Nissan Cabstar (LT)

“NISSAN CABSTAR” – “JAPONAS” IŠ EUROPOS

Liucijus Suslavičius

Penki procentai Vakarų Europos lengvų ir vidutinių komercinių automobilių rinkos– štai tiek pastaraisiais metais išsikovojo Japonijos koncernas “Nissan”. Kaip žinia, ne Europos Sąjungoje pagamintoms transporto priemonėms nelengva įveikti ES institucijų įvestus savo rinkai apsaugoti sertifikavimo “barjerus”, tad “Nissan” dar 1987 metais pasirinko kiek kitokį kelią – dalį Europos rinkai skirtų komercinių automobilių japonai gamina koncernui priklausančiose įmonėse Europoje, dalį užsako pas “Renault”, su kuriuo japonų koncernas pastaruoju metu glaudžiai bendradarbiauja. Taip sėkmingai apeinamos valdininkų sugalvotos dirbtines kliūtys bei pirkėjui patiekiamos visus ES reikalavimus atitinkančios transporto priemones.

Svarbiu “Nissan” Europai skirtos gamos modeliu yra 3,2 tonos, 3,5 tonos ir 4,5 tonos didžiausios leistinos masės lengvi sunkvežimiai “Cabstar E”. Jie nuo 1998 metų gaminami koncerno filiale “Nissan Motor Iberica” Ispanijoje (buvusi sunkvežimių gamykla “Ebro”, įsigyta 1987 metais). Dabar čia nuo konvejerių rieda jau antros kartos “Cabstar E”, dar vadinamas 2004 metų modeliu.

Pietų Europoje gaminamas “japonas” tiesą sakant, niekuo ypatingu nepasižymi. Tai tiesiog ganėtinai tradicinis savo klasėje sunkvežimis su lonžeroniniu rėmu, atverčiama kabina virš variklio, šiokį tokį perkrovimą leidžianti važiuoklė su sudvejintais galiniais ratais, na ir, aišku, dyzelinis variklis. Modelių įvairovė nėra itin didelė – siūlomos dvi skirtingos bazės (2900 mm arba 3400 mm), paprasta dvivietė arba sudvejinta 4-5 vietų kabina, 90 arba 125 AG galios dyzelis. Na, o kėbulą klientas gali užsisakyti pagal savo konkrečius poreikius. Taigi, tiesiog standartinis “darbinis arkliukas”, kokius gali pasiūlyti ir kiti gamintojai. Visgi pažvelkime į jį kiek įdėmiau. Pirmiausia – koks ten variklis po ta atverčiama priekin kabina? “Nissan” siūlo 4 cilindrų trijų litrų darbo tūrio turbodyzelį su tarpiniu įpučiamo oro aušinimu, maksimaliai išvystantį 125 AG/3600 aps/min bei 272 Nm/2000 aps/min didžiausią sukimo momentą. Jo konstrukciniai ypatumai – elektronikos valdomas įpurškimo siurblys, tiesioginis degalų įpurškimas, ir du vožtuvai cilindrui. Sakyčiau, kuklus pasiūlymas, bet “Nissan” visada gamino gerus dyzelius, tad gal nereikia nusivilti – kartais paprastesnė konstrukcija – irgi pranašumas. Bet kuriuo atveju “kvapo” šiam sunkvežimiui pakanka, jis ir krautas nėra kliuviniu gatvėje, rieda žvaliai (Vmax- 125 km/h), net jei kelyje ir koks statesnis pakilimas pasitaiko…Ir pagreitėjimas visai nieko sau – iš vietos iki 100 km/h su 1,2 tonos kėbule sunkvežimis įsibėgėjo per 20 sekundžių. O ir realios dyzelino sąnaudos ne tokios ir didelės – krautas “Cabstar E” sunaudoja vidutiniškai 13 – 15 litrų 100 kilometrų.

Transmisija – su penkialaipsne mechanine pavarų dėže, “automatas” nesiūlomas net už priemoką. Na, čia vėlgi viskas aišku – dauguma šio modelio sunkvežimių “Nissan Motor Iberica” realizuoja sąlyginai skurdesnėse Pietų Europos šalyse, Šiaurės Afrikoje, tad didelio valdymo komforto nesivaikoma. Štai kad ir pakaba – sunkiausiasis 4,5 tonos pilnos masės modelis ir priekyje , ir gale turi nedalomus tiltus ir nepamainomas išilgines pusiauelipsines linges. Lengvesnieji “Cabstar” dabar gali pasigirti padidinta iki 1570 mm provėža bei nepriklausoma priekinių ratų pakaba su skersinėmis A-formos svirtimis ir skersine linge. Solidu ir patikima! O štai vos 15 colių skersmens ratai tikrai nenudžiugintų mūsų transportininkų – su tokiais tik sausu asfaltu važinėti, o gruntkelis į sodybą ar nevalyta po nakties sniegu užnešta gatvė “nisanui” gali tapti sunkiai įveikiama kliūtimi. Reikėtų bent jau įprastų 17,5 colio skersmens diskų su atitinkamomis padangomis. Bet štai malonus siurprizas – stabdžių sistemą su priekiniais diskiniais stabdžiais atnaujintam “Cabstar E” modeliui sukonstravo garsėjanti sportiniams automobiliams skirtais stabdžiais Italijos firma “Brembo”. Tik va, reikėtų gamintojo paklausti, kodėl stabdžių ABS montuojama ne serijoje, o tik kaip papildoma opcija?

Kabina – “japoniškų bruožų”, su “firminėmis” iš lengvųjų “Nissan” pasiskolintomis “šnervėmis” ir didele gamintojo emblema tarp jų. Pati kabina nėra spartietiška, bet jos įrangai panaudotų medžiagų išvaizda (ne kokybė!) akies nedžiugina. Galima sakyti, jog kabinai paprasčiausiai trūksta jaukumo, bet tai jau emocijos, o techniškai ji tikrai nėra bloga. Galima net klimatizatorių joje sumontuoti, tiesa, atitinkamai primokėjus. Ir vairuotojo sėdynės reguliavimas pakankamas, ir prietaisai gerai įskaitomi, ir vairuotojo saugos oro pagalvė yra. Dar galima paminėti serijinius elektros varikliukais reguliuojamus išorinius veidrodėlius, patogiai įrengtus laiptelius į kabiną, patikimą didoką priekinį buferį.

Kaip galime spręsti, “Cabstar E” nėra “tolimų distancijų bėgikas”, vežioti juo krovinius, tarkim, iš Vilniaus į Klaipėdą vargu ar apsimokėtų, net jei prikabintume nedidelę (didžiausia leistina masė – 3,5 tonos) priekabą. Ir tai, kad kas 20 tūkstančių kilometrų reikia apsilankyti servise, kad pakeisti variklio filtrus bei alyvą, nelabai džiugina – konkurentai siūlo ilgesnius aptarnavimo intervalus. Tačiau “nisanas” Europos šalyse siūlomas už mažesnę kainą, nei palyginami vokiški ar itališki automobiliai, jis nėra jautrus perkrovai, manevringas (posūkio spindulys 6,2 m), gamintojas suteikia trijų metų (arba 100 tūkstančių kilometrų) garantiją ir 6 metų garantiją kabinai nuo prarūdijimo (čia leiskite kiek suabejoti, ar Ispanijoje veikiančios įmonės vadovai žino, kad ES yra šalių, kur būna sniego, o keliai barstomi smėliu ir druska…). Visgi bendrai vertinant, “Nisan Cabstar E” yra viena iš neblogų alternatyvų smulkiems verslininkams, įvairioms įmonėms, kuriems ne tiek svarbu, ant kokios markės automobilio bus jų firmos pavadinimas, o tai, kad sunkvežimis būtų patikimas, nesudėtingas aptarnauti ir pakankamai ekonomiškas.

Nuotraukos – gamintojo

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU