Lygus asfaltas – spastai (LT)

NUGLUDINTAS ASFALTAS – SPĄSTAI VAIRUOTOJAMS

Liucijus Suslavičius

Tiesios lygios miestų gatvės, atviros užmiesčio kelių kreivės, nuvažiavimai nuo automagistralių į šoninius kelius – na, kokie pavojai gali čia tykoti vairuotojų? Juk matomumas geras, kelio danga nesulaužyta, ne duobėta – važiuok ir džiaukis. Bet neretai būtent 100 – 150 metrų ruožuose prieš tokias vietas ima kartotis sunkiai paaiškinamos avarijos – tvarkingi blaivių vairuotojų valdomi automobiliai susiduria su važiuojančiais skersine kryptimi, išlekia į priešingos krypties eismo juostą, virsta nuo kelio. Autoįvykio dalyviai ir liudininkai prisiekinėja – nieko ypatingo nebuvo, net ir greitis, ir tas mažesnis už leidžiamą, o automobilis kažkodėl nepakluso nei vairui, nei stabdžiams. Tiesa, dažniausiai minima dar viena aplinkybė – nelaimės metu lijo arba kelio danga buvo šlapia. Tačiau keli šimtai metrų iki avarijų koncentracijos vietos, kur važiuota didesniu greičiu, irgi buvo šlapia, tačiau avarijos ten kažkodėl nevyksta…Jei du eismo elementai – automobilis ir žmogus – nėra kalti, tai gal kažkas ne taip su trečiuoju elementu – keliu?

Išsamūs avarijų aplinkybių tyrimai patvirtino šią prielaidą – avarijų priežastis – pernelyg nugludintas ir todėl lyjant itin slidus asfalto dangos paviršius. Tačiau kaip vairuotojui nustatyti, koks vienodai gerai atrodančio kelio ruožas gali būti klastinga “čiuožykla”? Va, jei sunkūs autotraukiniai išspaudė dešiniojoje magistralės juostoje gilias provėžas, jose susikaupęs vanduo pastebimas iš tolo, be to, vairuotojai jau žino – tokioje vietoje reikia būti atsargiam, tvirtai laikyti vairą, nes gresia ne tik akvaplanavimas, užlėkus dideliu greičių ant tokios balos, bet net ir esant sausam keliui, automobilį gali sumėtyti ant nelygumų. O čia gi nieko pavojingo nematyti! Tuo tarpu policijos, besiremiančios avarijų statistika, reikalavimu Vokietijoje net 1200 kilometrų bendro ilgio ruožai šalies automagistralėse pažymėti greitį ribojančiais esant lietui ar drėgnam orui kelio ženklais.

Kodėl kelias nugludinamas, ilgai svarstyti netenka – visos šios slidžios vietos susidarė ten, kur įsibėgėję automobiliai stabdo. Juk natūralu lėtinti greitį prieš sankryžas, prieš kelio vingius, nuvažiuojant nuo greitkelio į šoninį kelią. Vokiečiai, rimtai užsiėmę slidžių kelio ruožų problema, gana greit nustatė pagrindines priežastis, dėl kurių dangos paviršius pasidaro pavojingai glotnus. Pavyzdžiui, pietinėje ir pietvakarinėje Vokietijos dalyse kelio dangai naudojama vietinė kalkakmenio skalda. Ji palyginti greitai trupa, nuzulinama padangų, tad jos turinti danga praranda pradinį šiurkštumą. Todėl pietuose esančioje Bavarijoje kas trečia avarija įvyksta esant šlapiai kelio dangai. Tuo tarpu Šiaurės Vokietijoje, kur nėra savų akmens karjerų, į kelio dangos mišinį pilama iš Skandinavijos šalių atgabenama kieto granito skalda, todėl šiame regione slidžių dangos ruožų kur kas mažiau, o jei jie yra, tai priežastis – ne nudilę užpildo akmenėliai, o dažniausia pernelyg didelis bitumo kiekis.

Bet jei klojant dangą, bitumo kiekis ir atitiko reikiamas normas, neretai jis po kelių metų atsiduria dangos paviršiuje. Vokiečių specialistai priėjo išvados, kad dėl to labiausiai kalti …sunkvežimiai. Šiltu metų laiku, kai kelio dangoje esantis bitumas suminkštėja, stabdančių autotraukinių padangos – o jų, kaip žinia, būna iki 16 vienu metu – vaizdžiai tariant, “iščiulpia” bitumą iš dangos sluoksnio gilumos į paviršių, kur jis kaip koks tepalas padengia kelią. Tuomet užtenka trupučio drėgmės, staigesnio stabdymo – ir automobilis nebevaldomas slysta ten, kur nori…

Piešinyje parodytos tipiškos “čiuožyklų” susidarymo vietos. Šalia skirtingų spalvų strėlėmis vaizduojamas automobilio stabdymo kelias. Pilka strėlė – kai danga be priekaištų, geltona – kai danga jau gerokai padėvėta, raudona – kai danga nugludinta.

Pastebite skirtumą? Jis sudaro, važiuojant greičiau, net keliolika ar keliasdešimt metrų, o juk sakoma, kad dažnai būti ar nebūti avarijai, nulemia centimetrai…

Lietuvos kelininkai automagistralių dangai naudoja granito skaldos užpildą, tad čia lyg ir galime jaustis saugesni, tačiau žemesnės kategorijos keliuose, miestų gatvių dangai naudojamos ir ne tokios kietos bei dilimui atsparios medžiagos. Todėl iš pirmo žvilgsnio gerą, tačiau iš tikrųjų pavojingai slidžią dangą turinčių kelių ir gatvių atkarpų Lietuvoje taip pat pasitaiko, ir ne visur jos pažymėtos apie lyjant pasikeičiančias sukibimo charakteristikas vairuotojus įspėjančiais ženklais. Todėl atsargumas ir dar kartą atsargumas! Ir dėmesys kelio ženklams, jų rekomendacijų ir įvedamų apribojimų laikymasis!

Iliustracijos

1. Pavojingai slidžių atkarpų koncentracija Vokietijos automagistralėse

2. Tipiški nugludintos dangos ruožai

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU