„LUFTHANSA” SKRYDŽIUI VĖL PAKILO PRIEŠ 50 METŲ…
Liucijus Suslavičius
Vienos seniausių ir didžiausių pasaulyje civilinės aviacijos kompanijų – Vokietijos “Lufthansa” atsiradimas yra neatsiejamai susijęs su viena iš legendinių asmenybių aviacijos istorijoje – profesoriumi Hugo Junkersu (1859 – 1935). Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą susidomėjęs aviacija, šis talentingas ir visapusiškai išsilavinęs inžinierius tais laikais, kai lėktuvai buvo gaminami iš medžio tašelių ir drobės, užsibrėžė tikslą sukurti pilnai metalinį lėktuvą. Tai įgyvendinti jam pavyko 1918 metais, kada H .Junkersui vadovaujant, Vokietijoje sukonstruojamas ir pradedamas gaminti pirmas ištisai metalinis gerai ginkluotas dvivietis šturmo lėktuvas – žemasparnis monoplanas “Junkers CL 1”, skirtas atakuoti taikinus ant žemės. Ypatingas jo konstrukcijos bruožas – iš gofruoto diuralio pagamintas liemuo ir sparnai. Šis lėktuvas pasitarnavo prototipu tais pat metais sukurtam itin didelę reikšmę tolimesniam civilinės aviacijos vystymuisi turėjusiam keturių – penkių vietų keleiviniam vienmotoriam monoplanui “Junkers F.13”. Jo gamyba užsiima 1919 metų balandžio 24 dieną Dessau mieste įkurta firma “Junkers Flugzeugwerk”. Gamykloje susiburia nemažai gabių konstruktorių, bet pats H.Junkersas konkrečiu lėktuvų projektavimu nebeužsiima. Mat, Vokietijai pralaimėjus karą, Versalio sutartimi vokiečiams uždraudžiama užsiimti naujų lėktuvų konstravimu, ir H.Junkersas pasineria į biznį. Pirmiausia jis įsigudrina parduoti didelę partiją savo lėktuvų “F.13” į JAV, kas leidžia jo įmonei “tvirtai atsistoti ant kojų”. Dabar, turėdamas kapitalą bei moderniausią pasaulyje keleivinį lėktuvą, H.Junkersas imasi organizuoti civilines oro transporto kompanijas. Pirmoji – “Lloid Ostflug”- įregistruojama 1920 metų pabaigoje. Po kelių mėnesių įkuriama “Danziger Luftpost” ir pirmoji Lenkijos aviakompanija “Aero Lloid”. Visose jose žymi kapitalo dalis priklauso gerbiamam profesoriui, pasirodžiusiam puikiu verslininku. Jau 1922 metais jo kontroliuojamų aviakompanijų lėktuvai skraido į Pabaltijo valstybes, tame skaičiuje tupia ir Kaune. 1923 metais H.Junkersas sukuria du aviakompanijų pulus – “Ost-Europa Union” ir “Trans-Europa Union”, o savosios firmos oro pervežimų padalinį perregistruoja kaip atskirą kompaniją “Junkers Luftverkehr”, dominuojančią abiejuose puluose.
1925 metais susiformuoja trečias aviakompanijų pulas – “Skandinawischen Union” kurioje vyrauja Švedijos kompanija “AB Aerotransport”. Savaime suprantama, kad joje net 80 procentų akcijų priklauso “Junkers Luftverkehr”. Tačiau veikliajam profesoriui ir to maža – 1925 metais jo iniciatyva 16 Europos aviakompanijų susijungia į “Europa Union”, tuo metu aptarnaujančią net 40 procentų visų Europos oro susisiekimo maršrutų.
1926 metų sausio 6 dieną “Junkers Luftverkehr” susijungia su kita stambia Vokietijos aviakompanija “Deutsches Aero Lloyd”. Naujasis darinys pasivadina “Deutsche Luft Hansa AG”, jo emblemoje – skrendanti gervė H.Junkerso firmos spalvų – mėlynos ir geltonos – apsupime. Lygiai po trijų mėnesių naujoji civilinės aviacijos kompanija pradeda reguliarius reisus, turėdama savo parke net 18 tipų 162 lėktuvus. Jos veikla plečiasi, ne paskutinėje eilėje dėka H.Junkerso dar anksčiau užmegztiems ryšiams su užsienio šalių aviacinėmis institucijomis bei puikiems lėktuvams “Junkers”, kurie gaminami Dessau. 1933 metais nežymiai pakeičiamas pavadinimas – iš trijų žodžių padaromi du – “Deutsche Lufthansa”, kuris išlieka iki šių dienų.
Ketvirtasis dešimtmetis – kompanijos klestėjimo metas. Jau 1934 metais “Lufthansa” pradeda reguliarius pašto lėktuvų skrydžius per pietinį Atlantą, netrukus atidaromi tarpžemyniniai keleiviniai maršrutai į Bangkoką Tailande ir Santjagą Čilėje, jos parką, kurį sudaro daugiausia nepaprastai patikimi trimotoriai “Junkers 52”, papildo nauji keturmotoriai laineriai “Focke Wulf 200 “Condor”. Tačiau virš pasaulio ta pati Vokietija, vaizdžiai tariant, jau “sukėlė karo audros debesis” , kurie nubloškė “Deutsche Lufthansa” į nebūtį. 1945 metų gegužės 8 dieną – hitlerinio trečiojo Reicho kapituliacijos dieną – jos veikla visiškai nutrūko. Turėtą turtą nugalėtojai konfiskavo, nedaugelį karo pabaigoje kompanijoje tebedirbusių civilių tarnautojų atleido, o pastatus ir aerodromus ėmė naudoti savo reikmėms. Sąjungininkų kontrolės komisija kategoriškai uždraudė bet kokio vokiečių pilotų valdomo lėktuvo skrydžius, vokiečiai taip pat negalėjo mokytis skraidyti keleiviniais lėktuvais. Situacija ėmė keistis tik 1949 metais, įkūrus Vokietijos Federacinę Respubliką ir suformavus Konrado Adenauerio vadovaujamą šalies vyriausybę. Jau 1951 metų lapkričio mėnesį tuometinis šalies susisiekimo ministras H.Seebohmas davė nurodymą organizuoti „Oro susisiekimo parengimo darbo grupę”, kuri užsiėmė nepriklausomo Vokietijos oro susisiekimo atkūrimo darbais. Ne viskas vyko taip, kaip norėjo vokiečiai – tik 1953 metų sausio 6 dieną Kiolne buvo įkurta akcinė bendrovė „Aktiengesselschaft fur Luftverkehrsbedarf”, sutrumpintai „Luftag”, kuri užsiėmė parengiamąja veikla. Po pusantrų metų akcininkų susirinkimas pervadino ją į „Deutsche Lufthansa AG”. Netrukus, 1954 metų lapkričio mėnesį Vakarų sąjungininkai leido vokiečiams įsigyti pirmuosius lėktuvus ir pradėti skraidančio ir antžeminio personalo mokymą. Viską paspartino kiek anksčiau, spalio 23 dieną Paryžiuje pasirašyta sutartis, panaikinusi vakarinės Vokietijos dalies okupacinį statusą ir pripažinusi VFR jos valstybinį suverenitetą.
1954 metų pabaigoje atkurtoje oro susisiekimo bendrovėje jau dirbo per 600 žmonių, už 50 milijonų Vokietijos markių ji įsigijo pirmuosius keleivinius lėktuvus – keturis dvimotorius „Convair CV 340″ ir keturis keturmotorius „Lockheed Super Constellation”. Lėktuvai buvo nupirkti iš JAV firmų, nes europiečiai vis dar nepatikliai žiūrėjo į atgaunančią jėgas Vokietiją. Su šiais lėktuvais
1955 metų kovo mėnesį „Deutsche Lufthansa” pradėjo pirmuosius nereguliarius skrydžius tarp šalies miestų. Lėktuvus pilotavo britų lakūnai, vokiečiams teko pasitenkinti antrojo piloto krėslu. Kovo 31 dieną Hamburgo oro uoste „Deutsche Lufthansa” iškilmingai paskelbė pradedanti reguliarius keleivinius skrydžius. Jau sekančią dieną du „konvairai” su keleiviais vienu metu pakilo iš Hamburgo ir Miuncheno oro uostų planiniams skrydžiams į kitus Vakarų Vokietijos miestus. Netrukus reguliarūs skrydžiai sujungė Hamburgą, Diuseldorfą, Miuncheną, Kiolną/Boną ir Frankfurtą prie Maino. Įsiteisėjus Paryžiaus sutarčiai, „Deutsche Lufthansa” gavo teisę skraidyti ir tarptautiniais maršrutais. Gegužės viduryje buvo atidaryta reguliari linija į Paryžių, o 8 birželio „Super Constellation” su užrašu „Lufthansa” ant fiuzeliažo perskrido Atlantą. Bet lainerį pilotavo ne vokiečių kompanijos pilotai. Transatlantiniams skrydžiams sudėtingomis navigacijos ir oro sąlygomis be tarpinių nusileidimų dar reikėjo pasiruošti. Tik 1956 metų kovo pabaigoje vien iš vokiečių susidedantis ekipažas pirmą kartą pakilo skrydžiui iš Frankfurto prie Maino į Niujorką. Netrukus abu maršrutus – Diuseldorfas – Niujorkas ir Frankfurtas prie Maino- Niujorkas aptarnavo vokiečių ekipažai.
O rytinėje Vokietijos dalyje, kur tarybinė okupacinė valdžia įkūrė Vokietijos Demokratinę Respubliką, nuosavos aviakompanijos kūrimas užtruko ilgiau. Pavadinta lygiai taip pat – „Deutsche Lufthansa” – Berlyne, Šionefeldo oro uoste besibazuojanti kompanija savo pirmąjį skrydį atliko maršrutu Berlynas-Maskva 1955 metų rugsėjo 16 dieną, o reguliarus keleivių pervežimas prasidėjo 1956 metų vasario 4 dieną, kai buvo atidaryta oro linija Berlynas – Varšuva. VDR pilotai skraidė tarybiniais dvimotoriais lėktuvais Il-14P. Vėliau VDR aviakompanijai teko pakeisti pavadinimą į „Interflug”.
Tokia buvo vienos didžiausių ir sėkmingai dirbančių pasaulio aviakompanijų atgimimo pradžia.
Nuotraukose:
1.Iškilmingas momentas Hamburgo oro uoste 1955 metų kovo 31 diena.
2.”Super Constellation” pakeliui į Niujorką.