 14 dieną TSRS, Toljačio mieste prie Volgos upės prasidėjo moderniausios ir didžiausios šalyje lengvųjų automobilių gamyklos VAZ (Volžskij Avtomobilnyj Zavod) statyba. Su Italijos automobilių koncerno FIAT technine pagalba pastatytoje gamykloje serijinė VAZ-2101 modelio lengvųjų automobilių gamyba prasidėjo po keturių metų – 1970 metų rugsėjo mėnesį. Patys pirmieji 5600 rublių kainavę VAZ-2101 „Žiguli” buvo nudažyti neįmantria pilka spalva. Tik po kelių savaičių pasirodė vyšniniai, balti ir šviesiai žydra spalva dažyti „pirmukai”.

4

1999 metų sausio 15 dieną švedų koncernas „Volvo” įsigijo 13,7 procento savo konkurento sunkvežimių rinkoje – „Scania” – akcijų, o rugpjūtį jau valdė net 70 procentų. Tik Europos Komisijos įsikišimas 2000-jų pavasarį užkirto kelią „Volvo” mėginimui paversti konkuruojančią firmą savo filialu. Kaip pasirodė, tai buvo teisingas sprendimas, paskatinęs sveiką konkurenciją tarp firmų ir naujų tobulesnių bei ekologiškesnių sunkvežimių sukūrimą.

1933 metų sausio 25 dieną Zwickau mieste pradėta pirmosios 250 vienetų automobilių Horch 830 gamyba.

1886 metų sausio 29 dieną Karlas Benzas gavo Vokietijos imperijos patentą DRP

37435 „Ekipažui, varomam dujiniu varikliu”, taip įtvirtindamas savo, kaip automobilio išradėjo pirmenybę. „Dujiniu varikliu” K.Benzas savo patento aprašyme vadino vidaus degimo variklį, kurio darbo agentas – dujos – „gaminamos kartu gabenamo aparato dėka”.

6

1807 metų sausio 30 dieną majoras Isaacas de Rivazas gavo Prancūzijos patentą „sprogstamajam varikliui” – vertikaliame cilindre esantis stūmoklis kyla aukštyn, kai elektros kibirkštimi uždegamos cilindre po stūmokliu esančios degios dujos. Į viršų nukreiptas stūmoklio kotas per pavaros mechanizmą suko vežimėlio, ant kurio išradėjas sumontavo savo variklį, ratus. De Rivazo išradimas praktinės reikšmės neturėjo, tačiau parodė, kaip praktiškai galima sprogimo cilindre jėgą paversti sukimo momentu ir todėl laikomas vienu iš svarbių žingsnių, kuriant vidaus degimo variklio varomą ekipažą.

1893 metų vasario 11 dieną išradėjai Janošas Csonka ir Donatas Banki gavo Vengrijos patentą karbiuratoriui, kuris degiojo mišinio sudarymui (degalų išgarinimui) naudojo dirbančio variklio cilindruose įsiurbimo takto metu susidarantį praretėjimą. Tai leido atsisakyti anksčiau automobilizmo pionierių naudoto paviršinio išgarinimo principu veikiančio karbiuratoriaus.

1956 metų vasario 12 dieną Lvovo automobilių gamykloje pro eksperimentinio cecho vartus išriedėjo pirmasis bandomasis autobusas LAZ-695. sukurtas pagal tuo metu moderniausių Vakarų Europoje gaminamų autobusų pavyzdį. Nuo ankstesnių tarybinių autobusų jis skyrėsi tiek konstrukcija su varikliu gale, tiek gamybos technologija. Jau 1958 metų vasarą pirmieji serijiniai LAZ-695 atkeliavo į Vilniaus ir Kauno autobusų parkus, o po to ir į kitus Lietuvos miestus ir rajonų centrus. Ganėtinai komfortiškas, šiltas žiemą, talpus, „lazas” kartu su vėliau pasirodžiusiais „Ikarus” ilgus metus buvo pagrindiniu ir universaliausiu autobusu mūsų miestų gatvėse bei užmiesčio keliuose.

1920 metų vasario 17 dieną Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijoje buvo patvirtintos pirmosios, lietuvių kalba parašytos kelių eismo taisyklės. Jos vadinosi “Taisyklės apie tvarką ir išlygas plentais ir Susisiekimo ministerijos vieškeliais mechanine jėga varomais vežimais žmonėms ir kroviniams vežioti”.

1925 metų vasario 18 dieną užregistruojamas vienas šiandien garsiausių pasaulyje prekių ženklų – trijų spindulių žvaigždė lauro lapų vainike, kuriame įrašyti žodžiai “Mercedes” ir “Benz”. Ši emblema simbolizavo seniausiųjų pasaulyje automobilių kompanijų “Benz und Cie” bei “Daimler Motor Gesselschaft” susijungimą ir naudojama iki šiol.

1934 metų kovo 5 dieną Prahoje buvo pristatytas pirmasis istorijoje serijinis lengvasis automobilis su aerodinamišku kėbulu “Tatra 77”, sukonstruotas inžinierių Ericho Ubelakerio ir Ericho Ledwinkos, “Tatra” vyriausiojo konstruktoriaus Hanso Ledwinkos sūnaus. Šią dieną prasidėjo automobilių su oru aušinamais varikliais gale era, pasiekusi savo kulminaciją šeštajame – septintajame dešimtmečiuose, kai ne tik “Volkswagen”, FIAT, “Steyr”, ZAZ, “Tatra” bei kiti Europos gamintojai, bet net ir “Chevrolet” Amerikoje gamino lengvuosius automobilius su varikliais gale.

1921 metų kovo 14 dieną Lietuvoje buvo išleistas “Bendro naudojimo kelių ir tiltų įstatymas”. Jį 1922 metų gruodžio 20 dieną papildė “Vieškeliams ir paprastiems keliams taisyti ir laikyti taisyklės”.

1895 metų kovo 18 dieną Vokietijoje tarp Siegeno ir Netpheno miestų atidaromas pirmasis pasaulyje reguliarus vidaus degimo varikliu varomų autobusų maršrutas. Jį aptarnauja du aštuonviečiai „Benz” markės autobusas, pagaminti tuo metu serija gaminto lengvojo automobilio „Benz Victoria” pagrindu. Vieno cilindro 2 litrų darbo tūrio variklio galia – 5 AG, 15 kilometrų ilgio maršrutą, sustodami prie visų pakelės užeigų, autobusai įveikdavo per 1 valandą 20 minučių. Bilietas nuo vieno miesto iki kito kainavo 70 fenigių. Autobusų eismas šiuo maršrutu vyko metus.

1955 metų balandžio 1 dieną Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Zwickau mieste nuo gamyklos AWZ Zwickau (buvusi „Audi”) konvejerio nuriedėjo pirmasis serijinis mažalitražis automobilis P70. Tai pirmasis Europoje didele serija gamintas automobilis, kurio kėbulo išorės elementai – sparnai, durelės, gaubtai, stogas – buvo pagamintas iš duroplasto – presuotų su fenolo dervomis medvilnės atliekų. Priekinius P70 ratus suko dvitaktis dviejų cilindrų 22 AG variklis. Iki gamybos pabaigos 1959 metais Zwickau pagaminta 36 796 šio modelio automobiliai su sedano, universalo arba sportinio kupe kėbulais. Vėliau ši technologija buvo panaudota garsiųjų „Trabant” gamyboje.

1885 metų balandžio 3 dieną Gotliebas Daimleris gavo Vokietijos patentą DRP 34926 vidaus degimo varikliui su vertikaliu cilindru, kurį jis sukonstravo kartu su Wilhelmu Maybachu. Taip jis įgyja galimybę pardavinėti kitiems, visų pirma Prancūzijos, gamintojams teisę gaminti pažangiausią tuo metu variklį, kas juntamai prisideda prie naujos transporto priemonės – motorinio ekipažo plitimo.

1902 metų balandžio 4 dieną Vienoje gimė Robertas Eberan von Eberhorst’as, automobilių konstruktorius ir mokslininkas, dirbęs firmose „Auto Union”, „Aston Martin”, „Jowett”, sukonstravęs itin sėkmingai lenktyniavusius 1938-1940 metais „Grand Prix” lenktynėse automobilius „Auto Union Typ D”, o po Antrojo pasaulinio karo padėjęs kurti patį pirmąjį „Porsche 356″. Mirė 1982 m.

1937 metų balandžio 17 dieną gimė Ferdinandas Piech’as, Ferdinando Porsche anūkas, žymus automobilių pramonės vadybininkas.

