KAUNO SIAURASIS KELEIVINIS GELEŽINKELIS
Be „konkės”, XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje geležinkelio bėgiais riedėdavusi visuomeninio transporto priemonė Kaune buvo siaurasis geležinkelis. Jo atsiradimas sietinas su Kauno tvirtove. XX amžiaus pradžioje ne tik tvirtovėse, bet net fronto užnugaryje kariniams kroviniams vežioti buvo statomi laikini siaurieji geležinkeliai. Galime teigti, kad susisiekimui tarp atskirų tvirtovės įtvirtinimų, kareivinių ir karinių sandėlių bei geležinkelio stoties ir upės uosto dar tvirtovės statybos metu buvo įrengtas siaurasis geležinkelis.
Laikinojoje sostinėje keleivinis sąstatas važinėjo tarp Aukštosios Panemunės ir Aleksoto tilto Senamiestyje. Tarp galinių sustojimų jam tekdavo įveikti 6 kilometrų trasą. Siaurasis geležinkelis jungė tuometinį miesto centrą su dviem tolimesniais priemiesčiais – Šančiais ir Aukštąja Panemune. Geležinkelio linija nuo Aleksoto tilto ėjo dešiniąją Nemuno pakrante iki Karmelitų bažnyčios, nuo ten pasisukdavo kairiau ir Pramonės gatve ėjo iki Čiurlionio gatvės. Ten sukdavo į dešinę ir vėl tesėsi Nemuno pakrante. Po poros kilometrų bėgiai pasiekdavo Šančius ir šio priemiesčio viduriu ėjo iki didžiulio kareivinių komplekso, ir toliau iki pat tilto per upę, vedančio į Aukštąją Panemunę. Perkirtęs upę, geležinkelis skirdavosi į keletą atšakų. Kairioji, besitesianti dar beveik 3 kilometrus, baigdavosi Panemunės pušyne. Keleivinis traukinukas ja važinėdavo tik vasarą. Kitos atšakos, nukreiptos į Kauno tvirtovės objektus, po Pirmojo pasaulinio karo nebebuvo naudojamos. Ten, kur linija išsiskirstydavo į atšakas, buvo ir traukinių stotis. Traukinukas į ją atvykdavo nuo miesto centro kiekvieną valandą du kartus – 14-tą ir 44-tą minutę, išvažiuodavo 20-tą ir 50-tą minutę. Traukinuke buvo II ir III klasės vagonai. Traukinukas stodavo retai, tik keliose svarbesnėse maršruto vietose. Važiuojant nuo Aleksoto tilto iki Aukštosios Panemunės, bilietas kainavo 60 centų, jei važiuota mažesniu atstumu, pvz., nuo Aleksoto tilto iki Karmelitų bažnyčios – 35 centus, iki kareivinių Šančiuose – 45 centus. Bilietas II klasės vagone kainavo dvigubai brangiau. Traukinukas kursavo kiekvieną dieną nuo 7 valandos ryto iki 23 valandos vakaro. Po 22 valandos bilietas kainavo dvigubai.
Siaurasis geležinkelis, pastatytas vokiečių, ėjo iš Geležinkelio stoties palei upę į Senamiestį. Bėgiai vietomis dar buvo išlikę ir 1960-65 metais. O siaurasis geležinkelis iš stoties į Senamiestį – kroviniams gabenti iš prieplaukos į stotį ar atvirkščiai. Kai tvarkė Žiemos uosto krantinę, dalis šio siauruko bėgių buvo panaudota vietoje – sukišo bėgius į gelžbetonio stulpelius su skylėmis, įkastus ant šlaito briaunos ir taip iš jų padarė šlaito aptvėrimą išilgai Žiemos uosto. Ilgiausiai tie siauruko bėgiai išliko gatvėje ties Stoties turgumi prie geležinkelio stoties – manau iki 1965-67 metų..