„RALLYE MONTE CARLO“ – – PIRMIEJI DEŠIMTMEČIAI
Liucijus Suslavičius
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžiui “ralis“ nurodyta viena vienintelė šio žodžio reikšmė – daugiadienės automobilių lenktynės. Kita prasme pas mus iš Vakarų Europos atkeliavęs ir sulietuvintas „rallye“ nevartojamas. O kur ir kada jis pirmą kartą buvo pavartotas sąryšyje su kitu žodžiu – „automobile“? Nesuklysite, spėdami kad tai atsitiko Prancūzijoje – juk pirmaisiais automobilio gyvavimo dešimtmečiais kaip tik ši nacija padarė daugiausia, populiarindama naują transporto priemonę. Na, o metai taip pat aiškūs – 1911-ji. Sunkiausias ir seniausias Europoje – taip jau keli dešimtmečiai vadinamas Monte Karlo ralis.
O kaip viskas prasidėjo? Ralio organizatoriai – „Monako dviračių ir automobilių sporto“ klubas – 1910 m.lapkričio mėnesį žurnale „Motor“ paskelbė naujo tipo automobilių varžybų – Monte Carlo ralio nuostatus. Į Monte Carlo automobiliai turėjo suvažiuoti iš Peterburgo, Berlyno, Romos, Amsterdamo, Briuselio, Paryžiaus, Ženevos ir Lisabonos. Organizatorių tikslas buvo ne išaiškinti greičiausią automobilį, bet įvertinti to meto automobilių patikimumą, komfortą, galimybes nuvažiuoti didelį atstumą su keleiviais. Todėl varžybose buvo numatyta vertinti automobilių vidutinį greitį trasoje, nuvažiuotų kilometrų bei kartu važiavusių keleivių ar mechanikų skaičių, jų važiavimo patogumą, bagažo išdėstymą, automobilio išvaizdą, variklio ir kėbulo būseną po varžybų ir kt.
Iš 20 startavusių ekipažų finišą pasiekė 18. Nugalėjo prancūzas Henris Rougier, važiavęs dideliu limuzinu „Turcat-Mery“su daug bendrakeleivių. Jo vidutinis greitis nelengvoje trasoje iš Paryžiaus buvo 30 km/h.
Antrajame Monte Karlo ralyje jau dalyvavo 65 automobiliai. Ilgiausiu etapu – iš Peterburgo į Monte Carlo (3267 km) išvyko tik vienas automobilis. Daugiausia dalyvių – net 22 startavo iš Paryžiaus. Išvykimo iš įvairių miestų laikas buvo apskaičiuotas taip, kad visi dalyviai, važiuodami 25 km/h vidutiniu greičiu, galėtų vienu metu atvykti į Monte Carlo. Finišą pasiekė 54 automobiliai. Vieną iš jų vairavo moteris – ponia Kabjė. Ji viena, be mechaniko ir be keleivių, su nediduku dviejų cilindrų „Lion-Pežo“ atvyko iš Paryžiaus. Nors naktimis paryžietė ilsėjosi, vidutinis jos vairuojamo automobilio greitis buvo didelis – 32 km/h. Taigi, Kabjė įrodė, kad moterys gali būti ne tiktai keleivės.
Kita sensacija tapo iš Peterburgo važiavusių Andrejaus Nagelio ir jo bičiulio V.Michailovo žygis. Rygoje pagamintu dviviečiu sportinio tipo „Ruso-Baltu“ jie pirmieji iš visų dalyvių pasiekė finišą, per šešias paras įveikę ilgą ir žiemos metu iš tiesų labai sunkią trasą. Varžyboms A. Nagelis kruopščiai ruošėsi, pats sumanė ir automobilyje įsirengė nuo vėjo ir sniego šiek tiek apsaugantį priekinį stiklą ir primenantį palapinę brezentinį stogelį. Visą trasą už vairo sėdėjo A.Nagelis. Sustojimai poilsiui buvo trumpi, ilgiausias – dviejų valandų. Atsitikdavo, kad, nuo šalčio sustingus variklio ir kitų mechanizmų tepalui, toliau važiuoti būdavo labai sunku. Bet blogiausia lenktynininkų laukė finiše –padėję sportininkams ištverti kelionės sunkumus, nestandartinis priekinis stiklas ir brezentinis stogelis, žiuri nuomone, „sugadino“ automobilio išvaizdą, todėl Rusijos ekipažui nepriskyrė taškų už išvaizdą, ir faktiniai varžybų lyderiai teužėmė devintą vietą.
Pirmojo ralio nugalėtojui H.Rougier iš viso nepasisekė – pervažiavus Lioną, kelią jam pastojo minia žioplių, susirinkusių pažiūrėti pakliuvusio į avariją kito automobilio. Neprisiprašęs praleisti, jis pasuko į šoninį prastoką kelią… ir atvyko į laiko kontrolės punktą Avinjone 10 minučių po jo uždarymo. Varžybos buvo plačiai komentuojamos spaudoje, jų rengėjai susilaukė daug priekaištų dėl organizacinių nesklandumų ir akivaizdaus nuostatų netobulumo.
Trečiasis Monte Carlo ralis įvyko po 12 metų. Jį anksčiau suorganizuoti trukdė Pirmasis pasaulinis karas, o po jo – ekonominiai sunkumai, politiniai neramumai Europos šalyse.
Buvo iš esmės pakeisti varžybų nuostatai, numatyta 90 km važiavimo kalnų keliais rungtis trasoje pasiektu vidutiniu greičiu. Tačiau tas sumanymas nuėjo perniek, nes prancūzų policija uždraudė viršyti 30 km/h greitį. Iš 30 startavusių ralio dalyvių varžybų nebaigė tik vienas. Įdomu tai, kad šį kartą buvo važiuota ne tik automobiliais, bet ir motociklais.
Sekantis , ketvirtasis, Monte Carlo ralis pirmą kartą „išėjo už Europos ribų“ – vienu iš pradinių punktų organizatoriai numatė Tuniso miestą. Absoliučioje įskaitoje iš Tuniso startavę automobiliai užėmė pirmąsias keturias vietas. Buvo viršytas Peterburgo rekordas – trasos ilgis, važiuojant tiesioginiu keliu, buvo 3566 km, o per Kasablanką – net 4467 km.
Iš 47 startavusių ralį baigė 32 automobiliai. Į Monte Carlo, dar prieš atidarant laiko kontrolės punktą, automobiliu „Lancia“ atvyko moteris – ponia Mertens su savo vyru. Beje, vyras irgi pasirodė besąs geras vairuotojas – jis laimėjo kilimo į kalną rungtį. Sekančią dieną žmona laimėjo reguliaraus važiavimo rungtį, bet pirmoji vieta atiteko F.Repusot, vežusiam savo didžiuliame „Renault 40 CV“ net penkis keleivius. Jei ponia Mertens būtų vežusi du keleivius, pirmą kartą Monte Carlo ralį būtų laimėjusi moteris.
Ralio organizatoriams sukomplikavus varžybų nuostatus, – pradėta vertinti automobilių masę, riboti keleivių skaičių ir pan., – penktajame Monte Carlo ralyje startavo tik 34, finišavo – 23 ekipažai. Lenktynininkai rinkosi net aštuoniolikoje starto punktų. Nugalėjo pastorius iš Škotijos V.Brusas, važiavęs sportiniu automobiliu „AC“. Pasibaigus raliui, jo organizatoriai pirmą kartą pakvietė visus dalyvius į banketą. Ilgainiui šis banketas tapo tradiciniu ir dabar vadinamas „baliumi pas kunigaikštį“, nors Monako valdytojas ne visuomet jame dalyvauja.
1927 m. į ralį išsiruošė 62, o baigė – 45 ekipažai. Lenktynių nebaigė startavusieji iš Gibraltaro – juos Pirėnų kalnuose užklupo pūga. Nugalėjo ekipažas Lefebre-Despeo, važiavęs prancūzišku „Amilcar“. Pirmą kartą buvo įteikta „Damų taurė“ – ją gavo pastoriaus Bruso žmona.
Ralio organizatoriai visą laiką ieškojo optimaliausių būdų įskaitiniams taškams skaičiuoti. Tačiau palyginti visų – ir didelių, ir mažų – automobilių galimybes yra sunku, todėl net ir dabartinė Monte Carlo ralio varžybų vertinimo sistema nėra tobula, nors ir naudojamasi daugybe koeficientų, o automobiliai suskirstyti į grupes, klases bei kategorijas.
Nuotraukose
1.Pirmojo ralio nugalėtojo automobilis – „Turcat-Mery“
2.1911 metų ralis. Startuoja J.A. de Aspiazu su “Gobron“ markės automobiliu.