1970 metų balandžio 19 dieną Londone, Wembley stadione startavo tarpžemyninis ralis „London – Mexico”. Į 26 tūkstančių kilometrų ilgio trasą išvažiavo 95 net 30 markių automobiliai su ekipažais iš 22 šalių, tame skaičiuje trys tarybiniai ekipažai su „Moskvič-412″. Finišą pasiekė tik 23 ekipažai, tarp jų – trys važiavę „moskvičiais”.

1901 metų balandžio 20 dieną grafas Karlas Schonborn-Buchheimas automobiliu įvažiavo į šalia Neapolio stūksančio Vezuvijaus ugnikalnio viršūnę. Jis tapo vienu pirmųjų ekstremalų automobilio istorijoje.

1923 metų balandžio 30 dieną konstruktorius Ferdinandas Porsche, iki tol dirbęs firmos “Austro Daimler” vyriausiuoju konstruktoriumi, atvyko į Štutgartą ir ėmė dirbti “Daimler Motor Gesselschaft”. Čia jis įgyvendino ilgai brandintas karbiuratorinių variklių su mechaniniu kompresoriumi idėjas, sukūrė didelius ir galingus “mersedesus” su 6, vėliau net 7 litrų darbo tūrio šešių cilindrų varikliais su mechaniniais kompresoriais – “K”, “SSK”, “SSKL”, iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios karaliavusius lenktynių trasose.

1960 metų gegužės 6 dieną koncernas FIAT pradėjo savo pirmojo 4×4 tipo automobilio „Compagnola” („Draugužė”) gamybą. Šis džipas nuo kitų panašių konstrukcijų skyrėsi tuo, kad laikančiąja konstrukcija buvo ne rėmas, o pirmą kartą visureigių istorijoje – laikantysis kėbulas.

1950 metų gegužės 13 dieną Anglijoje, buvusiame aerodrome „Silverstone” įvyko pirmosios „Grand Prix” lenktynės, pagal naują tokių varžybų reglamentą („formulę”).

1947 metais priimti techniniai reikalavimai buvo sekantys: variklio darbo tūris ne daugiau 1,5 litro su kompresoriumi arba ne daugiau 4,5 litro be kompresoriaus. Šias lenktynes, davusias pradžią šiuolaikinei „Formulei- 1″ laimėjo „Alfa Romeo 158″ važiavęs Nino Farina.

1898 metais gegužės 21-22 dienomis pirmasis Vidurio Europoje 1897 metais pagamintas automobilis – NW “President” be gedimų nuvažiavo iš Neselsdorfo (dabar Koprivnicė) į Austro-Vengrijos sostinę Vieną. Jo dviejų cilindrų 2,750 litro darbo tūrio 5 AG/600 aps/min galios variklis “Benz” firmos variklis buvo sumontuotas po galine sėdyne virš galinio varančiojo tilto. Po Pirmojo pasaulinio karo gamykla “Neselsdorfer Wagenbau”, kur buvo pagamintas šis automobilis, gavo naują vardą – “Tatra”.

1995 metų gegužės 24 dieną Jurgenas Schremppas paskiriamas koncerno “Daimler Benz” valdybos pirmininku. Jo ambicijos kur kas didesnės nei ankstesnių seniausio pasaulyje automobilio gamintojo vadovų. Po kurio laiko J.Schremppo iniciatyva slapta parengiamas “Daimler Benz” ir trečiojo pagal dydį JAV automobilių koncerno “Chrysler” susijungimas. Pavadintas “Daimler Chrysler”, šis koncernas tampa pasauliniu, jame vis didesnę rolę ima vaidinti iš Vokietijos kilę menedžeriai. Tačiau eilė J.Schremppo, tapusio šio koncerno vadovu, klaidų privertė sunerimti koncerno akcininkus. Stebėtojų taryba 2005 metų pabaigoje du metai iki jos pabaigos nutraukė sutartį su Schremppu, taip sustabdydama daugelį stebinusią vadybininko karjerą.

1927 metų gegužės 25 dieną vieno iš Vokietijos pramonės magnato Hugo Stinneso duktė 26 metų Klėrenora Stinnes automobiliu “Adler Standart 6” išvyko į kelionę aplink pasaulį, užtrukusią beveik du metus. Pirmoji pasaulį automobiliu apvažiavusi Klėrenora iki šio žygio jau buvo žinoma automobilių pasaulyje – ji laimėjo 17 įvairaus rango varžybų. Na, o kelionės aplink pasaulį metu ji dar ir surado savo asmeninę laimę – ištekėjo už kartu važiavusio fotografo švedo Karlo-Aleksandro Soderstromo.

1938 metų gegužės 26 dieną Volfsburge tuometinis Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris padėjo naujos automobilių gamyklos kertinį akmenį. Taip prasidėjo sėkmingiausio pasaulyje automobilio – Ferdinando Porsche sukonstruoto garsiojo “vabalo” istorija. Pirmieji automobiliai “Volkswagen” Volfsburgo gamykloje buvo surinkti jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tačiau masinė jų gamyba prasidėjo gerokai vėliau, jau karui pasibaigus, kai įmonei ėmė vadovauto talentingas gamybos organizatorius profesorius Hansas Nordhoffas.

1905 metų birželio 1 dieną Vokietijos paštas atidarė Bavarijoje pirmąją reguliarią pašto autobusų liniją. Autobusai kursavo tarp Bad Tolz ir Lenggrieso miestų du kartus per dieną.

1895 metų birželio 6 dieną Paryžiuje, Rappo galerijoje, atidaryta pirmoji tarptautinė automobilių paroda. Ją organizavo lenktynių Paryžius – Bordo – Paryžius organizacinis komitetas, pasinaudodamas ta proga, kad į lenktynes atvyko gana daug įvairių tipų savaeigių ekipažų. Paroda tesėsi iki birželio 20 dienos.

1955 metų birželio 11 dieną 24 valandų lenktynių Le-Mans trasoje metų įvyko sunkiausia autosporto istorijoje katastrofa. 18 valandą 19 minučių 250 km/h greičiu važiavusio prancūzo Pierre Levegh’o vairuojamas „Mercedes Benz 300 SLR”, kuriam kelią netikėtai užkirto brito Mike Hawtorn’o vairuojamas „Jaguar”, atsitrenkė į škoto Maclin’o vairuojamą „Healey”, po to vertėsi ir, barstydamas automobilio detales, nukrito į žiūrovų pilnas tribūnas, kur sprogo. Katastrofos metu žuvo 82 žmonės, sužeista per du šimtus.

1904 metų birželio 20 dieną Paryžiuje įkuriama Tarptautinė pripažintų automobilių klubų asociacija (Association Internacionale des Automobile Clubs Reconnus – AIACR), kuri 1949 metais reorganizuota į tarptautinę automobilių asociaciją FIA.

1933 metų birželio 26 dieną Maskvos automobilių gamykloje ZiS surinkti pirmieji trijų tonų sunkvežimiai ZiS-5. „Tritonė” – vienas iš labiausiai žinomų tarybinių automobilių, su kai kuriais pakeitimais išbuvęs ant konvejerio net 32 metus. Paskutinė „tritonės” modifikacija – „355M” baigta gaminti 1963 metų spalio 16 dieną. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ZiS-5 buvo naudojami Lietuvos armijoje.

В 2006 году исполняется 110 лет такси – 26 июня 1896 года в городе Штуттгарт (Германия) появился первый в мире автомобиль-такси, это был заднемоторный «Daimler Riemenwagen» мощностью всего 4 л.с.

1932 metų birželio 29 dieną Vokietijos Chemnitzo mieste įkuriamas automobilių gamybos koncernas „Auto Union”. Į jį įeina keturios automobilių firmos – „Audi”, DKW, „Horch” ir „Wanderer”, veikusios Saksonijos žemėje. Netrukus pagal gamybos apimtis „Auto Union” tampa antruoju Vokietijoje automobilių gamintoju po koncerno

„Daimler Benz”. Koncernas siūlo visų klasių lengvuosius automobilius nuo nebrangių mažalitražinių automobiliukų su dvitakčiais varikliais iki prašmatnių limuzinų su didelio litražo 8 cilindrų varikliais. Nuo 1935 metų koncernas aktyviai dalyvauja „Grand Prix” varžybose su revoliucingos konstrukcijos lenktyniniais bolidais, siekia pasaulinių greičio rekordų. Šio koncerno tradicijų perėmėja yra šiandieninė „Audi” markė.

1886 metų liepos 5 dieną Vokietijoje, Mannheimo mieste, Karlas Benzas pirmą kartą išvažiavo vidaus degimo variklio varomu triračiu ekipažu iš savo dirbtuvės kiemo į pro jo namus einančią Ringstrasse gatvę. Tai laikoma pirmuoju viešu pirmojo automobilio demonstravimu.

1904 metų liepos 8 dieną Austro-Vengrijoje, dabartinės Čekijos Respublikos Pakovo mieste buvo įkurta Tarptautinė motoklubų asociacija (Federation Internacionale des Clubs Motocycliste – FICM), kuri 1949 metais buvo reorganizuota į tarptautinę motociklų federaciją FIM.

1895 metų liepos 10 dieną prasidėjo lenktynės Paryžius –Bordo- Paryžius, kuriose startavo 40 savaeigių ekipažų. Po dviejų dienų pirmasis įveikęs 1150 kilometrų trasą, Paryžiuje finišavo Emilis Lavasseuras, važiavęs automobiliu „Panhard et Levasseur 4CV”. Lenktynininkas pademonstravo neeilinę ištvermę, vienas išsėdėjęs prie rumpelio (jo automobilis dar neturėjo vėliau įprasto vairo rato) 48 valandas 47 minutes. Vidutinis greitis trasoje – 24,42 km/h. Po lenktynių E.Levasseuras dalinosi įspūdžiais: “Tai buvo beprotybė – vietomis aš važiavau greičiau nei 30 kilometrų per valandą!”. Vėliau finišo vietoje buvo įrengta paminklinė stela, vaizduojanti į Paryžių įvažiuojantį Emilį Levasseurą.

1928 metų liepos 11 dieną Czechowicuose prie Varšuvos sumontuoti pirmi lenkiški 2 tonų sunkvežimiai Ursus A su 3 litrų 35 AG benzininiais varikliais.

1936 metų liepos 14 dieną oficialiai pristatytas rodsteris BMW 328 – vienas gražiausių ir žinomiausių XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio automobilių pasaulyje.

1907 metų liepos 16 dieną Austrijoje, Gmiundo mieste, buvo atidaryta pirmoji Europoje troleibusų linija. Juos pagamino Austrijos “Daimler Motor Gesselschaft”, panaudojusi “Lohner-Porsche” sistemos elektros motorus priekinių ratų stebulėse.

1994 metų liepos 20 dieną Nižnij Novgorode, gamykloje GAZ prasidėjo konvejerinė pusantros tonos sunkvežimių GAZ-3302 “Gazel” gamyba. Įsisavintas pačiu sunkiausiu didžiulei gamyklai metu, kai visi joje iki tol gaminti sunkvežimiai prarado paklausą, šis nedidelis palyginti modernus sunkvežimis iš karto tapo itin paklausus pasidedančios formuotis Rusijoje rinkos sąlygomis ir faktiškai išgelbėjo GAZ nuo bankroto. Per vienuolika metų GAZ pagamino per milijoną “gazeliu”, nuo jų surinkimo prasidėjo automobilių gamyba Lietuvoje – keli tūkstančiai įvairių modifikacijų rusiškų “pusantratonių” jau sumontuota Rokiškyje esančioje automobilių surinkimo gamykloje.

1894 metų liepos 28 dieną įvyko pirmosios istorijoje oficialios savaeigių ekipažų lenktynės 126 kilometrų ilgio trasoje Paryžius – Ruanas. Dalyvauti lenktynėse užsirašė net 102 ekipažų savininkai. Tiesa, į startą atvyko kur kas mažiau – tik 22 dalyviai. Finišą Ruane pasiekė 8 ekipažai. Pirmoji vieta buvo pripažinta firmų “Panhard-Levasseur” bei “Peugeot” atstovams, važiavusiems su automobiliais, kuriuose sumontuoti “Daimler” tipo vidaus degimo varikliai, antroji vieta atiteko pirmuoju finišavusiam garomobiliui su priekaba “De Dion Bouton”, trečiuoju finišavo garomobilis “Serpolet”. Nugalėtojai trasą įveikė per penkias valandas penkiolika minučių.

1878 metų liepos 30 dieną gimė Jorgenas Skafte Rasmussen’as, danų kilmės verslininkas, įkūręs pradžioje motociklus, o vėliau – ir automobilius su dvitakčiais vidaus degimo varikliais gaminusią firmą DKW. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje DKW buvo didžiausiu motociklų gamintoju pasaulyje. 1931 metais J.S. Rasmussen’as organizavo mažalitražinių automobilių „DKW Front”su priekinių ratų pavara bei iš medžio ir dirbtinės odos suklijuotais kėbulais masinę gamybą. Šie automobiliai po Antrojo pasaulinio karo buvo dar ilgai gaminami VDR, jie tapo automobilių su plastmasiniais kėbulais P 70 ir „Trabant” pirmtakais.

1888 metų rugpjūčio 1 dieną Badeno kunigaikštystės valdžia išdavė Karlui Benzui numeriu 51223 pažymėtą leidimą važinėti motoriniu ekipažu kunigaikštystės teritorijoje su išlyga kad jis prisiima visą atsakomybę už galimas pasekmes. Šis leidimas iš esmės yra pirmuoju istorijoje vairuotojo pažymėjimu.

1947 metų rugpjūčio 1 dieną Prancūzijos valdžia paleido iš kalėjimo Dižone beveik 20 mėnesių kartu su žentu Antonu Piechu kalintą profesorių Ferdinandą Porsche. Jis buvo suimtas 1945 metų gruodžio 15 dieną kartu su sūnumi Ferry Porsche ir žentu. Formaliai jokie kaltinimai profesoriui ir jo šeimos nariams nebuvo pareikšti, sūnus buvo paleistas jau po aštuonių mėnesių. Teigiama, kad prancūzai taip tikėjosi priversti F.Porsche dirbti jiems, konstruojant pokario metų automobilius. Tačiau galima manyti, kad suėmimas tapo savotišku kerštu profesoriui už jo sukonstruotus prieš karą lenktyninius automobilius “Auto Union”, nepalikusius prancūzų firmoms jokių šansų laimėti “Grand Prix” lenktynes.

1877 metų rugpjūčio 4 dieną vokiečių išradėjas Nikolaus August Otto gavo Vokietijos imperijos patentą Nr. 532 keturių taktų vidaus degimo varikliui. Esminis N.A. Otto išrasto variklio skirtumas nuo ankstesnių “atmosferinių” vidaus degimo variklių buvo suspaudimo taktas, kurio metu degusis mišinys suspaudžiamas degimo kameroje. Tai iš karto padidino variklio galią bei naudingumo koeficientą.

1893 metų rugpjūčio 14 dieną Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, numatantis atsakomybę už kelių eismo taisyklių (beje, pirmą kartą patvirtintų 1892 metais) pažeidimus. Pažeidimų bylas nagrinėdavo teismas, ir pirmuoju vairuotoju, kuriam teko stoti prieš jį iš karto po įstatymo priėmimo, tapo kunigaikštienė d’Juses. Teismo, skyrusio šiai vairuotojai baudą, nuosprendyje rašoma:”Bulonės miške madam d’Juses važiavo automobiliu 13 km/h greičiu, kas galėjo tapti sunkaus kelių įvykio priežastimi.” Priminsime – tuo metu Paryžiuje ir jo apylinkėse galiojo 12 km/h maksimali greičio riba.

1896 metų rugpjūčio 17 dieną Londone, prie Crystal Palace, eidama per gatvę, po važiuojančiu automobiliu pateko ir buvo mirtinai sužeista Brigitte Driscol iš Croydono. Išsigandusią moterį, kuri sustingo , ištikta šoko, parbloškė 6,4 km/h greičiu važiavęs automobilis. Moteris, kuri dabar laikoma pirmąja automobilio avarijoje žuvusia, mirė nukraujavusi, kadangi niekas iš nelaimės liudininkų nesusiprato iškviesti gydytojo. Teismas automobilio vairuotoją išteisino.

1888 metų rugpjūčio 21 dieną utomobilio išradėjas Karlas Benzas gavo laikiną leidimą penkeriems metams važinėti automobiliu. K. Benzas, pirmąjį savaeigį vidaus degimo varikliu varomą ekipažą pasigaminęs 1886 metais, ilgą laiką negalėjo legaliai išvažiuoti į gatvę. Vietinės valdžios nurodymu po kelių jo bandomųjų kelionių prie K.Benzo namų kiemo vartų atsirado policijos postas, kurio vienintelė pareiga buvo sukliudyti išradėjui išvažiuoti į gatvę. Ir tik po daugybės prašymų ir sėkmingo savojo ekipažo demonstravimo policijos viršininkui, kurio metu pirmasis automobilis išvystė maždaug 30 km/h greitį,. Policijos viršininkas nurodė, kad tiesiuose kelio ruožuose leidžiama važiuoti ne didesniu, kaip 12 km/h greičiu, o gyvenvietėse ir posūkiuose – ne didesniu kaip 6 km/h greičiu. Šį dokumentą priimta laikyti pirmuoju istorijoje automobilio vairuotojo pažymėjimu.

1896 metų rugpjūčio 23 dieną Tallinne verslininkas Šiūmanas pademonstravo pirmąjį automobilį Estijoje „Benz Velo”.

1953 metų rugsėjo …dieną reikiamą sprendimą surado ir 1953 metų rugsėjo mėnesį pirmą kartą istorijoje panaudojo vokiečiai. Remdamiesi mokslininkų rekomendacijomis, kurie nustatė, jog besikaitaliojančios baltos ir juodos linijos žmogaus suvokiamos kaip pavojų reiškiantis dirgiklis, eismo organizavimo specialistai pasiūlė pėsčiųjų perėjų ženklinimui naudoti ,,zebrą” – gatvės ženklinimą iš plačių baltų juostų, nudažytų lygiagrečiai gatvės ašiai. Dauguma vairuotojų, pamatę ,,zebrą”, instinktyviai sumažina greitį, o pėstieji būna kiek dėmesingesni. Lietuvos miestų gatvėse ,,zebras” pradėtas naudoti maždaug septintojo dešimtmečio viduryje. Bet ilgainiui baltai-juoda spalvų kombinacija nustojo duoti reikiamą efektą, tad buvo imta ypač pavojingose pėsčiųjų perėjose naudoti kitų spalvų derinius. Pavyzdžiui, Kaune pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotas raudonai-baltas ,,zebras”, nuo tada epizodiškai

1937 metų rugsėjo…dieną surinktas 13 – milijoninis automobilis „Chevrolet”.

1875 metų rugsėjo 3 dieną gimė Ferdinandas Porsche, inžinierius ir konstruktorius, turėjęs didžiulės įtakos XX amžiaus automobilizacijai ir automobilių konstrukcijai.

1914 metų rugsėjo 6 dieną karinis Paryžiaus gubernatorius generolas Gallieni išleido įsakymą dviem dienoms rekvizuoti visus mieste važinėjusius taksi. Į automobilius skubiai susodino marokiečių šaulių divizijos karius, pakrovė šaudmenis ir per kelias valandas permetė už 100 kilometrų prie Marnos upės, kur kaizerio armija pralaužė frontą. Pastiprinimai netikėtai smogė puolančios vokiečių pirmosios armijos sparnan, ir jos vadas generolas von Kluckas, bijodamas apsupimo, sustabdė puolimą. Taksi dėka Paryžius buvo išgelbėtas, o kariškiai įsitikino, kad automobilis gali pakeisti arklius. Beje, taksistams už kareivių pervežimą buvo sumokėta pagal taksometrą ir papildomai dar 23 procentai skaitiklio parodytos sumos!

1896 metų rugsėjo 11 dieną Rusijos imperijos, kurios sudėtyje tuomet buvo ir Lietuva, susisiekimo ministras išleidžia „Technines automobilių judėjimo susisiekimo kelių žinybos keliais taisykles” – iš esmės pirmąsias kelių eismo taisykles. Lietuvos teritorijoje tuo metu važinėja tik vienas automobilis – „Panhard et Levasseur 4CV”.

1869 metų rugsėjo 13 dieną Gotliebo Daimlerio šeimoje gimė sūnus Paulius, vėliau tapęs žymiu automobilių konstruktoriumi. XX amžiaus pradžioje jis kartu su W.Maybachu sukonstravo pirmuosius „Mercedes” automobilių modelius, vadovavo „Daimler Motor Gesselschaft” padaliniui Vienoje, nuo 1907 metų dirbo savo tėvo įkurtos firmos vyriausiuoju konstruktoriumi. Jo sukonstruoti lenktyniniai „mersedesai” 1914 metais nugalėjo Prancūzijos „Grand Prix” lenktynėse. P.Daimleris buvo vienas iš kompresorių panaudojimo variklių galiai didinti pradininkų, Pirmojo pasaulinio karo metais konstravo variklius lėktuvams. Dėl nesutarimų pasitraukęs iš „Daimler”, jis dirbo konstruktoriumi firmoje „Argus Motoren Gesselschaft”, o vėliau – firmoje „Horch”, kur sukonstravo pirmąjį Vokietijoje serijinį 8 cilindrų variklį automobiliui. Mirė 1945 metais.

1912 metų rugsėjo 19 dieną Sankt-Peterburge prasidėjo Rusijos karo ministerijos organizuotas bandomasis armijai skirtų automobilių važiavimas, kuriame dalyvavo 75 įvairių firmų automobiliai, tarp jų – 54 sunkvežimiai. Šio autožygio trasa ėjo per Lietuvos teritoriją, automobilių kolona poilsiui buvo sustojusi Vilniuje ir Kaune. Būtent tada Lietuvos gyventojai pirmą kartą pamatė tiek daug skirtingų automobilių. Žygis baigėsi spalio 12 dieną Sankt-Peterburge.

1861 metų rugsėjo 23 dieną Vokietijoje gimė Robertas Bosch’as, elektrinės automobilio variklio uždegimo žvakės bei uždegimo sistemos su magnetu išradėjas, firmos „Bosch” įkūrėjas.

1945 metų rugsėjo 24 dieną Lietuvos TSR teritorijoje įsigaliojo vyriausybės nutarimu patvirtintos savos „Lietuvos TSR Kelių eismo taisyklės”.

1902 metų rugsėjo 24 dieną į “Daimler Motor Gesselschaft” gamyklą buvo pristatyta firmoje “Bosch” pagaminta pirmoji Gottlobo Honoldo konstrukcijos aukštos įtampos uždegimo sistema automobilio vidaus degimo varikliui, kurioje taip pat panaudotos Roberto Boscho konstrukcijos uždegimo žvakės. Sistema veikė taip gerai, kad netrukus buvo atsisakyta visų kitų iki tol naudotų kaitinamųjų ir žemos įtampos elektrinių uždegimo sistemų.

1897 rugsėjo 30 dieną Berlyne atidaryta pirmoji Vokietijoje automobilių paroda. Parodą, kurios lankytojai galėjo žavėtis net septyniais “bearkliais ekipažais”, organizavo Vidurio Europos motorinių ekipažų sąjunga.

1901 metų rugsėjo 30 dieną Prancūzijoje įstatymu įvesta privaloma automobilių ir motociklų registracija bei nustatyta nauja važiavimo mieste greičio riba – 36 km/h

1932 metų spalio 1 dieną Kaune pradėjo darbą pirmasis Lietuvos kelių policijos viršininkas Bronius Matulaitis. Jis vadovavo X-jai (eismo) nuovadai. Eismo policija rūpinosi eismo tvarka Kaune ir priemiesčiuose, kai kada – ir kituose Lietuvos regionuose. Jai teko kontroliuoti transporto priemonių, kelių būklę, prižiūrėti, kaip laikomasi „Sauskeliais, viešaisiais keliais naudotis įstatymo”, taisyklių jam įgyvendinti, privalomų savivaldybės sprendimų vykdymą, apmokyti kitus policijos pareigūnus eismo kontrolės pagrindų, dalyvauti būsimų vairuotojų egzaminavime. Eismo policininkai tirdavo eismo įvykius, surašydavo protokolus už eismo taisyklių nesilaikymą, keldavo bylas, reguliuodavo eismą.

