Mad cabin (LT)

“MAD CABIN” – BEPROTIŠKIAUSIAS “HOT RODAS” RUSIJOJE

Liucijus Suslavičius

Tradicinis iš už Atlanto atkeliavęs “hot rodų” gamybos “receptas” sako, jog geram “hot rodui” pagaminti reikia paimti seną, geriausia ketvirtojo – penktojo dešimtmečio automobilį, pažeminti jo stogą, priekyje “įkišti” V-8 tipo variklį, sumontuoti modernią važiuoklę ir būtinai – ratus su plačiomis padangomis, geriausia gale didesnėmis nei priekyje, po to šią konstrukciją nudažyti ryškiomis spalvomis. Aha, vos nepamiršome – būtini atvirai kyšantys chromuoti išmetimo vamzdžiai ir galimai originalesnis jų skleidžiamas garsas!

Europoje pirmieji “hot rodų” mada “užsikrėtė” skandinavai, pas kuriuos nuo seno populiarūs amerikietiški automobiliai, tad ir “žaliavos” perdirbimams netrūksta. Vėliau, nors ir ne tokiu mastu, “hot rodų” gamyba prasidėjo kitose šalyse. Šiandien labai originalias “hot rodų” stiliaus mašinas gamina Rusijos meistrai. Nieko nuostabaus, savadarbių automobilių konstravimo tradicijos buvusioje TSRS – itin gilios, o gaminami jie buvo iš pačių netikėčiausių komponentų. O “žaliava”? – paklausite. Na, rusiški “hot rodai” gaminami iš senų “pobiedų”, pirmosios kartos “moskvičių”, net iš “kupriukų” ZAZ-965, o pastaraisiais metais sukurta keletas tikrai puikių automobilių, panaudojus GAZ-21 “Volga” kėbulus. Tačiau į 2003 metų autosaloną Maskvoje iš tolimojo Biškeko atvažiavęs “Mad Cabin” (“Beprotiška kabina”) pavadintas “hot rodas”, ko gero, yra pasaulinio masto retenybė. Mat, jo kūrėjai A.Bardaševas, A.Skliaras ir A.Timašovas iš “Retro-Style” bei “ZerDo Design” dirbtuvių nusprendė, kad tarybinių laikų dvasią geriausiai atspindi ne minėti lengvieji automobiliai, o armijos sunkvežimis ZiL-157! Aišku, paversti griozdišką triašį “hot rodu” vargu ar įmanoma, bet štai padaryti pagrindiniu naujojo automobilio motyvu šio sunkvežimio priekinę dalį – sudėtingas, bet išsprendžiamas nagingiems meistrams uždavinys.

„Mad Cabin” kūrimo procesas, kaip ir dera, prasidėjo nuo kabinos – ją reikėjo gerokai pažeminti, tad stogą laikantys statramsčiai ir durelių langų rėmai dabar sutrumpinti 90 mm. Bendro jos stiliaus tai nė kiek nepakeitė, užtat žiūrisi ji kur kas organiškiau. Gerokai padirbėta su metalo pjovikliais ir suvirinimo aparatu prie priekinės kabinos dalies – teko išpjauti ir perkelti pirmyn visą jos priekinę pertvarą su pedalų tvirtinimo mazgu. Bet šios „chirurginės operacijos” rezultatų iš išorės nematyti – dizaineriai net 40 centimetrų pailgino standartinį „zilo” variklio gaubtą, paslėpdami pailgintą kabinos priekinę dalį bei suteikdami „hot rodo” siluetui taip reikalingą dinamizmą. Greitį pabrėžia taip pat ir susiaurinti originalūs sunkvežimio sparnai (ant kurių įsitaisius, taip patogu būdavo krapštytis prie variklio…) bei beveik nepastebimai apipjaustytos kareiviškiems batams pritaikytos plačios grublėtos paminos, gerokai priekin perstumtas priekinis tiltas. Tačiau nei funkcionalios „zilo” radiatoriaus apdailos, nei žibintus pridengiančių iš metalo juostų suvirintų apsauginių grotelių dizaineriai neperdirbinėjo – kam gadinti pačius charakteringiausius „senojo kareivos” išvaizdos elementus? Dar daugiau – kur tik buvo galima, prikaišiojo keturiasdešimties metų senumo stiliaus žibintų, „stop”-signalų ir kitokių archaiškų tarybinių automobilių atributų bei nudažė artima originalui sodria tamsiai žalia spalva, nesusigundę ryškiomis spalvomis ir dažniausiai piešiamais ant šonų liepsnos liežuviais. Gal todėl „Mad Cabin” taip traukia dėmesį, kad jį pagaminę dizaineriai „neperlenkė lazdos”…

Kadangi jau nuo pat pradžių kūrėjai nusprendė, kad importinių agregatų į savąjį automobilį nemontuos, parinkti variklį „hot rodui” buvo ir lengva, ir sunku. Sunku, nes tokiam automobiliui reikia galingos „širdies”, lengva, nes tinkamų rusiškų variklių pasirinkimas minimalus – vos keli. Galu gale teko apsistoti ties iki 140 AG deforsuotu V-8 tipo varikliu, naudojamu šarvuotuose transporteriuose BTR-70. Iš esmės tai limuzino GAZ-13″ Čajka” motoras, galintis „atiduoti” net 220 AG, bet šį kartą „hot rodų” tradicijoms, reikalaujančioms bent kelių šimtų”arklių” buvo sąmoningai nusižengta, nes siekis buvo kiek kitoks – padaryti „Mad Cabin” galimai pigesniu eksploatacijoje. O variklis iš BTR’o turi sunkvežimio GAZ-53 variklio paskirstymo velenėlį, pasitenkina pigiausiu A-76 markės benzinu ir išvysto solidų 360 Nm/2000aps/min sukimo momentą, kuris praverčia, staigiai spurtuojant. Aišku, padidinus suspaudimo laipsnį, vietoje vieno pastačius aštuonis karbiuratorius, galima būtų „išspausti” ir kokius 250 – 300 AG, bet ar ilgam? Tadol normaliam variklio darbui užteko 4 kamerų karbiuratoriaus K-114, kaip „Čajkoje” ir didelio oro filtro, kad Kazachijos stepių dulkės pirma laiko „nepribaigtų” motoro. Būta ir dar vienos ribojančios variklio galią sąlygos – transmisijoje panaudota lengvojo automobilio „Volga” pavarų dėžė, paskaičiuota perduoti sukimo momentą iki 210 Nm, tad su ja apie variklio galios didinimą negalėjo būti nė kalbos. Ji ir taip garantuotai subyrės anksčiau ar vėliau, jei nepakeisti jos kita, „sunkvežimine”. Beje, galinis varantysis tiltas irgi, kaip sakoma, „volginis”, nuo modelio GAZ-3110. Šio lengvojo automobilio agregatų „Mad Cabin” konstrukcijoje rasime ir daugiau – tai ir priekinis tiltas, ir vairo mechanizmas, ir net priekinė rėmo dalis. Mat, kad supaprastinti pavaros agregato įmontavimą, vyrai paprasčiausiai suvirino automobilio rėmą iš priekinių „volgos” lonžeronų ir lengvo sunkvežimio UAZ-452 rėmo galinės dalies! Tačiau varantįjį tiltą jie „atrėmė” ne į išilgines linges, o sukūrė savą pakabą su cilindrinėmis spyruoklėmis, skersiniu stabilizatoriumi bei apatinėmis išilginėmis ir įstrižomis viršutinėmis tilto karterį su rėmu jungiančiomis traukėmis, kas sumažino galinę rėmo iškyšą ir pagerino automobilio stabilumą kelyje. Įdomu tai, kad spyruoklės sumontuotos ne tarp tilto karterio ir rėmo, o perstumtos atgal už tilto karterio, prie kurio tam reikalui privirinti du atraminiai kronšteinai. Virš galinio tilto – nedidelė aikštelė, ant kurios pritvirtintas siaurutis atsarginis ratas, tuo tarpu praplatinti „volginiai” diskai „apauti” 275/60R15 dydžio plačiomis padangomis.

Iš po variklio gaubto nekyšo chromuotų išmetimo tūtų “baterija”, kaip būna daugelyje „hot rodų” – jos paprasčiausiai nesiderintų su pasirinktu karinio sunkvežimio stiliumi. Dūmus „Mad Cabin” į aplinką „spjaudo” per du už kabinos vertikaliai, kaip amerikietiškuose „trakuose”, sumontuotus išmetimo vamzdžius – kaminus. Kad dirbančio variklio garsas būtų kuo originalesnis, atsisakyta įprasto sprendimo – sujungti išmetimo vamzdžius tarpusavyje dar vienu horizontaliu vamzdžiu, todėl „Mad Cabin” dėl būdingos V-formos varikliams cilindrų darbo aritmijos tiesiog „šaudo serijomis” tai per vieną, tai per kitą vamzdį. Variklio darbui tai jokios įtakos neturi, užtat kaip veikia žiūrovus!

Nepaisant „krovininės prigimties”, automobilis nėra pernelyg sunkus – jis sveria tik 1700 kilogramų. Jei tikėti jį sukūrusių ir Maskvon atvairavusių vyrų žodžiais, „Mad Cabin” pagaminti kainavo maždaug po 2,5 dolerio už kilogramą… Nuotraukos – Aleksandro Sadovnikovo

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *