ORANŽINIS STIKLAPLASTIS VIETOJE PLIENO
Liucijus Suslavičius
Naudoti automobilių kėbulų gamybai vietoje plieno plastmasę nėra didelė naujiena – Henris Fordas dar antrojo pasaulinio karo metais užpatentavo plastmasinį kėbulą lengvajam ,,Ford V-8″, kuriame kaip plastmasės užpildas buvo panaudotos sojos atliekos! Po to pradėjus masinę stiklo audinio gamybą, atėjo stiklaplasčio era. Prisiminkime 1953 metais debiutavusį ir iki šiol gaminamą sportinį ,,Chevrolet Corvette”, kai kurių markių sportinius automobilius iš Vakarų Europos – visų jų kėbulai pagaminti iš stiklaplasčio. Jis tvirtas, nekoroduoja, lengvas – žodžiu, turi daug teigiamų savybių. Didžiausias trūkumas – nelabai tinkanti masinei gamybai detalių iš šios medžiagos suformavimo technologija. Todėl stiklaplasčio kėbulai ar kitos detalės naudojami arba ekskliuzyviniams, arba nedidele serija išleidžiamiems, arba specialius reikalavimus atitikti turintiems automobiliams. Sunkvežimiams stiklaplasčio kabinas pirmieji ėmė plačiai taikyti britai dar šeštajame dešimtmetyje, kada tarpusavyje konkuravo daugybė nedidelių firmų, nepajėgusių organizuoti plieninių kabinų gamybos. Kiek vėliau stiklaplastį ,,atrado” amerikiečių sunkvežimių firmos, pradėjusios iš šios medžiagos formuoti ilganosių magistralinių sunkvežimių variklių gaubtus išvien su priekiniais sparnais. Šių detalių ilgis siekė 2,5 metro!
Kabinas iš stiklaplasčio septintajame dešimetyje savo unikaliems 8×8 tipo visureigiams MAZ-543, pramintiems ,,uraganais”, pradėjo gaminti Minske įkurtas gamyklos MAZ padalinys, vėliau, TSRS byrant, tapęs savarankiška Minsko ratinių vilkikų gamykla MZKT.
Šiandien ne taip jau toli nuo Vilniaus, Baltarusijos sostinės Minsko gatvėse, galima pamatyti naujutėlaičius ryškia oranžine spalva dažytus didžiulius ,,ilganosius” savivarčius. Jie patraukia dėmesį ne tik spalva, bet ir dabartiniu metu Europoje itin retai naudojama klasikine komponuote su ilgu variklio skyriumi priešakyje. Savivarčiai MZKT-652511 ,,Volat” tuo iš karto ir skiriasi nuo statybose naudojamų daugiaašių ,,mazų”, ,,mersedesų”, ,,manų” ar toje pat Minsko ratinių vilkikų gamykloje MZKT išleidžiamų keturašių savivarčių. Pirmą kartą pademonstruotas 1998 metais, šis originalus automobilis nustebino ir specialistus, ir diletantus.
MZKT konstruktoriai teigia, kad triašis ,,652511″ užpildo rinkoje nišą, kurioje jis dėl savo konstrukcijos ypatumų praktiškai neturi konkurentų. Vieninteliu priekaištu galėtų būti ne pats racionaliausias automobilio ilgio išnaudojimas, bet taip sukomponavus automobilį, pasiekiamas tolygesnis svorio pasiskirstymas, saugesnė ir komfortiškesnė vairuotojo darbo vieta ir galimybė po variklio gaubtu įrengti kokį nori variklį – nuo paprasčiausios ,,šešiukės” iki didžiulio V-12. Kur kas patogiau variklį aptarnauti ir remontuoti. Rusijos rinkoje MZKT-652511 siūlomas su 15 litrų darbo tūrio 400AG/2500 aps/min. galios ,,Euro II” normas atitinkančiu turbodyzeliu JaMZ 7511 ir 9 laipsnių pavarų dėže. Variklio sukimo momentui visiems varantiesiems tiltams perduoti transmisijoje yra vienalaipsnė paskirstymo dėžė. Priekinis tilto pakaba – pusiauelipsinės lingės, galinių tiltų vežimėlio pakaba – MZKT konstrukcijoms būdinga torsioninė, praktiškai nelūžtanti ir neaptarnaujama. Visi šeši varantieji didelio skersmens ratai ,,apauti”žemo slėgio padangomis ,,Michelin XZL TL16.00R20, slėgį kuriose vairuotojas gali reguliuoti iš kabinos. Jei nepadeda slėgio sumažinimas, jis kaip ir bet kuriame kitame MZKT gali priverstinai užblokuoti visus transmisijoje esančius diferencialus ir priversti visus ratus suktis vienodai, nebuksuojant. Triašis ,,volatas” su 21 tona krovinio sveria 36 tonas, apkrova, tenkanti galiniams tiltams – po 13,0 tonos, jo matmenys irgi neviršija leistinų (9210x2500x3225 mm), todėl šis 80 km/h greitį išvystantis visureigis be apribojimų gali būti eksploatuojamas bendrojo naudojimo keliuose.
Bet mus domina dar vienas automobilio konstrukcijos ypatumas – pabeldę, sakykim į variklio gaubtą ar kabinos šoną, išgirsime visai ne metalo skambesį, o dusloką plastmasės aidą. Didžiulis darbui bekelėje ir karjeruose pritaikytas sunkvežimis, vaizdžiai tariant, ,,aprengtas” stiklaplasčio ,,rūbu”! Originalus kabinos, į kuria pakylama net trimis laipteliais, dizainas su kiek palenktais į priekį plokščiais stiklais puikiai dera su sklandžiai nusileidžiančiu priekin monolitiniu, kaip amerikietiškuose ,,trakuose”, atverčiamu į priekį, variklio gaubtu. Tiek jis, tiek erdvi trivietė savivarčio kabina sukurti ir gaminami pačiame MZKT. Tai motyvuotas sprendimas – nedideliais kiekiais (po1-2 vienetus per mėnesį) išleidžiamam automobiliui gaminti plieninę štampuotą ir suvirintą kabiną tiesiog neapsimoka – kabinų gamybos įranga itin brangi ir MZKT ji niekados neatsipirktų. Geriau naudoti jam iš stiklaplasčio sukurtą kabiną. Juolab kad MZKT jau daug metų gamina stiklaplasčio kabinas daugiaašiams raketnešiams ir neblogai įvaldė ganėtinai specifinę jų gamybos ir apdailos technologiją. Žinoma, komfortas joje negali būti lyginamas su masiškai gaminamų plieninių ,,Volvo” ar ,,Mercedes Benz” kabinų komforto lygiu, tačiau triukšmas ir vibracijos joje mažesni jau vien dėl to, kad variklis ,,nukeliavo” į priekį, be to plastmasė mažiau linkusi rezonuoti ir vibruoti. ,,Volato” kabina unifikuota su visai naujos kartos ,,8000 – sios” serijos didelio pravažumo specialios paskirties važiuoklių kabinomis, tad jos naudojimas nėra koks nors trumpalaikis eksperimentas O privalumų tokia kabina turi daug – ji lengvesnė, nebijo nei drėgmės, nei agresyvių skysčių, ją formuojant įvedus į žaliavą dažus, atkris ir dažymas. Ilgametė karinių ,,uraganų” eksploatacija parodė, kad stiklaplasčio kabina avarijos atveju atlaiko kur kas didesnius smūgius nei plieninė, jos remontui nereikia skardininko ir suvirintojo, pakanka klijų ir stiklo audinio.
Rustemo Ismagilovo nuotraukoje – MZKT-652511,,Volat”.