1974 metų spalio 2 dieną TSRS užsienio prekybos ministerija ir Vokietijos Federacinės Respublikos automobilių firma iš Ulmo miesto “Magirus Deutz AG” pasirašė “amžiaus kontraktą” – sutartį, pagal kurią vokiečiai 1975 – 1976 metais įsipareigojo pagaminti Baikalo-Amūro geležinkelio magistralės statybai reikalingus daugiau kaip devynis su puse tūkstančio sunkvežimių su oru aušinamais dyzeliniais varikliais. Tūkstančiai oranžine spalva dažytų “magirusų”, daugumą kurių sudarė 14,5 tonos triašiai savivarčiai, buvo laivais gabenami į Baltijos jūros uostus, o iš čia – traukiniais į Sibirą. Jie ženkliai prisidėjo prie šios, o taip pat kitų TSRS vykdytų statybų savalaikio įgyvendinimo. Tačiau šis didžiulės vertės kontraktas neišgelbėjo nuo 1913 metų sunkvežimius gaminusios firmos – dar tais pat 1974 metais ji prarado savarankiškumą ir įėjo į naujai kuriamą koncerną IVECO.

1885 metų spalio 2 dieną Bad Kanštato mieste (Vokietija) Paulius Daimleris, verslininko ir konstruktoriaus Gotliebo Daimlerio sūnus, išvažiuoja su tėvo sukonstruotu vidaus degimo varikliu varomu „Petroleumreitwagen” – būsimųjų motociklų pirmtaku. Todėl visame pasaulyje motociklo išradimo šimto metų jubiliejus buvo švenčiamas metais anksčiau, nei automobilio šimtmetis.

1913 metų spalio 7 dieną „Ford” gamykloje „Highland Park” pajudėjo pirmasis istorijoje automobilių surinkimo konvejeris. Ant jo buvo surenkami „Ford T” modelio automobiliai.

1868 metų spalio 12 dieną Vokietijos mieste Viningeme gimė Augustas Horchas, vienas iš automobilizacijos pionierių, inžinierius, konstruktorius ir lenktynininkas, firmų „Horch” ir „Audi” įkūrėjas.

1936 metų spalio 12 dieną F. Porsche dirbtuvėse Štutgarte buvo užbaigti trys pirmieji būsimojo “Volkswagen” prototipai.

1956 metų spalio 17 dieną „Chevrolet” pradėjo 1957 metų modelių gamybą. Juose pirmą kartą masinės gamybos automobiliuose vietoje karbiuratoriaus gamykla siūlė kaip alternatyvą sumontuoti degalų įpurškimo sistemą.

1965 metų spalio 21 dieną Maskvoje pasirašytas vyriausybės nutarimas pastatyti Iževsko mieste lengvųjų automobilių gamyklą, kurios metinis pajėgumas – 220 tūkstančių „Moskvič” tipo automobilių. Šiek tiek ilgiau nei po metų Iževske jau buvo surinkti pirmieji „Moskvič-408″ modelio automobiliai. Per 40 metų, praėjusių nuo šios datos, nuo gamyklos „IŽ” konvejerių nuriedėjo 4,2 milijono automobilių.

1960 metų spalio 22 dieną nuo „Komunar” gamyklos Zaporožėje (Ukraina) konvejerio nurieda pirmasis serijinis ZAZ-965 automobilis. Pirmųjų tarybinių mikrolitražinių automobilių, išleidimo metais kainavusių 18 tūkstančių „senųjų” rublių ir liaudies malonybiniai vadintų „kupriukais” arba „boružėlėmis”, gamyba tesėsi iki 1969 metų. Iš viso pagaminta maždaug 320 tūkstančių ZAZ-965 ir ZAZ-965A.

1906 metų lapkričio 1 dieną Austrijos – Vengrijos okupuotos Bosnijos ir Hercegovinos paštas išleido į apyvartą pirmąjį pasaulyje pašto ženklą, kuriame pavaizduotas automobilis su vidaus degimo varikliu. Raudonai violetinės spalvos 50 halerių vertės pašto ženkle – specialus Imperatoriškojo karo pašto automobilis su erdvia dvieile kabina keleiviams ir trumpu uždaru kėbulu pašto siuntoms sukrauti. “Daimler” markės automobilis turėjo 4 cilindrų 15 AG išvystantį variklį, galėjo pervežti 3 keleivius ir 600 kilogramų pašto siuntų. Maksimalus greitis – 30 km/h.

1956 metų lapkričio 4 dieną Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje troleibusų linija, į kurią išvažiavo geltonai – mėlynai dažyti troleibusai MTB-82.

1924 metų lapkričio dieną automobilių gamybos firma „Renault” pasiuntė iš Alžyro per visą Afriką iki Keiptauno ekspediciją, važiavusią naujausiais šešiaračiais (6×4 tipo) automobiliais „Renault MH” su 26 AG galios varikliais. Visi automobiliai po kelių mėnesių sėkmingai pasiekė tikslą.

1908 metų lapkričio 8 dieną Vilniuje policija užregistravo pirmąjį Lietuvos teritorijoje autoįvykį – Katedros aikštėje vienas iš keliolikos tada gubernijos centre Vilniuje registruotų automobilių atsitrenkė į vežiko karietą, ją sulaužė ir sužalojo arklį.

1896 metų lapkričio 14 dieną Didžiosios Britanijos “Motor Car Club” organizavo išvyką automobiliais iš Londono į Braitoną, taip pažymėdamas 1865 metais įsigaliojusio ir savaeigių ekipažų eismą ribojusio įstatymo, žinomo “Red Flag Act” panaikinimą. Į automobilių istoriją ši išvyka įėjo “Emancipation Run” vardu ir kasmet tradiciškai minimas masiniu iki 1905 metų pagamintų senovinių automobilių raliu ta pat trasa.

1971 metų lapkričio 15 dieną Niujorke buvo duotas startas neįprastoms lenktynėms skersai visas JAV į Los-Angeles. Jos buvo pavadintos „Cannonbal Baker Memorial Trophy”, taip pagerbiant garsųjį XX amžiaus pirmosios pusės JAV lenktynininką Bakerį, kuris lygiai prieš 50 metų, 1921-siais motociklu „Indian” pervažiavo šalį nuo vandenyno iki vandenyno per 6 dienas, 22 valandas ir 52 minutes.

1971 metų lenktynėse dalyvavo 8 labai skirtingi automobiliai. Nugalėtoju tapo lenktynininkas Danas Gurney, važiavęs su „Ferrari”. Jo laikas – 35 valandos 54 minutės, kas atitinka vidutinį 128,72 km/h greitį trasoje.

1930 metų lapkričio 23 dieną po sėkmingai pasibaigusio tradicinio autoveteranų važiavimo Londonas – Braitonas, skirto pažymėti „Red Flag Act” vardu žinomo eismą ribojusio įstatymo panaikinimui, trys jo dalyviai – Johnas Wylie, Sammy Davis ir Jack Masters – nusprendė, kad senosios autotechnikos mėgėjų veiklą būtina kažkaip organizuoti. Kiek pasvarstę, jie nutarė įkurti „Veteran Car Club” – pirmąjį pasaulyje oficialiai įregistruotą senovinių automobilių klubą. Tai buvo postūmis, paskatinęs visuomenės susidomėjimą senaisiais automobiliais ir motociklais, jų kolekcionierių bei restauratorių judėjimą. 1939 metais „Veteran Car Club” turėjo 250 tikrųjų narių, restauravusių 150 senovinių amžiaus pradžios automobilių.

1844 metų lapkričio 25 dieną Vokietijoje, Karlsruhe miesto priemiestyje Muhlberge, geležinkelio inžinieriaus Hanso Georgo Benzo šeimoje gimė sūnus Karlas, būsimasis pirmojo patentuoto automobilio išradėjas.

1920 metų lapkričio 25 dieną lenktynių Beverly Hills metu vairuodamas „Frontenac” markės automobilį, avarijoje žuvo Gastonas Chevrolet, jaunesnysis garsaus JAV lenktynininko ir automobilių konstruktoriaus šveicarų kilmės Louiso Chevrolet brolis. Po šios tragedijos L.Chevrolet, kuris nuo 1914 metų buvo ir automobilių „Frontenac” konstruktoriumi, taip pat nustojo dalyvauti automobilių lenktynėse. Tiesa, 1925 metais jis vėl stojo į lenktynes Floridoje, tačiau tai buvo katerių lenktynės, kurias jis laimėjo.

1894 metų gruodžio 1 dieną Paryžiuje išėjo pirmojo istorijoje specialiai automobilizmo klausimams skirto leidinio “La Locomotion Automobile” pirmasis numeris. Sekantis žinomas leidinys automobilininkams – taip pat prancūziškas “La France Automobile” – pradėjo eiti 1896 metų vasario 1 dieną.

1971 metų gruodžio 3 dieną Ankoridže (Aliaskos valstija) startavo du „Range Rover” automobiliai su 6 žmonėmis – „British Trans-Americas Expedition”. Nuvažiavę 25 tūkstančius kilometrų, 1972 metų birželio 9 dieną, t.y. po 188 dienų jie finišavo pačiame tolimiausiame Pietų Amerikos taške Terra del Fuego prie Horno iškyšulio. Iš viso kelionėje praleisto laiko net 98 dienas keliautojai sugaišo, įveikdami

400 kilometrų džiunglių ruožą Darjeno sąsmaukoje Panamoje. Įveikiant šią atkarpą, kurioje nebuvo jokio kelio, automobilius teko kapitaliai remontuoti, vieną net du kartus. Buvo dienų, kai pavykdavo įveikti vos 400 metrų.

1861 metų gruodžio 8 dieną Bostone (JAV) gimė Williamas Crapo Diurantas, automobilių koncerno „General Motors” įkūrėjas (1908 metų rugsėjo 16 diena). Mirė 1947 metais.

1929 metų gruodžio 12 dieną Kaune “Vyriausybės žinios” lietuvių ir prancūzų kalbomis išspausdino Tarptautinės automobilių judėjimo konvencijos, prie kurios prisijungė Lietuvos Respublika, tekstą. Įžangoje buvo rašoma: “Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos Prezidentas, sveikina visus, kurie skaitys šį raštą: Lietuvos Vyriausybei pareiškus noro prisidėti prie Paryžiaus mieste tūkstantis devyni šimtai dvidešimt šeštų metų balandžio mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną sudarytos Tarptautinės automobilių judėjimą liečiančios konvencijos, kurios turinys pažodžiui yra toks…”.

Išdėsčius Konvencijos turinį, pabaigoje sekė tekstas: “Aš, Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos Prezidentas, išžiūrėjęs ir susipažinęs su kalbama Konvencija, pasirėmęs Lietuvos Valstybės Konstitucijos 48 straipsniu, pareiškiu, kad jai pritariu, ją priimu, ratifikuoju ir Lietuvos Respublikos vardu pasižadu nelaužomai jos laikytis. Šiam patvirtinimui aš šį raštą pasirašau ir pridedu Respublikos antspaudą. Padaryta tūkstantis devyni šimtai trisdešimtų metų spalio mėnesio pirmą dieną Kaune. A.Smetona, Respublikos Prezidentas. J. Tūbelis, Ministeris Pirmininkas.”

1922 metų gruodžio 17 dieną iš Alžyro miesto į Mali išvyko prancūzų ekspedicija, važiavusi pusiauvikšriniais „Citroen Kegresse AC4F” ir „AC 46F”. Tai buvo pirmoji Andre Citroeno sumanyta reklamos tikslais, tačiau turėjusi ir didelę praktinė reikšmę kelionė padidinto pravažumo automobiliais. Po jos prasidėjo pusiauvikšrinę važiuoklę turinčių automobilių konstravimo bumas, apėmęs ne tik Vakarų Europą, bet taip pat JAV ir TSRS.

1878 metų gruodžio 25 dieną Šveicarijoje, La Chaux-de-Fonds miestelyje laikrodininko šeimoje gimė Louis Joseph Chevrolet, garsus XX amžiaus pradžios amerikiečių automobilių lenktynininkas, automobilių konstruktorius, kurio vardu pavadintas didžiausias koncerno „General Motors” padalinys „Chevrolet”. Mirė 1941 metų birželio 6 dieną Lakewudo miestelyje netoli Detroito.

1927 metų sausio 1 dieną Brazilijos sostinės Rio de Janeiro savivaldybė uždraudė arklinių vežimų ir karietų eismą miesto centre. Tai pirmasis didmiestis, oficialiai visiškai uždraudęs arklinio transporto eismą didelėje miesto dalyje.

1909 metų sausio 1 dieną Prahoje įkurta automobilių gamybos firma “Praga”, garsėjusi savo lengvaisiais automobiliais ir sunkvežimiais. Po Antrojo pasaulinio karo buvo gaminami tik šios markės sunkvežimiai. 1970 – 1990 metais sunkvežimiai “Praga” eksploatuoti ir Lietuvoje.

1893 metų vasario 11 dieną išradėjai Janošas Csonka ir Donatas Banki gavo Vengrijos patentą karbiuratoriui, kuris degiojo mišinio sudarymui (degalų išgarinimui) naudojo dirbančio variklio cilindruose įsiurbimo takto metu susidarantį praretėjimą. Tai leido atsisakyti anksčiau automobilizmo pionierių naudoto paviršinio išgarinimo principu veikiančio karbiuratoriaus.

1901 metų balandžio 20 dieną grafas Karlas Schonborn-Buchheimas automobiliu įvažiavo į šalia Neapolio stūksančio Vezuvijaus ugnikalnio viršūnę.

1923 metų balandžio 30 dieną konstruktorius Ferdinandas Porsche, iki tol dirbęs firmos “Austro Daimler” vyriausiuoju konstruktoriumi, atvyko į Štutgartą ir ėmė dirbti “Daimler Motor Gesselschaft”. Čia jis įgyvendino ilgai brandintas karbiuratorinių variklių su mechaniniu kompresoriumi idėjas, sukūrė didelius ir galingus “mersedesus” su 6, vėliau net 7 litrų darbo tūrio šešių cilindrų varikliais su mechaniniais kompresoriais – “K”, “SSK”, “SSKL”, iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios karaliavusius lenktynių trasose.

1927 metų gegužės 25 dieną vieno iš Vokietijos pramonės magnatų Hugo Stinneso duktė 26 metų Klėrenora Stinnes automobiliu “Adler Standart 6” išvyko į kelionę aplink pasaulį, užtrukusią beveik du metus. Pirmoji pasaulį automobiliu apvažiavusi Klėrenora iki šio žygio jau buvo žinoma automobilių pasaulyje – ji laimėjo 17 įvairaus rango varžybų. Na, o kelionės aplink pasaulį metu ji dar ir surado savo asmeninę laimę – ištekėjo už kartu važiavusio fotografo švedo Karlo-Aleksandro Soderstromo.

1938 metų gegužės 26 dieną Volfsburge tuometinis Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris padėjo naujos automobilių gamyklos kertinį akmenį. Taip prasidėjo sėkmingiausio pasaulyje automobilio – Ferdinando Porsche sukonstruoto garsiojo “vabalo” istorija. Pirmieji automobiliai “Volkswagen” Volfsburgo gamykloje buvo surinkti jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tačiau masinė jų gamyba prasidėjo gerokai vėliau, jau karui pasibaigus, kai įmonei ėmė vadovauto talentingas gamybos organizatorius profesorius Hansas Nordhoffas.

1905 metų birželio 1 dieną Vokietijos paštas atidarė Bavarijoje pirmąją reguliarią pašto autobusų liniją. Autobusai kursavo tarp Bad Tolz ir Lenggrieso miestų du kartus per dieną.

1895 metų birželio 6 dieną Paryžiuje, Rappo galerijoje, atidaryta pirmoji tarptautinė automobilių paroda. Ją organizavo lenktynių Paryžius – Bordo – Paryžius organizacinis komitetas, pasinaudodamas ta proga, kad į lenktynes atvyko gana daug įvairių tipų savaeigių ekipažų. Paroda tesėsi iki birželio 20 dienos.

1886 metų liepos 5 dieną Mannheimo miesto laikraštis pranešė:”Šiandien anksti rytą Ringstrasės gatvėje buvo išbandytas ligroino dujomis varomas ekipažas, pagamintas “Rheinischen Gasmotorenfabrik Benz et cie.”, apie kurį rašėme liepos 4 dienos numeryje”. Tai buvo pirmas viešas pranešimas masinės informacijos priemonėse apie pirmąjį pirmojo automobilio išvažiavimą.

1936 metų liepos 14 dieną Vokietijoje, „Eifelrennen” metu debiutavo sportinis rodsteris BMW 328, kurį vairavo Ernestas Henne.Automobilis iš prototipinės partijos užėmė pirmą vietą 2 litrų automobilių klasėje.

1907 metų liepos 16 dieną Austrijoje, Gmiundo mieste, buvo atidaryta pirmoji Europoje troleibusų linija. Juos pagamino Austrijos “Daimler Motor Gesselschaft”, panaudojusi “Lohner-Porsche” sistemos elektros motorus priekinių ratų stebulėse.

1894 metų liepos 28 dieną įvyko pirmosios istorijoje oficialios savaeigių ekipažų lenktynės 126 kilometrų ilgio trasoje Paryžius – Ruanas. Dalyvauti lenktynėse užsirašė net 102 ekipažų savininkai. Tiesa, į startą atvyko kur kas mažiau – tik 22 dalyviai. Finišą Ruane pasiekė 8 ekipažai. Pirmoji vieta buvo pripažinta firmų “Panhard-Levasseur” bei “Peugeot” atstovams, važiavusiems su automobiliais, kuriuose sumontuoti “Daimler” tipo vidaus degimo varikliai, antroji vieta atiteko pirmuoju finišavusiam garomobiliui su priekaba “De Dion Bouton”, trečiuoju finišavo garomobilis “Serpolet”. Nugalėtojai trasą įveikė per penkias valandas penkiolika minučių.

1947 metų rugpjūčio 1 dieną Prancūzijos valdžia paleido iš kalėjimo Dižone beveik 20 mėnesių kartu su žentu Antonu Piechu kalintą profesorių Ferdinandą Porsche. Jis buvo suimtas 1945 metų gruodžio 15 dieną kartu su sūnumi Ferry Porsche ir žentu. Formaliai jokie kaltinimai profesoriui ir jo šeimos nariams nebuvo pareikšti, sūnus buvo paleistas jau po aštuonių mėnesių. Teigiama, kad prancūzai taip tikėjosi priversti F.Porsche dirbti jiems, konstruojant pokario metų automobilius. Tačiau galima manyti, kad suėmimas tapo savotišku kerštu profesoriui už jo sukonstruotus prieš karą lenktyninius automobilius “Auto Union”, nepalikusius prancūzų firmoms jokių šansų laimėti “Grand Prix” lenktynes.

1877 metų rugpjūčio 4 dieną vokiečių išradėjas Nikolaus August Otto gavo Vokietijos imperijos patentą Nr. 532 keturių taktų vidaus degimo varikliui. Esminis N.A. Otto išrasto variklio skirtumas nuo ankstesnių “atmosferinių” vidaus degimo variklių buvo suspaudimo taktas, kurio metu degusis mišinys suspaudžiamas degimo kameroje. Tai iš karto padidino variklio galią bei naudingumo koeficientą.

1902 metų rugsėjo 24 dieną į “Daimler Motor Gesselschaft” gamyklą buvo pristatyta firmoje “Bosch” pagaminta pirmoji Gottlobo Honoldo konstrukcijos aukštos įtampos uždegimo sistema automobilio vidaus degimo varikliui, kurioje taip pat panaudotos Roberto Boscho konstrukcijos uždegimo žvakės. Sistema veikė taip gerai, kad netrukus buvo atsisakyta visų kitų iki tol naudotų kaitinamųjų ir žemos įtampos elektrinių uždegimo sistemų.

1897 rugsėjo 30 dieną Berlyne atidaryta pirmoji Vokietijoje automobilių paroda. Parodą, kurios lankytojai galėjo žavėtis net septyniais “bearkliais ekipažais”, organizavo Vidurio Europos motorinių ekipažų sąjunga.

1936 metų spalio 12 dieną F. Porsche dirbtuvėse Štutgarte buvo užbaigti trys pirmieji būsimojo “Volkswagen” prototipai.

1906 metų lapkričio 1 dieną Austrijos – Vengrijos okupuotos Bosnijos ir Hercegovinos paštas išleido į apyvartą pirmąjį pasaulyje pašto ženklą, kuriame pavaizduotas automobilis su vidaus degimo varikliu. Raudonai violetinės spalvos 50 halerių vertės pašto ženkle – specialus Imperatoriškojo karo pašto automobilis su erdvia dvieile kabina keleiviams ir trumpu uždaru kėbulu pašto siuntoms sukrauti. “Daimler” markės automobilis turėjo 4 cilindrų 15 AG išvystantį variklį, galėjo pervežti 3 keleivius ir 600 kilogramų pašto siuntų. Maksimalus greitis – 30 km/h.

1966 metų lapkričio 3 dieną 84- me Turino automobilių salone pristatytas Fiat 124 Spider su 90 AG 1,438 litro varikliu. Iki metų pabaigos pagaminti 22 egz., po to prasidėjo serijinė gamyba. Kėbulą projektavo pas Pininfarina dirbęs Tomas Tjarda (Steven Thompson Tjaarda van Starkenberg0, dizainerio Johno Tjaardos sūnus.

1896 metų lapkričio 14 dieną Didžiosios Britanijos “Motor Car Club” organizavo išvyką automobiliais iš Londono į Braitoną, taip pažymėdamas 1865 metais įsigaliojusio ir savaeigių ekipažų eismą ribojusio įstatymo, žinomo “Red Flag Act” panaikinimą. Į automobilių istoriją ši išvyka įėjo “Emancipation Run” vardu ir kasmet tradiciškai minimas masiniu iki 1905 metų pagamintų senovinių automobilių raliu toje pat trasoje.

1844 metų lapkričio 25 dieną Vokietijoje, Karlsruhe miesto priemiestyje Muhlberge, geležinkelio inžinieriaus Hanso Georgo Benzo šeimoje gimė sūnus Karlas, būsimasis pirmojo patentuoto automobilio išradėjas.

1894 metų gruodžio 1 dieną Paryžiuje išėjo pirmojo istorijoje specialiai automobilizmo klausimams skirto leidinio “La Locomotion Automobile”pirmasis numeris. Sekantis žinomas leidinys automobilininkams – taip pat prancūziškas “La France Automobile” – pradėjo eiti 1896 metų vasario 1 dieną.

1967 metų sausio 1 dieną Niujorke, Los_Anžele ir Londone įvyko pasaulinė kino filmo „Grand Prix” premjera. Vieną įtaigiausių kino istorijoje meninių filmų apie

„Formulės-1″ varžybas, kainavusį 8 milijonus dolerių, pastatė režisierius Johnas Frankenheimeris. Labai realistiško filmo pagrindą sudaro tikrose lenktynėse visoje Europoje nufilmuoti epizodai, išmoningai sumontuoti su vaidybinėmis scenomis, nufilmuotomis „Clermont-Ferrand” lenktynių trasoje Prancūzijoje. Jose „Formulės-1″ bolidų roles „vaidino” atitinkamai kamufliuoti tuometinės „Formulės-2″ lenktynėse naudoti „Lotus”, žymiai pigesni, nei tikrieji „Grand Prix” automobiliai, kuriuos daužant avarijose, filmo biudžetas būtų išaugęs keleriopai. Filmo kadruose be žinomų to meto kino aktorių galime matyti ir tikrus lenktynininkus. Beje, tikrų lenktynių epizodus su ant savojo bolido pritvirtinta kamera filmavo ne kas kitas, kaip garsus”Formulės-1″ lenktynininkas Grahamas Hillas.

2

1904 metų sausio 12 dieną Henris Fordas, važiuodamas specialiai rekordams siekti sukonstruotu automobiliu „999″ ant užšalusio Saint-Claire ežero ledo, pasiekė 147,1 km/h greitį ir trumpam tapo greičiausiu pasaulio žmogumi. Rekordinį automobilį, neturėjusį nei pavarų dėžės, nei stabdžių, nei galinių ratų pakabos, varė keturių cilindrų 17600 kūb. cm. darbo tūrio 70 AG variklis.

3

1967 metų sausio 14 dieną TSRS, Toljačio mieste prie Volgos upės prasidėjo moderniausios ir didžiausios šalyje lengvųjų automobilių gamyklos VAZ (Volžskij Avtomobilnyj Zavod) statyba. Su Italijos automobilių koncerno FIAT technine pagalba pastatytoje gamykloje serijinė VAZ-2101 modelio lengvųjų automobilių

gamyba prasidėjo po keturių metų – 1970 metų rugsėjo mėnesį. Patys pirmieji 5600 rublių kainavę VAZ-2101 „Žiguli” buvo nudažyti neįmantria pilka spalva. Tik po kelių savaičių pasirodė vyšniniai, balti ir šviesiai žydra spalva dažyti „pirmukai”.

4

1999 metų sausio 15 dieną švedų koncernas „Volvo” įsigijo 13,7 procento savo konkurento sunkvežimių rinkoje – „Scania” – akcijų, o rugpjūtį jau valdė net 70 procentų. Tik Europos Komisijos įsikišimas 2000-jų pavasarį užkirto kelią „Volvo” mėginimui paversti konkuruojančią firmą savo filialu. Kaip pasirodė, tai buvo teisingas sprendimas, paskatinęs sveiką konkurenciją tarp firmų ir naujų tobulesnių bei ekologiškesnių sunkvežimių sukūrimą.

5

1886 metų sausio 29 dieną Karlas Benzas gavo Vokietijos imperijos patentą DRP 37435 „Ekipažui, varomam dujiniu varikliu”, taip įtvirtindamas savo, kaip automobilio išradėjo pirmenybę. „Dujiniu varikliu” K.Benzas savo patento aprašyme vadino vidaus degimo variklį, kurio darbo agentas – dujos – „gaminamos kartu gabenamo aparato dėka”.

6

1807 metų sausio 30 dieną majoras Isaacas de Rivazas gavo Prancūzijos patentą „sprogstamajam varikliui” – vertikaliame cilindre esantis stūmoklis kyla aukštyn, kai elektros kibirkštimi uždegamos cilindre po stūmokliu esančios degios dujos. Į viršų nukreiptas stūmoklio kotas per pavaros mechanizmą suko vežimėlio, ant kurio išradėjas sumontavo savo variklį, ratus. De Rivazo išradimas praktinės reikšmės neturėjo, tačiau parodė, kaip praktiškai galima sprogimo cilindre jėgą paversti sukimo momentu ir todėl laikomas vienu iš svarbių žingsnių, kuriant vidaus degimo variklio varomą ekipažą.

7

Automobilio išradėjas Karlas Benzas, pirmąjį savaeigį vidaus degimo varikliu varomą ekipažą pasigaminęs 1886 metais, ilgą laiką negalėjo legaliai išvažiuoti į gatvę. Vietinės valdžios nurodymu po kelių bandomųjų kelionių prie K.Benzo namų kiemo vartų atsirado policijos postas, kurio vienintelė pareiga buvo sukliudyti išradėjui išvažiuoti į gatvę. Ir tik po daugybės prašymų ir sėkmingo savojo ekipažo demonstravimo policijos viršininkui, kurio metu pirmasis automobilis išvystė maždaug 30 km/h greitį, 1888 metų rugpjūčio 21 dieną Karlas Benzas gavo laikiną leidimą penkeriems metams važinėti automobiliu. Policijos viršininkas nurodė, kad tiesiuose kelio ruožuose leidžiama važiuoti ne didesniu, kaip 12 km/h greičiu, o gyvenvietėse ir posūkiuose – ne didesniu kaip 6 km/h greičiu. Šį dokumentą priimta laikyti pirmuoju istorijoje automobilio vairuotojo pažymėjimu.

8

1893 metų rugpjūčio 14 dieną Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, numatantis atsakomybę už kelių eismo taisyklių (beje, pirmą kartą patvirtintų 1892 metais) pažeidimus. Pažeidimų bylas nagrinėdavo teismas, ir pirmuoju vairuotoju, kuriam teko stoti prieš jį iš karto po įstatymo priėmimo, tapo kunigaikštienė d’Juses. Teismo, skyrusio šiai vairuotojai baudą, nuosprendyje rašoma:”Bulonės miške madam d’Juses važiavo automobiliu 13 km/h greičiu, kas galėjo tapti sunkaus kelių įvykio priežastimi.” Priminsime – tuo metu Paryžiuje ir jo apylinkėse galiojo 12 km/h maksimali greičio riba.

9

1932 metų spalio 1 dieną Kaune pradėjo darbą pirmasis Lietuvos kelių policijos viršininkas Bronius Matulaitis. Jis vadovavo X-jai (eismo) nuovadai. Eismo policija rūpinosi eismo tvarka Kaune ir priemiesčiuose, kai kada – ir kituose Lietuvos

regionuose. Jai teko kontroliuoti transporto priemonių, kelių būklę, prižiūrėti, kaip laikomasi „Sauskeliais, viešaisiais keliais naudotis įstatymo”, taisyklių jam įgyvendinti, privalomų savivaldybės sprendimų vykdymą, apmokyti kitus policijos pareigūnus eismo kontrolės pagrindų, dalyvauti būsimų vairuotojų egzaminavime. Eismo policininkai tirdavo eismo įvykius, surašydavo protokolus už eismo taisyklių nesilaikymą, keldavo bylas, reguliuodavo eismą.

10

1932 metų birželio 29 dieną Vokietijos Chemnitzo mieste įkuriamas automobilių gamybos koncernas „Auto Union”. Į jį įeina keturios automobilių firmos – „Audi”, DKW, „Horch” ir „Wanderer”, veikusios Saksonijos žemėje. Netrukus pagal gamybos apimtis „Auto Union” tampa antruoju Vokietijoje automobilių gamintoju po koncerno

„Daimler Benz”. Koncernas siūlo visų klasių lengvuosius automobilius nuo nebrangių mažalitražinių automobiliukų su dvitakčiais varikliais iki prašmatnių limuzinų su didelio litražo 8 cilindrų varikliais. Nuo 1935 metų koncernas aktyviai dalyvauja

„Grand Prix” varžybose su revoliucingos konstrukcijos lenktyniniais bolidais, siekia pasaulinių greičio rekordų. Šio koncerno tradicijų perėmėja yra šiandieninė „Audi” markė.

11

1895 metų kovo 18 dieną Vokietijoje tarp Siegeno ir Netpheno miestų atidaromas pirmasis pasaulyje reguliarus vidaus degimo varikliu varomų autobusų maršrutas. Jį aptarnauja du aštuonviečiai „Benz” markės autobusas, pagaminti tuo metu serija gaminto lengvojo automobilio „Benz Victoria” pagrindu. Vieno cilindro 2 litrų darbo tūrio variklio galia – 5 AG, 15 kilometrų ilgio maršrutą, sustodami prie visų pakelės užeigų, autobusai įveikdavo per 1 valandą 20 minučių. Bilietas nuo vieno miesto iki kito kainavo 70 fenigių. Autobusų eismas šiuo maršrutu vyko metus.

12

1895 metų liepos 10 dieną prasidėjo lenktynės Paryžius –Bordo- Paryžius, kuriose startavo 40 savaeigių ekipažų. Po dviejų dienų pirmasis įveikęs 1150 kilometrų trasą, Paryžiuje finišavo Emilis Lavasseuras, važiavęs automobiliu „Panhard et Levasseur

4CV”. Lenktynininkas pademonstravo neeilinę ištvermę, vienas išsėdėjęs prie rumpelio (jo automobilis dar neturėjo vėliau įprasto vairo rato) 48 valandas 47 minutes. Vidutinis greitis trasoje – 24,42 km/h. Po lenktynių E.Levasseuras dalinosi įspūdžiais: “Tai buvo beprotybė – vietomis aš važiavau greičiau nei 30 kilometrų per valandą!”. Vėliau finišo vietoje buvo įrengta paminklinė stela, vaizduojanti į Paryžių įvažiuojantį Emilį Levasseurą.

13

1971 metų lapkričio 15 dieną Niujorke buvo duotas startas neįprastoms lenktynėms skersai visas JAV į Los-Angeles. Jos buvo pavadintos „Cannonbal Baker Memorial Trophy”, taip pagerbiant garsųjį XX amžiaus pirmosios pusės JAV lenktynininką Bakerį, kuris lygiai prieš 50 metų, 1921-siais motociklu „Indian” pervažiavo šalį nuo vandenyno iki vandenyno per 6 dienas, 22 valandas ir 52 minutes.

1971 metų lenktynėse dalyvavo 8 labai skirtingi automobiliai. Nugalėtoju tapo lenktynininkas Danas Gurney, važiavęs su „Ferrari”. Jo laikas – 35 valandos 54 minutės, kas atitinka vidutinį 128,72 km/h greitį trasoje.

14

1971 metų gruodžio 3 dieną Ankoridže (Aliaskos valstija) startavo du „Range Rover” automobiliai su 6 žmonėmis – „British Trans-Americas Expedition”. Nuvažiavę 25 tūkstančius kilometrų, 1972 metų birželio 9 dieną, t.y. po 188 dienų jie finišavo pačiame tolimiausiame Pietų Amerikos taške Terra del Fuego prie Horno iškyšulio. Iš viso kelionėje praleisto laiko net 98 dienas keliautojai sugaišo, įveikdami

400 kilometrų džiunglių ruožą Darjeno sąsmaukoje Panamoje. Įveikiant šią atkarpą, kurioje nebuvo jokio kelio, automobilius teko kapitaliai remontuoti, vieną net du kartus.Buvo dienų, kai pavykdavo įveikti vos 400 metrų.

12

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *