NAUJŲ AUTOMOBILIŲ PIRKĖJAI – (NE)SAVANORIAI JŲ BANDYTOJAI?
Vokietijoje visą informaciją apie šalies vairuotojus, kelių transporto priemonių parko sudėtį, jo techninę būklę, registruotų kelių transporto priemonių teisinę būklę ir dar daug kitų duomenų kaupia ir analizuoja Flensburge įsikūrusi federalinė kelių transporto priemonių tarnyba – Kraftfahrzeugbundesamt, sutrumpintai KBA. Būtent KBA pastebėjo vieną neigiamą tendenciją – nuo 1998 metų nuolatos augantį naujų transporto priemonių atšaukimo galimiems gedimams pašalinti ir netinkamoms detalėms ar mazgams pakeisti skaičių. Įtakingo Vokietijos automobilių klubo ADAC, vienijančio milijonus vairuotojų, žurnalas “ADAC Motorwelt”, nuosekliai ginantis vairuotojų (ir vartotojų) interesus, taip pat nesenai atkreipė visuomenės dėmesį į tikrai nenormalią padėtį, kai Vokietijoje patikrinimui ir detalių su gamybiniais defektais pakeitimui gamintojai atšaukia nebe kelias dešimtis ar šimtus, o dešimtis ir šimtus tūkstančių (!) automobilių. Niekas neapdraustas nuo to – nei nebrangaus korėjietiško “KIA Rio” ar prašmatnaus “Lexus” pirkėjas, nei saugiausiais laikomų “Volvo” ar vokišką kokybę simbolizuojančių “Volkswagen” savininkai. KBA turima statistika vienareikšmiškai rodo, kad net 85 procentai gedimų, dėl kurių masiškai atšaukiami automobiliai, išaiškėja per pirmuosius tris naujo modelio gamybos ir eksploatacijos metus. Taigi, problema – “vaikiškos ligos”, kurių naujo automobilio kūrimo ir bandymo metu nespėja ar nesugeba išaiškinti gamintojas. O jos gali būti labai pavojingos. Pavyzdžiui, netikėti stabdžių sistemos gedimai, pats savaime užsikertantis maksimalioje padėtyje “elektroninis akseleratorius”, vairo stiprintuvo gedimas, priekinės pakabos elementų lūžimas, gaisro pavojus dėl defektų maitinimo sistemoje.
Paskutinio dešimtmečio atšaukimų statistika leidžia daryti kai kurias išvadas, nes gerokai pasikeitė gedimų ir defektų atsiradimo automobiliuose vietos. Jei prieš dešimtmetį “liūto dalis” Vokietijoje registruotų naujų automobilių defektų atsirasdavo maitinimo, stabdžių, variklio aušinimo sistemose, netgi kėbule, tai šiandien gedimai, dėl kurių automobiliai atšaukiami, dažniausiai pasitaiko važiuoklėje, variklyje, stabdžių ir pasyviojo saugumo sistemose, atsiranda defektų net išmetimo sistemoje. Vienareikšmiškai galima teigti, jog šis “prioritetų persiskirstymas” susijęs su itin greitu pastaraisiais metais automobilio sistemų kompiuterizavimu. Kuo daugiau automobilyje elektroninių sistemų, kontroliuojančių agregatų darbą, padedančių vairuotojui valdyti automobilį, užtikrinančių jo pasyvųjį ir aktyvųjį saugumą, tuo didesnė tikimybė, kad kas nors bus padaryta ne taip, kad suges vienas iš daugybės daviklių ar elektroninis blokas “išeis iš proto”. Juk dar Henris Fordas, paklaustas, kodėl jis savo automobiliuose naudoja tik dvi skersines linges vietoje įprastų keturių išilginių, atsakė, kad automobilyje negenda tik tos detalės, kurių jame iš viso nėra. Automobilių sudėtingumas taip pat priklauso nuo kiekvieno modelio modifikacijų skaičiaus ir komplektacijos skirtumų. Kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad ant konvejerio pateks ne iki galo patikrintas mazgas ar įrangos detalė, kurie vėliau taps potencialia ar realia gedimo priežastimi. Automobilių gamintojai jaučia nuolatinį konkurencinį spaudimą ir priversti kurti vis daugiau naujų variantų ir vis greičiau “išmesti juos į rinką”, o gamybos kaštus nori nenori reikia mažinti, nes kitaip gresia bankrotas…Gal būt todėl į vartotojų rankas ir pakliūva automobiliai su “vaikiškomis ligomis”? – klausė Miunchene vykusiame ADAC, KBA ir automobilių gamintojų asociacijos VDA pasitarime automobilių patikimumo klausimais ADAC atstovas Antonas Demmelis, tiesiai šviesiai pavadinęs dabartinę Vokietijoje susidariusią situaciją “naujų automobilių bandymais vairuotojų sąskaita”.
VDA, aišku, savo kaltę neigia ir tvirtina daranti viską, kad pastebėti trūkumai būtų kuo greičiau pašalinti gamintojo sąskaita. VDA atstovas Ralfas Scheibachas tvirtino, kad į informaciją apie galimus defektus reaguojama iš karto, be to, dirbama viešai, apie atšaukimo akcijas gamintojai informuoja automobilių savininkus. Su tuo galima sutikti – gamintojams nėra nieko baisiau, nei teismo procesai, kada ne tik keliami dešimčių ir šimtų milijonų dolerių dydžio reikalavimai atlyginti žalą, bet ir neretai visiškai sugadinamas gamintojo įvaizdis. Europoje tokių garsių procesų, kokie laikas nuo laiko vyksta JAV, kuriuose atsakovais buvo “General Motors” ir “Ford”, dar nėra buvę, nes nėra analogiškų amerikietiškiems teisės aktų, bet viskas gali pasikeisti. Įsivaizduokite, kas atsitiktų su koncernu “Volkswagen AG”, jei pirkėjai panorėtų (ir galėtų) gražinti gamintojui tuos 870 tūkstančių Passat”, kuriems dėl gamyklinio efekto gali lūžti priekinis tiltas, ir pareikalautų atgal savo pinigų! Todėl ADAC visai pagrįstai teigia, kad iš tikrųjų atšaukimo akcijų Vokietijoje būta daugiau, nei oficialiai praneša KBA. Dalis mažiau pavojingų defektų buvo patyliukais pašalinta eilinių techninių aptarnavimų metu, ir apie juos visuomenė nieko nesužinojo. Todėl ADAC ragina šalies įstatymų leidėjus nedelsti ir konkretizuoti dabar galiojančius teisės aktus taip, kad ne tik būtų nustatyta, kas atsakingas už savalaikį pavojingų defektų nustatymą ir jų pašalinimą, bet būtų apibrėžti defektų pavojingumo bei priimtų priemonių efektyvumo įvertinimo kriterijai. Juk tai, kas vairuotojui atrodo pavojingu gedimu, gamintojo atstovas gali įvardinti kaip saugumu jokios įtakos neturintį defektą, kurį galima pašalinti kad ir per eilinį techninį aptarnavimą, o iki tol važinėti nekreipiant į jį dėmesio…
Pagal užsienio spaudą parengė L.Suslavičius