MOTOCIKLAS SU PRIEKINE PAVARA
MEGOLA – tai trečiojo dešimtmečio vokiškas motociklas su 5 cilindrų radialiniu žvaigždiniu varikliu priekiniame rate. Laikotarpiu tarp 1921 ir 1925 metų buvo pagaminta maždaug 2000 šių motociklų.
Jo variklį kaip 3-jų cilindrų radialinį motorą, besisukantį aplink alkūninį veleną, sukonstravo Fritzas Kokkerelis, dirbęs Miunchene Rappo variklių gamykloje( kuri 1916 metais buvo sujungta su Bavarijos aviacijos gamykla į vieną BMW pavadintą įmonę). Pradžioje jis buvo dvitaktis, 1919 metais perkonstruotas į keturtaktį, pavadintą „Pax“. 1920 metais iš jo padarytas 5 cilindrų variklis, kuris netrukus MEGOLA prototipe iš galinio rato buvo perkeltas į priekinį. Galiniame rate variklis sukosi priešinga rato riedėjimo krypčiai kryptimi, o kad jis varytų motociklą į priekį, buvo sumontuota planetarinė pavarų dėžė. Vėlesniame serijiniame modelyje variklio karteris ir cilindrai sukosi kartu su ratu, variklio dalys kyšojo tarp rato stipinų.Variklio darbo tūris siekė 640 kūb.cm , jis išvystė nuo 10 iki 14 AG. MEGOLA gamybai Miunchene buvo įkurta bendrovė Deutschen-Megola-Werke G.m.b.H. Pavadinimas MEGOLA sudarytas iš finansuotojų ir konstruktorių pavardžių: Hans Meixner, Fritz Gockerell (čia jo pavardė rašoma su G) ir Otto Landgraf.
MEGOLA rėmas ir važiuoklė buvo taip pat netradiciniai, kaip ir variklis. Ji susidėjo iš laikančiųjų išlenktų ir sukniedytų skardos elementų. Vairuotojas sėdėjo patogiame krėsle su atrama nugarai, o sportinėse modifikacijose – ant standartinės motociklo sėdynės. Tačiau eisme MEGOLA nebuvo tokia patogi. Motociklas neturėjo nei sankabos, nei pavarų dėžės, todėl po kiekvieno sustojimo motociklą reikėjo stumti pirmyn arba, pakėlus priekinį ratą , jį įsukti rankomis. Tačiau lenktynių trasose MEGOLA „buvo savo vietoje“ ir Tonis Bauhoferis 1924 metais su MEGOLA iškovojo Vokietijos čempiono titulą, aplenkęs visą BMW komandą.