Kodėl kelių statyba tokia brangi (LT)

KODĖL KELIŲ STATYBA TOKIA BRANGI

Vokietijos vairuotojai vis aršiau užsipuola šalies valdžią – degalų kainos auga, aiškinant, jog reikia lėšų aplinkos apsaugai bei naujų kelių statybai. O vairuotojai mato ką kitą – nesibaigiančias rekonstrukcijas ir vis ilgėjančius „kamščius” automagistralėse, kuriuose vienu metu įstringa jau ne šimtai, kaip prieš dešimtmetį, o tūkstančiai vairuotojų. O valdininkai skėsčioja rankomis – kelių statyba labai brangi, neužtenka lėšų visoms pavojingoms ir perkrautoms vietoms rekonstruoti.

Žurnalistai, nusprendę patikrinti, kaip naudojamos įvairių mokesčių ir akcizų forma iš Vokietijos vairuotojų surinktos lėšos, pasamdė nepriklausomus ekspertus. O gavę jų skaičiavimus, tiesiog apstulbo – vidutiniškai pastatyti vieną kilometrą šiuolaikinės automagistralės valstybei kainuoja 26,8 milijono eurų. Bet ne galutinė suma sukėlė nuostabą, o tai, kaip tos daugiau kaip dvi su puse dešimtys milijonų pasiskirsto. Skaičiai, kuriuos šių metų rugsėjo mėnesį paskelbė savaitraštis „Wirtschaftswoche”, rodo, kad realios statybos sąnaudos sudaro vos ketvirtadalį tos didžiulės sumos. O kur panaudojami likusieji 75 procentai? Juos „suvalgo” biurokratai!

Spreskite patys – 9,4 milijono eurų sudaro taip vadinamos “administravimo išlaidos”, t.y. kaštai, susiję su kelio projekto derinimu daugybėje institucijų ir tarnybų, teisės aktų (pvz. žemės nusavinimo ir pan. ) rengimu ir jų priėmimu. Nepaisant tokių didelių išlaidų, yra atvejų, kai kelio trasos derinimas su visomis instancijomis užtrunka iki 20 (dvidešimties) metų! Kita didelė išlaidų dalis – 5,7 milijono eurų – tai išlaidos statybos priežiūrai. Kelio tiesėjams reikia samdyti ekspertus, kurie kontroliuoja Vokietijoje galiojančių šimtų įvairiausių normų, taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, pradedant nuo asfalto sudėties ir jo klojimo technologijos iki kelio statinių siūlių sandarinimo ir atramų nudažymo. Dar 5 milijonus eurų prie kelio statybos kainos prideda gamtosaugos reikalavimų (pvz. nuo triukšmo apsaugančių sienučių įrengimas) įgyvendinimas ir eismo organizavimo priemonės (aptvėrimai, kelio ženklinimas, kelio ženklai ir t.t.). Be abejo, kai kurios išlaidos tikrai yra neišvengiamos, nes be jų neįmanoma užtikrinti eismo saugumo, sumažinti aplinkos taršą. Bet ir tada ne mažiau pusės lėšų atitenka biurokratų išlaikymui. Ką gi, Vokietijoje nuo seno gajos biurokratinio valdymo ir kontrolės aparato veiklos tradicijos, be jų vokietis ir žingsnio nežengs. Įdomu būtų sužinoti, kaip gi yra pas mus Lietuvoje – kiek pinigų išleidžiama kelio statybos darbams, o kiek – derintojams, prižiūrėtojams, kontrolieriams?

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *