Kietuolis Mungo (LT)

MAŽASIS KIETUOLIS “MUNGO”

Liucijus Suslavičius

Ar dar prisimenate prieš kokius 20 metų iš VDR importuotus nedidukus komunalinės paskirties sunkvežimiukus “Multicar”? Tuos, su mažais ratukais ir didelėmis kampuotomis salotine spalva dažytomis kabinomis? Atrodančius taip taikiai ir beveik kaip žaisliniai? Tai štai – šie iki šiol gaminami Valtershauzene “multikarai” specialistų iš ginkluotės gamybos koncerno “Krauss-Maffei Wegmann” pastangomis virto tikromis kovinėmis mašinomis, skirtomis desantininkams iš Vokietijos greitojo reagavimo pajėgų.

Dar 2002 metais apie karinę techniką rašantys specialūs leidiniai paskelbė pirmąsias greitojo reagavimo pajėgoms skirto aviatransportabilaus šarvuoto transporterio “Mungo” (“Mangustas”) nuotraukas. Nedidukas automobilis “neslėpė” savo prigimties – ir be komentarų visi matė jame komunalinį “Multicar” su kabina, pridengta šarvų plokštėmis ir įstiklintą neperšaunamais stiklais. Nors ir galėjo gabenti 2,1 tonos krovinio arba 10 karių su visa ginkluote, pirmasis prototipas entuziazmo kariškių tarpe nesukėlė – labai jau kurioziškai ir nestabiliai jis atrodė, nors ir atitiko vieną esminių reikalavimų – nesunkiai tilpo į NATO šalyse naudojamus karinius transporto lėktuvus.

Teko tankų “Leopard” kūrėjams iš “Krauss-Maffei Wegmann” rimtai, o ne pripuolamai imtis šio pradžioje ganėtinai paprastu atrodžiusio užsakymo – sukurti padidintos apsaugos karinį transportinį automobilį civilinės konstrukcijos pagrindu. O tada paaiškėjo, kad visavertį mažagabaritinį šarvuotą transporterį su “Multicar” agregatais sukurti įmanoma, tačiau tik atsisakius nesudėtingo šarvuoto sunkvežimio idėjos. Todėl iš bazinio automobilio –naujausio “Multicar Fumo” – konstruktoriai panaudojo rėmą, 2,8 litro 105 AG/3600 aps/min dyzelį IVECO 8140.43 B, transmisiją su visų keturių ratų pavara, varančiuosius tiltus su pakaba (priekyje – nepriklausoma) ir paliko hidraulinę įrangą. O kabiną, kėbulą ir visa kita teko konstruoti naujai, atsižvelgiant į užsakovų poreikius ir būtinumą užtikrinti geresnį nei civilinio varianto pravažumą bei stabilumą, važiuojant raižyta vietove. Pirmiausia teko pasirūpinti “apavu” – automobilio ratais. Specialiai “Mungo” sukurti platūs ratų diskai su plačiaprofilėmis žemo slėgio padangomis padidino važiuoklės plotį nuo 1620 mm baziniame modelyje iki 1850 mm šarvuotyje, kas teigiamai atsiliepė automobilio šoniniam stabilumui. Beje, padangos – su specialiais įdėklais, kurių dėka net ir jas kiaurai sušaudžius automobilis gali važiuoti, tiesa, kiek mažesniu greičiu. Iš šarvinio plieno lakštų suvirinta dvivietė kabina nė kiek neprimena civilinio varianto ir savo žemais, lyg „prisimerkusiais” neperšaunamo stiklo langais suteikia transporteriui rūstoką išvaizdą. Briaunotas “Mungo” kabinos stogas pakraunant į lėktuvą, nuimamas, kad sumažinti aukštį. Kėbulas aštuoniems kariams – pusiau atviras, su trimis durelėmis: po vienas kiekviename šone ir gale. Pastarosios atsidaro visu kėbulo pločiu ir garantuoja itin greitą įlipimą – išlipimą. Kėbulo kampuose – lizdai prieš transportavimą lėktuvu nuimamiems apsauginiams lankams įtvirtinti. Lankai kartu yra ir karkasu, ant kurio ištempiamas tentas su suvyniojamais šonais. Juose – plastikinės plėvelės langai. Ne kautynių sąlygomis nuleisti ir pritvirtinti prie kėbulo bortų, jie neblogai apsaugo karius nuo darganos.

Kadangi šiandien “karštuose” pasaulio regionuose, kur dažniausiai nukreipiamos greitojo reagavimo pajėgos, labai populiariu ginklu yra minos – teigiama, kad dabar žemėje jų slypi apie 20 milijonų – konstruktoriai pasirūpino transporterio agregatų ir juo važiuojančių žmonių apsauga nuo sprogusių minų. Po varikliu, kabina ir kėbulu pritvirtintos specialios sprogimo bangą į šonus nukreipiančios plokštės. Kadangi pavargęs karys – prastas kovotojas, pasirūpinta galimai didesniu, aišku, kiek leidžia galimybės, komfortu. Kabinoje ir kėbule – patogios sėdynės su dėtuvėmis įrangai, kėbule įrengtas pakankamai galingas šildytuvas, net ir Bosnijos kalnų sąlygomis leidžiantis palaikyti priimtiną temperatūrą kėbulo viduje, aišku, jei tento šonai nuleisti. O kabinoje yra net du šildytuvai – vienas autonominis, kaip kėbule, kitas, kaip įprasta automobiliuose, naudojantis variklio aušinimo sistemos skystį.

Parengtas žygiui “Mungo” su pilnai ekipiruotais kariais kėbule sveria 5,3 tonos ir geru keliu išvysto iki 90 km/h. Jo matmenys – 4240x1850x 2250 mm, nuėmus stogą, aukštis sumažėja iki 1910mm. Dėl nedidelių išorinių matmenų šarvuotą transporterį nesunku užmaskuoti, jis vikriai juda siaurais kalnų keliais ir miško keliukais, galingas variklis leidžia įveikti 60 procentų įkalnę, o iš savo “taikaus giminaičio” paveldėtos transmisijos dėka “Mungo” sugeba, neperkaitindamas variklio, tiesiog šliaužti vos 600 metrų per valandą greičiu. Beje, ar atkreipėte dėmesį į keistą dėžę su išilginiais plyšiais dešiniajame automobilio šone, iš karto už priekinio rato? Tai ne įrankių slėptuvė, o šarvuotas variklio oro filtro gaubtas.

Bundesveras užsakė viso 399 “Mungo”. Jau dabar kariškiai džiaugiasi naujojo šarvuoto transporterio judrumu, itin greitu parengimu transportavimui oru (pakanka vos 5 minučių, kad nuimti ir sukrauti į kėbulą stogą ir kėbulo apsauginius lankus), universalumu, pritaikant jį krovinių pervežimui galimybe net iš keturių krypčių – šonų, galo ir viršaus – mechanizuotai pakrauti sandėliuose standartiniais „europadėklais”. Bet tai ne viskas, kam galima kovos lauke panaudoti “Mungo”. Pamenate, minėjome, kad jam palikta civilinės versijos hidraulinė įranga. Tai štai – atvykus į paskirtą vietą, prie transporterio galima prijungti darbo įrangą – hidraulinį kraną, plūgą keliui nuvalyti ar dar kokį nors karinių inžinierių naudojamą mechanizmą, kuriam reikalinga hidraulinė pavara, ir tada “Mungo” padės greičiau įrengti postą, sumontuoti slėptuvę, sutvarkyti teritoriją. Koks kitas šarvuotis tai sugebėtų?

Nuotraukos gamintojo.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU