“Leonidas” iš Graikijos
Liucijus Suslavičius
Egzistuoja nerašyta taisyklė – kiekviena valstybė stengiasi armiją apginkluoti šalyje gaminamais ginklais ir technika. Tai kainuoja brangiai, tačiau kariškiai ir politikai visada turi tradicinį pasiteisinimą – karinio ar politinio konflikto atveju šalis išlieka nepriklausoma nuo užsienio tiekėjų, niekas kritišku momentu neužblokuos atsarginių dalių ar šaudmenų tiekimo. Todėl net ir niekada negarsėjusios savo ginklų pramone šalys, pasirodo, sukuria nemažus ginklų gamybos kompleksus ir gamina pakankamai aukšto lygio ginkluotę, kaip taisyklė, pasinaudodama kitų valstybių technine parama.
Viena senųjų NATO narių – Graikija – ilgą laiką maždaug 150 tūkstančių karių turinčią šalies armiją ginklavo JAV ir Didžiosios Britanijos gamybos technika. Sunkioji ginkluotė – tankai, artilerija, lėktuvai, raketų paleidimo įtaisai – ir dabar perkami iš kitų NATO valstybių. Visgi nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios šalies ginkluotosioms pajėgoms pateikiama vis daugiau pačioje Graikijoje pagamintos karinės technikos – džipų, sunkvežimių, šarvuotų transporterių. Visi jie atkeliauja iš Thessalonikų pramoninio rajono, kur 1972 metais Graikijos vyriausybės pastangomis pradėjo veikti bendrovė, oficialiai pavadinta “Helenic Vehicle Industry S.A.” (graikiška pavadinimo abreviatūra ELBO). Gana staigiai retomis alyvmedžių giraitėmis apaugusioje lygumoje iškilo bendrą 60 tūkstančių kvadratinių metrų plotą užimantys gamybiniai ir administraciniai korpusai, papuošti firmos emblema – taikinį šauliams primenančiais koncentriškais juodai-baltais žiedais, kuriuos kerta keturios graikiškos raidės ELBO. Jums ji nieko neprimena? Juk tai modifikuota garsios Austrijos firmos “Steyr” emblema! O “Steyr”, kaip žinia, nuo seno gamina šaunamuosius ginklus, šarvuotą techniką, automobilius armijai. Būtent šios neutralios Austrijos firmos, o ne kurios nors NATO šalių, techninę paramą pasirinko graikai, pradėję tuščiame lauke kurti nacionalinę ginklų pramonę. Pasirinko dėl aukšto techninio austriškų konstrukcijų lygio, leidžiančio joms ilgai išlikti konkurencingomis tiek savo parametrais, tiek kovinėmis savybėmis. Beje, karinė technika – tankai, šarvuoti transporteriai, savaeigiai pabūklai, vilkikai, automobiliai – turi vieną gerą savybę – jų konstrukcijos nereikia taip dažnai tobulinti, kaip civilinei rinkai skirtos technikos. Pirma, ji sukurta pagal specifinius retai keičiamus reikalavimus, antra, jai netaikomos kai kurios su saugumu ir aplinkos apsauga susiję techninės normos.
ELBO gamybinėje programoje – vidutiniai ir sunkieji 4×4, 6×4 ir 6×6 tipo sunkvežimiai “Steyr”, džipai “Steyr G” (pas mus šie automobiliai vadinami “Mercedes Benz G”) bei šarvuoti transporteriai ir jų pagrindu sukurtos pėstininkų kovos mašinos “Leonidas”. Šarvuočiai, vadinami antikinės Graikijos didvyrio Spartos karaliaus Leonido, prie Termopilų su keliasdešimčia karių stojusio į kovą su daugiatūkstantine persų armija, bet neatsitraukusio, kaip ir automobiliai, yra ne pati naujausia austriška konstrukcija. Tačiau jie tenkina Graikijos armijos reikalavimus, jų ginkluotė atitinka NATO standartus, tad “Leonidas” tebegaminami ir netgi epizodiškai eksportuojami.
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai iš Austrijos buvo išvesta okupacinė kariuomenė, šalis atgavo teisę kurti ginkluotąsias pajėgas savo nuožiūra. Riekėjo pakeisti tuo metu apginklavime buvusią karo metų amerikietišką ir tarybinę techniką modernesne. Vienu iš pirmaeilių uždavinių tapo naujo šarvuoto transporterio mechanizuotiems daliniams sukūrimas. Firma “Austro-Saurer”sukūrė vikšrinę kovos mašiną “4K 4F”, kuri 1961 metais buvo oficialiai priimta į apginklavimą kaip standartinis Austrijos armijos šarvuotas transporteris. Jo gamyba tesėsi iki 1969 metų. Sekančiais metais “Austro-Saurer” buvo įjungta į koncerno “Steyr-Daimler – Puch” sudėtį. Naujieji šeimininkai, atsižvelgdami į pasikeitusius per pusantro dešimtmečio reikalavimus šarvuotai technikai modernizavo “Saurer” konstrukciją ir nuo 1976 metų pradėjo atnaujinto šarvuoto transporterio, pavadinto “Steyr 4K 7FA-K” ir aprūpinto nauju 6 cilindrų 320 AG galios dyzeliniu varikliu, bei skaitlingų jo modifikacijų serijinę gamybą. Pasirašius su Graikija bendradarbiavimo ir techninės pagalbos sutartį, ELBO gavo iš “Steyr” reikiamą techninę dokumentaciją ir pradėjo “4K 7FA-K” gamybą Thessalonikuose.
Graikiškasis variantas, pavadintas, kaip minėjome, “Leonidas”, nežymiai skiriasi nuo austriškojo. Bazinė versija – šarvuotas transporteris 10 žmonių (vairuotojas, bokštelio šaulys, pėstininkų skyriaus vadas ir 7 kariai), sveriantis 14,8 tonos ir išvystantis geru keliu 70 km/h greitį. Jo pagrindu gaminami mobilus vadovavimo punktas, sanitarinis transporteris, savaeigis 81 mm kalibro minosvaidis, valdomų prieštankinių raketų TOW nešėjas bei pasukamu bokšteliu su greitašaudžiu mažo kalibro pabūklu ginkluota pėstininkų kovos mašina.
“Leonidas” šarvai apsaugo jį nuo pėstininkų šaunamųjų ginklų kulkų, granatų ir sviedinių skeveldrų. Transporterio priekinė dalis bei pėstininkų kovos mašinos bokštelis turi 20 mm kalibro šarvamušių sviedinių pataikymą atlaikančius sustiprintus šarvus. Transporterio korpusas pačiame priekyje turi pavaros ir transmisijos skyrių. Jame dešiniajame kampe sumontuotas 320 AG dyzelis “Steyr 7F” su turbokompresoriumi ir tarpiniu oro aušinimu, aušinimo sistemos radiatoriumi ir kitais mechanizmais. Sukimo momentas vikšrus varančioms priekinėms žvaigždutėms perduodamas per 6 laipsnių automatinę pavarų dėžę arba, jei užsakovas to pageidauja – per mechaninę irgi 6 laipsnių pilnai sinchronizuotą pavarų dėžę ZF 6-S80. Transporterio stabdžiai – diskiniai. Vairuotojas sėdi kairėje, ne kautynių sąlygomis – iškišęs galvą iš liuko, prieš jį – atverčiamas apsauginis stiklas su valytuvu. Esant pavojui, jis nuleidžia sėdynę žemyn į korpusą ir stebi kelią bei aplinką per 3 periskopinius prietaisus. Už vairuotojo – pagrindinės ginkluotės skyrius su nedideliu atviru iš viršaus bokšteliu. Jame sėdintis šaulys baziniame variante gali šaudyti iš 12,7 mm sunkiojo kulkosvaidžio M2 QCB (šovinių atsarga-1000 vnt.) bei 7,62 mm kulkosvaidžio MG 3 (šovinių atsarga-2000 vnt). Bokštelio šonuose įrengta po keturis
76 mm granatsvaidžius dūmų granatoms paleisti. Likusi korpuso dalis skirta šaulių skyriui. Jame įrengtos 4 šaudymo angos, kariai į išorę išlaipinami per korpuso gale esančias gana plačias duris – rampą su hidrauliniu valdymu arba gali pasinaudoti korpuso viršuje esančiais dideliais stačiakampiais liukais. Korpusas hermetizuotas ir gali turėti apsaugos nuo masinio naikinimo ginklų sistemą. Pėstininkų kovos mašinos variante “Leonidas” turi uždarą 360 laipsnių pasisukantį bokštelį su greitašaudžiu pabūklu. Galimi trys bokštelio variantai: firmos NFT bokštelis MK25/E su “Mauser” pabūklu (900 šūvių per minutę), firmos “Santa Barbara” bokštelis TC-13 su MDHC pabūklu (200 šūvių per minutę) bei firmos DAF-FMC bokštelis EWS su “Oerlikon” pabūklu (600 šūvių per minutę).
“Leonidas” matmenys – 5,87×2,50×2,10 m (su bokšteliu), prošvaisa – 420 mm, jis įvažiuoja į 75% įkalnę, įveikia 2,4 metro pločio griovį, nesustodamas forsuoja 1,0 metro gylio vandens kliūtį. Korpuse esančių 360 litrų talpos degalų bakų pakanka nuvažiuoti 520 kilometrų. Kovos mašina labai manevringa – hidrostatinis vairavimo mechanizmas leidžia apsisukti vietoje, iš vietos iki 32 km/h ji pagreitėja per 12 sekundžių. Pakaba – torsioninė, kiekvienas atraminis važiuoklės ratas su torsionu sujungtas išilgine svirtimi. “Leonidas” taip pat pritaikytas transportavimui lėktuvais, pavyzdžiui, populiariu visame pasaulyje C-130 “Hercules”.
Nuotraukos – gamintojo.