AUTSAIDERIS NENORI ATSILIKTI
Liucijus Suslavičius
Lengvų komercinių automobilių, neretai dar vadinamų transporteriais pagal populiariausią šios klasės automobilį – “Volkswagen Transporter” – kategorijoje yra savi lyderiai ir savi autsaideriai. Tarp pastarųjų – Didžiosios Britanijos firma LDV iš Birmingemo, kažkada daugelį britų komercinių (ir ne tik jų) automobilių gamintojus jungusio valstybinio koncerno “British Leyland” paskutinė dar egzistuojanti nuolauža. Ilgus metus LDV gamino, vis modernizuodama ir kitaip pavadindama, seną lengvo komercinio automobilio modelį, pradėjusį savo karjerą 1975 metais kaip “Leyland Sherpa”, vėliau vadintą “Rover 400”, DAF 400 ir galu gale LDV “Convoy”. Transporteriai iš Birmingemo išsiskyrė klasikine komponuote su galiniais varančiaisiais ratais ir neįprastai toli į priekį atsikišusiu variklio skyriumi. Šio pasenusio stiliaus LDV laikėsi ir tada, kai kitas atkaklus klasikinės komponuotės komercinių automobilių gamintojas – “Ford” – savo modelį “Transit” perkomponavo, pritaikydamas jam priekinių ratų pavarą. Nenuostabu, kad palaipsniui LDV prarado beveik visus klientus Europoje, ir tik konservatyvūs britai, visų pirma valstybinės institucijos (policija, paštas ir kt.) savo užsakymais dar palaikė firmą. Bet ir jiems ėmė nusibosti pasenę (paskutinį kartą modernizuoti 1995 metais) šios firmos gaminiai. LDV grėsė kitų į “British Leyland” įėjusių markių likimas – bankrotas ir užmarštis – juk kai kuriuose 2006 metų komercinių automobilių kataloguose ši markė jau net neminima. Bet pasmerkti mirti kartais gyvena labai ilgai. Gal būt, tai tiktų ir LDV, nes šis jau lyg ir “išbrauktas iš sąrašų” gamintojas netikėtai blykstelėjo tikrai visiškai nauju (o ne tik modernizuotu, kokiais yra keli šios klasės modeliai, pastaruoju metu pristatyti kaip nauji) transporteriu “Maxus”.
Naujas ir negirdėtas ne tik porą paskutinių metų be didesnės reklamos kurto ir 500 milijonų svarų kainavusio LDV automobilio vardas. Šiuo modeliu gamykla iš tikrųjų ryžtingai atsisakė ankstesnių tradicijų ir pasiūlė automobilį, savo konstrukcija analogišką konkurentų mašinoms – su priekyje skersai sumontuotu ir priekinius ratus varančiu turbodyzeliu po trumpu gaubtu. Bendras dizaino stilius taip pat analogiškas kitiems tos pat klasės automobiliams – automobilio siluetas su pačiuose kėbulo kampuose įkomponuotais ratais, nuožulnus variklio gaubtas, sklandžiai pereinantis į didelį priekinį stiklą, paaukštintas stogas…Žiūrėk, prietemoje nesunkiai palaikytum naująjį “Maxus” kokiu nors “tranzitu”, “trafiku” ar “dukatu”… Tokios pat nuomonės yra ir naują modelį bandę žurnalistai, pagal visus svarbiausius parametrus – kokybę, komfortą, dizainą, komplektaciją, ekonomiškumą, valdomumą – suteikę “Maxus” tik kiek aukštesnį nei vidutinis įvertinimą. Galutinė jų išvada – šis vidutiniokas yra gerai padarytas automobilis smulkių pervežimų profesionalams. Kol kas “Maxus”, kuriam gaminti gamykloje sumontuota nauja 125 milijonus svarų kainavusi gamybos bei surinkimo linija, siūlomas kartu su senuoju ilganosiu “Convoy” modeliu, nes naujųjų transporterių šeimyna dar ne itin didelė. Siūlomas furgonas, turintis berėmį laikantįjį kėbulą, pasirinktinai su trumpa (3100mm) arba ilga (3850mm) bazėmis, trimis skirtingais stogo aukščiais (2070, 2135 ir 2540 mm) ir dviem variklio modifikacijomis. LDV neturi savo variklio, todėl į “Maxus” montuojamas toks pat 2,5 litro turbodyzelis su “common rail” tipo maitinimo sistema, kokį galime rasti po Austrijoje surenkamų Europos rinkai “Jeep Cherokee” kapotu. Galimi du galios variantai – 95 AG ir 120 AG. Pavarų dėžė – mechaninė, penkių laipsnių. Yra stabdžių ABS su elektroniniu stabdymo jėgos paskirstymu ir efektyvus vairo stiprintuvas. Automobilis išvysto 140 km/h maksimalų greitį, jo kėbulo talpa nuo 7,0 iki 11,4 kubinio metro, galimi trys variantai, besiskiriantys didžiausiu leistinu svoriu – 2,8 tonos, 3,2 tonos ir 3,5 tonos (pervežamo krovinio svoris nuo 917 iki 1616 kilogramų). Kol kas tai ir viskas. O konkurentai šiandien siūlo kur kas daugiau modelių ir variantų. Bet LDV irgi žada išplėsti automobilių gamą, pirmiausia įsisavindama galingesnį 145 AG variklį, reikalingą visų pirma mažos klasės autobusams. Be to, dar reikia sukurti modifikaciją su rėmu, kad “Maxus” pirkėjai galėtų sumontuoti tokius specialius kėbulus, kokių jiems reikia. Be abejo, tokiu atveju bus galima sukurti modelius su dar ilgesne baze, gal būt, net triašį 6×2 tipo variantą, koks reikalingas, pavyzdžiui, evakuaciniams automobiliams gaminti.
Vis tik ką gaus tas, kas pasirinks transporterį iš Birmingemo? Gerai sukonstruotą (kėbulas standesnis nei senojo “Convoy” net 20 procentų) pakankamai modernų automobilį be ypatingų pretenzijų į aukščiausią kokybę bei komfortą. Tačiau kabinoje – saugos oro pagalvės, distancinis šoninių langų atidarymas, CD grotuvas, centrinis užraktas. Konstruktoriai iš karto pagalvojo apie automobilio pritaikymą skirtingoms rinkoms – vairo mechanizmas sukonstruotas taip, kad jį nesunku perkelti iš dešinės į kairę, prietaisų skydelis įrengtas centre. Bet kaip tik tai sukelia tam tikrų nepatogumų vairuotojui, priverstam šnairuoti į prietaisus, vietoje to, kad matyti juos prieš akis. Na, pavarų perjungimo svirtis kyšo iš o prietaisų skydelio, kaip pas daugumą “bendraklasių”. Tad galima ir tris sėdynes kabinoje sumontuoti, ir persėsti iš kairės į dešinę tikrai yra paprasčiau…Krovinių skyrius – su patogiai žemomis grindimis ir, kaip tvirtina gamintojas, su plačiausiomis šoninėmis atstumiamomis durimis savo klasėje. Techninio aptarnavimo intervalas – 30 tūkstančių kilometrų.
LDV”Maxus” prieš pradedant serijinę gamybą išbandytas ekstremaliomis sąlygomis už Šiaurės Poliarinio rato bei karštose Australijos dykumose. Bandomieji pavyzdžiai nuvažiavo per milijoną mylių, poligonuose buvo sudaužyti net 16 “maksusų”. Užtat dabar galima teigti, kad šis furgonas pasyviojo saugumo požiūriu yra gerai patikrintas. “Maxus” sukūrimo istorijoje yra vienas labai įdomus faktas – dar visai nesenai LDV kontroliavo Pietų Korėjos koncernas “Daewoo”, tas pats, kuris valdė ir Lenkijos lengvų komercinių automobilių gamyklą Liubline. Todėl norėta konstruojamą anglišką furgoną adaptuoti Lenkijos gamyklos technologinėms galimybėms, o austrišką variklį pakeisti analogišku, bet pigesniu ir modeliuose „Convoy” jau išbandytu lenkišku dyzeliu “Andoria”. Po “Daewoo” koncerno bankroto britai išpirko teisę patys gaminti ir pardavinėti “Maxus”, bet bendradarbiavimas su gamykla “Liublin” jiems kažkodėl jau nerūpėjo. O gaila – galėjome netoli Lietuvos turėti modernių ir palyginti su vokiškais ar prancūziškais transporteriais nebrangių lengvų komercinių automobilių gamybą…Gal ir jų surinkimą pas save būtų pavykę organizuoti – surinkinėja juk senuosius „Lublin” transporterius Baltarusijos gamykla „BeiAZ”.
Nuotraukos gamintojo