Karaliaus Abdulos ginklakaliai dirba
Liucijus Suslavičius
Keisti žmonės tie arabai! Pinigų turi kaip šieno, gali nusipirkti bet ką, bet kokį ginklą, gal tik išskyrus branduolinį, bet žiūrėk – patys stengiasi ką nors pagaminti ir su tuo gaminiu nori išeiti į rinką. Netgi tokioje nedidelėje valstybėje kaip Jordanijos karalystė veikia Jo Didenybės Karaliaus Abdulos II-jo projektavimo ir vystymo biuras (įkurtas 1999-siais), kuris užsiima šiuolaikinės karinės technikos kūrimu Jordanijos ir kitų arabų šalių armijoms.
Šiuolaikiniai arabų “ginklakaliai” iš KADDB (angliška minėto projektavimo biuro abreviatūra) konstruoja šarvuotus automobilius, kovinius bagius, modernizuoja amerikietiškus tankus ir šarvuotus transporterius. Vienu originaliausių jų darbų yra “Projektas AB23” arba “Desert Ranger” – armijai skirtas specialus itin didelio pravažumo motociklas su abiem ( ! ) varomais ratais. Bet palaukite – šis netradicinės išvaizdos slepiamąja spalva nudažytas motociklas ant plačių it traktoriaus padangų kažką primena…Na taip, tai juk “rokonas”, unikalus amerikietiškas motociklas! Karaliaus Abdulos konstruktoriai tiesiog pritaikė taikų miškininkams ir medžiotojams skirtą motociklą “Rocon” specifiniams Artimųjų Rytų karo lauko reikalavimams.
Tad grįžkime “prie ištakų”, o tiksliau – į 1959 metus. Tada “paprastas amerikietis milijonierius” kosmetikos firmos savininkas ir prisiekęs medžiotojas J.B.Nethercuttas užsigeidė sukurti lengvai valdomą, didelių vairavimo įgūdžių nereikalaujančią visur pravažiuojančią dviratę transporto priemonę. Būdamas visiškai naujokas, jis nepanoro susipažinti su jau žinomomis konstrukcijomis ir praktikoje pasiteisinusiais sprendimais, o ėjo savo keliu. Esminiu dalyku jis laikė ne greitį ir galingumą, o absoliutų pravažumą. Tam pasiekti buvo pasirinkta maksimaliai paprasta konstrukcija, automatizuotas ant vairo sukoncentruotas motociklo valdymas, abiejų ratų pavara, superplačios padangos. Tad po kelių eksperimentinių modelių 1963 metais buvo sukurtas serijinis vienvietis ,,Rokon Mk2″, pavadintas “Trail Breaker”.Jo lengvame erdviniame rėme iš plonų vamzdelių po vairuotojo sėdyne sumontuotas vieno cilindro 8 AG 134 cm³ dvitaktis ,,Chrysler” gamintas varikliukas sukimo momentą perduoda hidrodinaminiam keitikliui, šis – trijų laipsnių pavarų dėžei ,,Albion”. Nuo jos grandine sukamas horizontalus skersinis velenas. Kitame veleno gale – užpakalinio rato pavaros žvaigždutė, kuri atvira grandine varo užpakalinį ratą. Tačiau tai dar ne viskas – nuo skersinio veleno varomas motociklo rėmo centriniame vamzdyje paslėptas išilginis transmisinis velenas, kuris kitame gale – ten, kur rėme tvirtinamas vairas, – turi kardano šarnyrą ir varo virš priekinio rato pritvirtintą dar vieną velenėlį. Pastarojo kairiajame gale – priekinio rato grandininės pavaros žvaigždutė, dešiniajame – miniatiūrinis, šiandieninį kompaktinį diską dydžiu primenantis diskinis stabdys.
Tuščiaviduriai cilindro formos aliuminiai ratų diskai – tai greičiau 15 colių skersmens bakai, į kuriuos telpa po 17 litrų skysčio, pavyzdžiui benzino arba, kas aktualiau dykumoje – vandens. Padangos – bekamerinės 8×12 dydžio, žemo slėgio su retu “eglutės” tipo protektoriumi. Jos kartu yra ir vienintelė smūgius nuo kelio nelygumų slopinanti motociklo dalis. Nes “Rokon” taip sukonstruotas, kad būtų kuo paprastesnis. O jei atsirastų pakaba, tektų galvoti apie varančiosios grandinės įtempimo mechanizmą. O dabar nereikia nieko Jei “Rokon” įvažiuoja į gilesnę nei 0,6 m vandens kliūtį, jis ima plaukti – mat padangų ir ratų keliamoji galia viršija motociklo svorį (82 kg), ir vairuotojas gali brisdamas (ar plaukdamas) greta įveikti upę. Bet Nethercuttui naujas žaislas greit nusibodo, ir 1964 metų sausio mėnesį jis visą motociklų gamybą pardavė Orlai Larsenui, kuris, beje, ir sugalvojo firmos pavadinimą – “Rokon”. Naujasis savininkas didino gamybos apimtis: jei 1967 m. buvo parduota tik 150 “rokonų”, tai 1969-siais iš nedidelio cecho pirkėjams buvo išgabenta jau 1300.
1974 m. buvo modernizuota transmisija, galiniam ratui buvo sumontuotas tikras diskinis stabdys, kaip ir priekyje. Nuo 1999-jų “Rokon Trail Breaker” galima užsisakyti su keturtakčiu “Honda” varikliuku. Bet šiaip jis niekuo nepasikeitė. Pavyzdžiui, kaip ir patį pirmąjį Mk2, šiandieninį “Rokon” galima užvesti kaip normalų motociklą – kikstarteriu, bet jei, tarkime , “rokonas” iki ašių paskendęs purve, patrauki rankinio užvedimo rankenėlę (kaip benzininiuose pjūkluose), ir varikliukas ima ritmingai pupsėti.Tačiau toliau viskas daroma kiek kitaip nei įprastame motocikle. Pavara jungiama ranka, o ne koja, be to, pavaros yra trys, skirtos važiuoti skirtingo sudėtingumo trasomis. Pirma pavara važiuojame greičiu nuo 0,8 km/h iki 22 km/h, antra – 0,8 km/h iki 37 km/h, trečia – nuo 0,8 km/h iki 64 km/h. Kitaip sakant, nei “aukštyn”, nei “žemyn” pavaros nejunginėjamos. Važiuoji ta, kurią pasirinkai dar stovėdamas, o greitį reguliuoji akseleratoriaus rankenėle. Hidraulinė sankaba, didelis perdavimo skaičius ir abiejų ratų pavara daro stebuklus – ,,Rokon” įvažiuoja į 130% (60º) įkalnę, užlipa į 0,8 m vertikalią kliūtį (pavyzdžiui, ,,Rokon” gali įvažiuoti į pikapo kėbulą be jokios rampos!), o jau smėlyje ar purvyne jam tikrai nėra lygių. Didelė – 0,38 m – prošvaisa leidžia pervažiuoti ant žemės gulinčių medžių kamienus ar akmenis. Tarp kitko, važiavimo bekele stilius irgi kitoks – juk nereikia ,,plėšti” aukštyn vairą, kad pakelti priekinį ratą prieš kliūtį. Priekinis ratas varomas, tad jis ,,lipa” aukštyn pats.
Paėmę štai tokį serijinį motociklą, jordaniečiai jį pritaikė konkrečioms kariškių, patruliuojančių dykumą ar vykstančių į slaptą žvalgybinę operaciją reikmėms. Jie sumontavo antrą sėdynę virš užpakalinio rato, papildė ažūrinį iš plonų vamzdelių suvirintą rėmą galinio rato apsauga ir atramomis keleivio kojoms, užlenkė viršun kairėje esantį išmetimo vamzdį. Be to, ant vairo buvo uždėti rankas apsaugantys skydeliai, laikikliai karabinams M16, priekinės grandinės apsauga bei žibintas. Virš jo dar teko įrengti papildomą bagažinę, nes motociklo gale nebeliko vietos. Vieno cilindro 146 kub.cm darbo tūrio dvitaktis variklis išvysto kuklias 10 AG/8000 aps./min., sunaudodamas maždaug 1,7 litro mišinio (1:40) per darbo valandą.
Po “militarizacijos” motociklo svoris padidėjo vos 2 kilogramais (iki 84 kg). Jo bazė – 1245 mm, matmenys – 1956x707x1067 mm, sėdynės aukštis – 702 mm. Motociklas komplektuojamas šonine atrama, gali vilkti nedidelį vežimėlį ir netgi tapti kovos mašina, jei prijungtume šoninę priekabą su kulkosvaidžiu!
Bet svarbiausia jo savybė – nepaprastai puikus pravažumas smėlynais, pelkėta vietove – visur, kur gruntas silpnas, ir normalus motociklas tiesiog jį “prapjauna” arba ,,užsikasa”. Gi “Rokon” beveik nepalieka pėdsakų, nes paviršių slegia nežymiai. Jis nešokinėja per kliūtis kaip kalnų ožys ir nelekia priekin kaip strėlė, o juda priekin neskubėdamas, bet užtikrintai, lyg vadovautųsi principu “Neskubėk ir būsi pirmas”. Tarkime, motociklas įlėkė į gilų, iki ašių, purvyną. Na, ir kas – sustoji, įsijungi pirmą pavarą ir neskubėdamas, beveik nesiremdamas kojomis (juk lygsvarą laikyti padeda plačios plokščios padangos) išsikapstai į lygią vietą. Svarbiausia – neskubėti ir nedemonstruoti meistriškumo ten, kur nereikia. Bet jei jau išvažiavote į lygią, be kliūčių dykumą, tai tuos savo 64 km/h motociklas irgi išvystys. O ar daugiau reikia? Juk ,,Desert Ranger” skirtas ne gaudynėms.