Nissan ir Volvo (LT)

“NISSAN QUON” – JAPONIŠKAS “VOLVO”?

Liucijus Suslavičius

Ką mes žinome apie japoniškus sunkvežimius? Na, jie panašūs į europietiškus – visi jie su kabina virš variklio. Kodėl – irgi suprantama: Japonija – salų šalis, ten vietos ir taip ne itin daug, kokie čia gali būti “ilganosiai” sunkvežimiai… Tiesa, mums japonų sunkvežimiai kaip patys japonai – panašūs vienas į kitą, ar tai būtų “Hino”, ar “Isuzu”, ar Mitsubishi Fuso”, ar ketvirtasis Tekančios saulės šalies didžiakrūvių sunkvežimių rinkos “žaidėjas” – “Nisan Diesel”. Gal dėl to kalti šių firmų dizaineriai, besistengiantys išlikti korektiški konkurentų atžvilgiu ir vengiantys pasiūlyti ką nors originalesnio? Be abejonės, savąjį “antspaudą” uždeda taip pat Japonijoje galiojantys reikalavimai ir vežėjų tradicijos. Taip japonišką sunkiasvorį visada atpažinsi iš apatinėje durelių dalyje padarytų papildomų langelių bei sudėtingos vertikalių ir horizontalių išorinio vaizdo veidrodėlių sistemos. Tai vėlgi Rytų šalies specifika – daugybė dviratininkų, rikšų ir kitokių žmogaus jėga varomų transporto priemonių, be jokios pagarbos eismo taisyklėms bei didžiuliams sunkvežimiams zujančių gatvėmis. Ir tie langai durelėse, ir veidrodėliai skirti visų pirma tam, kad vairuotojas pastebėtų prieš pat jo buferį prašokti bandantį ar prisiglaudusį prie sunkvežimio šono dviratininką.

Antra – Japonijos keliuose vilkikai su puspriekabėmis – ganėtinai reti, dauguma magistralinių sunkvežimių – triašiai su dviem priekiniais vairuojamais tiltais ar keturašiai. Jų kėbuluose telpa 10 – 12 tonų krovinio. Lengvesniems automobiliams pakanka ir silpnesnių variklių – vyrauja 350 – 400 AG galios dyzeliai. Jų konstrukcija, ypač senesnių modelių, nesudėtinga – jokios elektronikos, jokių ten “common rail” ar “intercooler”. Kad pasiekti reikiamą galią, dar visai nesenai po kabinomis buvo montuojami ir gigantiško – iki 25 litrų – darbo tūrio atmosferiniai dyzeliai, kai tuo tarpu Europoje amerikietiškas 18 litrų “Cummins”, kuriios į savo sunkvežimius montuoja kai kurios firmos, yra kažkas išskirtinio! Tiesa, pastaraisiais metais japoniški sunkvežimių dyzeliai praktiškai visais parametrais priartėjo prie europinių. O štai standartiniai jų kėbulai kur kas sudėtingesni už mums įprastus. Tentai, apsaugantys krovinį, nemėgstami, japonai kėbulus – furgonus gamina iš aliuminio ir dar su originalios konstrukcijos bortais – viršutinė dalis atsidaro į viršų, apatinė – žemyn, ir tada visa kėbulo erdvė – kaip ant delno, gali patogiai sukrauti padėklus su kroviniais iš bet kurio šono. Aišku, toks kėbulas brangesnis už europietišką tentinį, bet jis geriau apsaugo krovinį nuo sugadinimo ar pasikėsinimo pagrobti, o ir pakrauti, kaip jau minėta, jį paprasčiau. Bortų atidarinėjimas mechanizuotas, tad ir vairuotojui tokia konstrukcija patogesnė. Aišku, kai kurie techniniai sprendimai mums visai nesuprantami – pavyzdžiui, dažnai refrižeratorių šaldymo įtaisai montuojami ne virš kabinos, o apačioje po kėbulu, kur juos plauna vanduo nuo kelio, daužo ratų pakelti akmenėliai ir purvas…

Moderniausiu Japonijos rinkoje magistraliniu sunkvežimiu šiandien pagrįstai laikomas “Quon”, kurį 2004 metų spalio mėnesį pradėjo gaminti “Nissan Diesel”. Po kelių mėnesių visa sunkvežimių “Quon” šeimyna, kurioje yra 4×2,6×2,6×4 ir 8×4 modeliai, tapo labai vertinamo Japonijoje geriausio gaminio konkurso “Nikkei excelent product and a service prize 2005” laureatu. Vertintojai visų pirma atkreipė dėmesį į “Quon” ekonomiškumą, nedidelį neigiamą poveikį aplinkai, dailų dizainą. Tai pirmasis šalyje sunkvežimis, serijiniai aprūpintas SCR filtru ir naudojantis “Ad blue”! Šis sunkvežimis, kurio didžiausias leistinas svoris – 25 tonos, komplektuojamas 13 litrų darbo tūrio 6 cilindrų 350 – 410 AG galios dyzeliu “GE 13” bei mechanine “Nissan” arba automatine “Aisin” pavarų dėže. Visa kita – transmisija, stabdžių sistema, važiuoklė – yra tradicinės praktikoje gerai pasiteisinusios konstrukcijos, tad galime apseiti be jų nuodugnaus nagrinėjimo.

Štai šioje vietoje skaitytojui gali kilti klausimas – o kurių galų mums pristatomas kažkur toli-toli gaminamas sunkvežimis, kuris net ir teorinės galimybės pasirodyti Lietuvos keliuose neturi? Taip, tiesa, “Quon” pas mus nevažinės, tačiau yra kita, visiškai nesusijusi su technika priežastis aptarti šį japonišką sunkvežimį. Jis – jau ne tik “Nissan Diesel”, bet ir mus gerai žinomo ir gerbiamo Švedijos koncerno “Volvo” produktas. Pastaraisiais metais “Volvo” buvo didžiausiu “Nissan Diesel” akcininku, valdžiusiu net 19 procentų akcijų. Ir štai dabar, palankiai susiklosčius aplinkybėms, švedai pasiūlė 815 milijonų eurų už kontrolinį japonų firmos akcijų paketą. Iki šiol “Nissan Diesel” vadovavęs 64 metų Iwao Nakamura savo reformomis 24 procentus Japonijos sunkvežimių rinkoje užimantį gamintoją privedė prie bankroto ribos. Todėl naujai firmos prezidentu išrinktas Satoru Takeuchi, iki tol vadovavęs naujų konstrukcijų kūrimo padaliniui, neilgai galvojęs, sutiko su “Volvo”pasiūlymu jungtis. Švedų pasiūlymas pinigine išraiška yra trečdaliu didesnis, nei šiandieninė “Nissan Diesel” vertė biržoje. Tačiau reikia manyti, jog “Volvo” prezidentas Leifas Johanssonas žino, ką daro. Japonų firmoje dirbantys 8,9 tūkstančio darbuotojų 2005 metais pagamino 42 tūkstančius sunkvežimių ir autobusų, kuriuos realizavo visoje Rytų ir Pietryčių Azijoje, jos apyvarta siekė 3,5 milijardo eurų. “Nissan Diesel” šiame regione turi daugybę atstovų, platų savo sunkvežimių aptarnavimo tinklą, kurį bus galima panaudoti švedų gaminamiems sunkvežimiams pardavinėti bei aptarnauti. Nemaža naudos duos pasikeitimas technologijomis. Japonai turi didelę patirtį vidutinės klasės sunkvežimių konstravime ir gamyboje, švedai toli pažengė, kurdami komercinius automobilius su hibridine pavara. Taigi, susijungimas atneš naudos abejoms pusėms: švedai galės sėkmingiau vystyti lengvesnės technikos sektorių, kur jų pozicijos kol kas nėra stiprios, japonai perims ir ištobulins Švedijoje sukurtas hibridines pavaras, tokiu būdu išsiverždami į priekį savo šalyje. Be to, atsiras galimybė unifikuoti dalį mazgų bei agregatų, kas mažins konstravimo bei gamybos kaštus ir didins produktų konkurencingumą. Ir kas be ko, šis susijungimas padidina “Volvo” kontroliuojamą pasaulinės sunkvežimių rinkos dalį, o reiškia, pagrindžia ambicingus Švedijos koncerno siekius tapti pasaulio sunkvežimių gamintoju Nr.1.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU