JUODOJI SERIJA
Liucijus Suslavičius
„Juodaja serija” dažniausia įprasta vadinti pigių kriminalinių romanų seriją ar kokį nors apie nusikaltimus pasakojantį teleserialą. Bet „juodoji serija” – „Black editon” – jau tampa reguliaria…koncerne „DaimlerChrysler”!
Ką gi juodo daro „mersedesiečiai”? Nieko kriminalinio, patikėkite. Po tokiu grėsmingu pavadinimu slepiasi nedidele serija gaminami tiuninginiai krovininių automobilių su trijų spindulių žvaigžde priekyje variantai. Dar 2004 metų komercinių automobilių parodoje IAA buvo pristatytas “Mercedes Benz Actros 1861 Black Edition”. Oficialioje informacijoje spaudai gamintojas teigė: “Specialioji serija turi papildomai sustiprinti pagerintą “Actros” įvaizdį ir laikytina mūsų sunkvežimių programos flagmanu, kuris savo emocingu išorės dizainu ir savo pagerinta įranga turi užimti ypatingą padėtį”. Bet kai įsigilini į “Actros 1861 Black Edition” technines charakteristikas, gali suprasti, kad šia ypatinga vos 250 vienetų dydžio vilkikų serija koncernas “DaimlerChrysler” pasinaudojo kaip proga iškilmingai atsisveikinti su senokai gaminamu V8 tipo 16 litrų darbo tūrio 612 AG/1800 aps/min dyzeliu OM 502 LA, atitinkančiu tik “Euro III” reikalavimus. Konstruktoriai pasistengė, kad “nueinantis nuo scenos” ir užleidžiantis vietą ant konvejerio naujam „Euro IV” reikalavimus atitinkančiam motorui turbodyzelis būtų nors dviem(!) arklio galiom galingesnis, nei 610 AG išvystantis vilkiko “Volvo FH16” 6 cilindrų variklis, bet šiaip jau jis nesiskyrė nuo visų kitų šios modifikacijos V8 variklių, montuojamų į kitos spalvos “Actros”. Jis turi 4 vožtuvus cilindrui, du turbokompresorius (po vieną kiekvienai cilindrų eilei), elektronikos valdomą įpurškimo sistemą (dyzelino įpurškimo slėgis – 1800 barų). Sankaba – dvidiskė, junginėjama automatiškai pneumosistemos pagalba, pavarų dėžė G 260, 16 laipsnių, su automatizuotu valdymu, varantysis tiltas – su planetariniais reduktoriais stebulėse ir blokuojamu diferencialu. Stabdžių sistema “Telligent”- su diskiniais stabdžiais ir integruotu riedėjimo atgal blokatoriumi. Jo dėka stovintis įkalnėje autotraukinys, vairuotojui nuėmus koją nuo stabdžio pedalo, nepradeda riedėti atbulas, nes sistemoje dar dvi sekundes palaikomas darbinis slėgis. Tų sekundžių vairuotojui pakanka koją perkelti ant akseleratoriaus pedalo ir sklandžiai pajudėti įkalnėn.
Autoritetingo Vokietijos žurnalo “Lastauto Omnibus” darbuotojai, tada bandę “Juodosios serijos” vilkiką tradiciniame žurnalo naudojamame vilkikų galimybių nustatymui maršrute, liko patenkinti. Jų apibūdinimu “stiprus kaip lokys” OM 502 LA leido autotraukiniui, nemažinant greičio, kopti su pilna puspriekabe į stačiausius trasoje pasitaikančius 7 procentų pakilimus, tempomatas anksčiau, nei už vairo sėdintis žmogus, nuokalnėse imdavo automatiškai lėtinti greitį retarderiu ir variklio stabdžiu, neleisdamas “juodajam mersedesui” pavojingai įsibėgėti. Visgi žurnalistai pasigedo navigacinės sistemos, autonominio veikiančio išjungus variklį klimatizatoriaus, elektroninės stabilumo palaikymo įrangos, atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės automatinio palaikymo įtaiso, perspėjančios apie išvažiavimą už eismo juostos ribų “Spurassistent” videoįrangos. Be abejo, “Daimler Chrysler” naudoja tokią eismo saugumą didinančią įrangą savo gaminamuose vilkikuose, bet net ir “Black Edition” atveju už ją reikia mokėti papildomai. Tad už ką klientai sumokėjo net 99.900 eurų? Atsakymas paprastas – už išskirtinį „juodosios serijos ” įvaizdį.
“Juodasis gražuolis”, kaip dar vilkiką vadina jį mačiusieji, yra sunkvežimių dizaino padalinio vadovo Gerhardo Honerio idėja, kurią karštai palaikė direktorius marketingui Andreas Burkhartas. Būtent pastarasis dėjo visas pastangas, kad vyriausiojo sunkvežimių dizainerio Bertrando Jansseno sukurti specialiai “Black Edition” apiforminti išorės elementai būtų pagaminti laiku, ir “juodasis gražuolis” spėtų papuošti koncerno stendą 2004-jų parodoje IAA.
“Actros 1861 Black Edition” dizainas toks, kad jam nieko nebūtų galima “nei pridėti nei atimti”, t.y., nekiltų noras papildomai tiuninguoti. Visas vilkikas padengtas sodriu juodu laku, su kuriuo puikiai derinasi (kontrasto principu) puošnūs, bet saikingai panaudoti chromo elementai – didžiulė reljefiška “mersedeso” žvaigždė, chromuoti padidintų matmenų išorinių veidrodėlių korpusai, buferyje sumontuotų trapecijos formos žibintų rėmeliai, virš priekinio stiklo įrengto stogelio priekinė briauna. Su jais dera poliruoti aliuminiai ratų diskai. Didžiausias išorinis skirtumas nuo standartinio “Actros” – vilkiko “veidas”. Jis pagamintas iš smulkaus nerūdyjančio plieno tinklelio, toks pat tinklelis dengia buferio apačioje esančias tris oro priėmimo angas. Vilkiko šonuose – asociacijas su sportiniais “superkarais” sukeliantys sudėtingos formos aerodinamiški paneliai, užpildantys tarpą tarp priekinių ir galinių ratų. Ne veltui reklaminėse nuotraukose „Actros Black Editon” pristatomas kartu su taip pat juodai dažytu sportiniu kupė „Mercedes Benz SLR”, kaip geriausi firminio dizaino pavyzdžiai.
Erdviausioje iš siūlomų “Actros” vilkikams “Megaspace” tipo kabinų – išskirtinis, aristokratiškas interjeras iš tikros pilkos spalvos “Alpaka” odos. Ja aptrauktos “Grammer” firmoje pagamintos sėdynės, durelių vidinė pusė ir aišku, vairas. Yra tikro juodmedžio intarpai, chromuotos apdailos detalės, o nakties metu susiruošęs poilsio vairuotojas gali įsijungti iš 12 šviesos diodų sukomponuotą kabinos vidaus apšvietimą, turintį net specialų pavadinimą – “Ambiente”.
Vos tik susižavėję klientai akimirksniu išgraibstė visus “Juodosios serijos” vilkikus, “DaimlerChrysler” marketingo specialistai ėmė sukti galvas, ką gi čia dar tokio pasiūlius “juodo”…Ir sugalvojo – specialią komunalinio “Unimog” modifikaciją! Juk įvaizdį galima sukurti ne tik sportiniais kupė ar magistraliniais vilkikais. Tiesa, nėra aiškus naujos “Juodosios serijos” pirkėjas,kuris panorėtų tokio štai “darbinio jaučio”, bet pabandyti tai galima. Pasakyta- padaryta: šių metų pradžioje pas “mersedesų” pardavėjus pasirodė “Mercedes Benz Unimog U 500 Black Edition”. Nedidelis (aišku, lyginant su “Actros”, o ne su SLK), raumeningas, visas – nuo plačiaprofilių padangų iki erdvios kabinos stogo viršaus – juodas ir blizgantis, kaip naujas kaliošas (beje, ar žinote, kas tai – kaliošas?). Šiuo neįprastu nedidele serija išleistu automobiliu koncernas tikisi dar kartą atkreipti į save dėmesį, na, ir šiek tiek uždirbti iš turtingų snobų, kurie užsigeistų būtent tokio “mersedeso”.
Techniškai “traktorius su smokingu”, kaip automobilį nedelsiant pavadino žurnalistai, yra pagamintas 280 AG dyzelio varomo “Unimog U 500” pagrindu. Išliko viskas, kas yra serijinėje sunkiam darbui skirtoje versijoje, tik pakeistas varančiųjų tiltų pagrindinių pavarų perdavimo skaičius bei atsisakyta šiam “Unimog” modeliui montuojamos vairo rato bei pedalų perstūmimo iš kairės į dešinę įrangos. Perdavimo skaičius pakeistas tam, kad juodasis gražuolis automagistralėje netaptų kliuviniu sunkvežimiams (dabar jis išvysto 120 km/h greitį), na o „mėtyti” vairą ir pedalus iš kairės į dešinę tiesiog nėra kaip – kabinoje tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių įrengta aukštos klasės audiosistema, sumontuota DVD navigacinė sistema, dar kai kurie priedai, nebūtini technologiniam automobiliui, bet be kurių neįsivaizduojamas ištaigingas visureigis. Galu gale – ir nebūtina: su tokiu prašmatniai atrodančiu “unimogu” gatvės šluoti vis tiek niekas nevažiuos. “Black Edition” dizainas buvo sukurtas tiuningo firmoje “Brabus”, todėl, vos pažvelgę, pastebėsime keletą sportiniams automobiliams (greičiau – lenktyniniams sunkvežimiams) būdingų elementų. Tai masyvus apsauginis rėmas su istrižais spyriais, saugantis kabiną, jei “unimogas” apvirstų, už kabinos aukštyn išvesti taip pat blizgantys išmetimo vamzdžiai, ragus primenantis žemai nuleistas buferis. Vokietijoje “Unimog Black Edition” sertifikuotas kaip 11,9 tonos didžiausios leistinos masės sunkvežimis, kuris iš tikrųjų gali savo krovinių kėbule be problemų vežti iki 4,3 tonos sveriantį krovinį. Tik ar kas nors norės įsimesti ką nors sunkesnio į šį dailiai sumodeliuotą ir važiuoklę dengiantį pikapams iš už Atlanto būdingos formos kėbulą? Tai visai nesiderintų su kabinos vidaus apdaila, “Brabus” meistrų pagaminta iš natūralios odos, “Alcantara” audinio bei kevlaro. Sunku pasakyti ar tie “individualistai”, kuriems savo “juodąjį unimogą” skiria “DaimlerChrysler”, iš viso pabandys tokiu puikiu automobiliu nuvažiuoti nuo asfalto – jei sumoki 100 000 eurų, volioti tokį brangų pirkinį purve, brautis su juo per brūzgynus ryžtasi ne kiekvienas…Greičiausiai jis tarnaus pasivažinėjimams dviese po miesto gatves arba priekabos su ne mažiau prašmatnia jachta ar kateriu buksyravimui kur nors link žydros šiltos jūros…Tačiau jei žiemą norėtumėte nusivalyti kelią į savo sodybą, susiarti kokį hektarą bulvėms pasodinti ar partemti iš miško važį malkų – šis puošeiva tikrai susidoros su visais sunkiais darbais – juk nepaisant juodo pas garsų siuvėją pasiūto rūbo, tai tikras “Unimog” – visur pravažiuojantis, sugebantis atlikti šimtą darbų, jei tik aprūpinsime jį atitinkamais instrumentais, patikimas kaip banko seifas.
Ką gi, tokie prabangūs mažaserijiniai gaminiai savotiškai atsispindi kituose, masiškai gaminamuose tos pačios markės produktuose, suteikdami ir jiems tam tikro išskirtinumo bruožų, o tai, savo ruožtu, skatina potencialius pirkėjus rinktis būtent šio gamintojo, o ne konkuruojantį produktą. Tad papildomos “Daimler Chrysler” išlaidos, kuriant ir gaminant krovininių automobilių “juodasias serijas”, neabejotinai atsipirks.
Nuotraukos – gamintojo