“KRONE” SIŪLO STABILUMĄ
Atrodo, praėjo tiek nedaug laiko nuo tada, kai automobilių gamintojai pirmą kartą pasūlė naują “elektroninį pagalbininką” – elektroninę stabilumo programą ESP, kuri gali gerokai palengvinti vairuotojo darbą sudėtingose situacijose. Gi dabar stabdžių sistemos ABS galimybės išnaudojanti ir be vairuotojo įsikišimo pradėjusį slysti ar kitaip prarandantį valdomumą automobilį vėl į teisingą trajektoriją atstatanti ESP yra daugelio naujų automobilių standartinė ar užsakomoji įranga. Neaplenkė ši naujovė taip pat ir puspriekabių. Pavyzdžiui, žinoma Europoje šių transporto priemonių gamintoja “Krone” jau treti metai savo puspriekabes siūlo su ESP. Praktika jau parodė, jog autotraukinio, kurio abi grandys – ir vilkikas, ir puspriekabė – turi ESP, stabilumas ekstremaliose situacijose padidėja 40 procentų. Tai labai aukštas rodiklis, nes dauguma atvejų to visai pakanka, kad autotraukinys neapvirstų, staigai manevruojant arba pernelyg greitai įvažiavus į “aštrų” kelio posūkį.
Bet kodėl tie, kurie eksploatuoja senesnio modelio puspriekabes ( o jų kol kas parke dauguma) kelyje turi jaustis mažiau saugūs? Tokį klausimą sau uždavę “Krone” specialistai rado ir atsakymą – kartus su žinoma stabdžių sistemų gamintoja firma “Haldex” buvo sukurtas papildomam įrengimui puspriekabėse, turinčiose elektroninio stabdžių valdymo sistemą EBS, skirtas specialus skersinio pagreičio daviklis (“Haldex” nomenklatūroje jis vadinamas “Stability Sensor”). Tai vienas iš trijų efektyviam ESP darbui reikalingų daviklių. Juk ESP esmė – iš vairo padėties daviklio, transporto priemonės sukimosi apie vertikalią ašį daviklio ir judėjimo skersine kryptimi pagreičio daviklio gaunamų signalų palyginimas su įrašytais ESP “atmintyje”. Jei EBS valdymo blokas šią informaciją įvertina kaip pavojingą, į transporto priemonės ratų stabdžius ABS kanalais perduodamas signalas stabdyti. Pristabdant kurios nors pusės ratą arba ratus, sukuriamas veikiantis priešinga kryptimi nei stumiantis į šoną ar verčiantis autotraukinį jėgų momentas, ir judėjimo trajektorija, o kai kada – variklio galia ir važiavimo greitis – koreguojami be vairuotojo įsikišimo. Moderniose transporto priemonėse atskirų jų elektroninių sistemų valdymo blokai tarpusavyje “susikalba” ir sprendimus sugeba priimti patys.
Minėtas papildomas daviklis puspriekabėje, jau turinčioje EBS, sumontuojamas jos rėme virš ašių. Iš jo išeinantis laidas prijungiamas prie stabdžių elektroninio valdymo bloko išėjimo “AUX 5”. Vokietijoje specializuota dirbtuvė šį daviklį įrengia per valandą. Kaip rašoma, daviklis su įrengimu atseina transporto priemonės savininkui 90 eurų. Kiti du davikliai – vairo pasukimo kampo daviklis bei sukimosi apie vertikalią ašį daviklis – yra EBS komplekte.
Sumontavus puspriekabėje ESP daviklį, naujai susiformavusi elektroninė sistema pradžioje pati savaime “mokosi”, kol prisiderina prie autotraukinio parametrų ir jo elgsenos kelyje. Kaip rašo tie, kurie bandė “Krone” patobulintas puspriekabes, sistemos “mokymosi” metu vairuotojas pradžioje jaučia nestiprius ir vairuoti nekliudančius stabdymo impulsus net ir nedideliuose posūkiuose, kol sistema “apsipranta” ir ima reaguoti tik į tikrai pavojingas situacijas ir manevrus. Toks trumpai trunkantis “mokymosi procesas” kartojasi kiekvieną kartą, kai puspriekabė pakraunama iš naujo, kai pakeliama arba nuleidžiama papildoma ašis arba puspriekabė sukabinama su kitu vilkiku.
Nuotraukose:
1.Papildomai įrengiamas ESP daviklis
2.EBS valdymo modulis su papildomu išėjimu