„Oshkosh” veržiasi pirmyn
Nors labai gaila, bet aišku, kad ką tik prasidėjęs dvidešimt pirmas amžius, deja, nebus taikos amžiumi. Kokie bus tie naujo amžiaus karai, mes dar nežinome, tačiau technika ir ginklai jiems jau kuriami. Tai ir raketos, ir lėktuvai, ir šarvuota technika, ir elektroninio karo priemonės. Netrūksta šiame naujovių sąraše ir automobilių.
„Pirmuoju smuiku groja” amerikiečiai, kuriems pastaruoju metu vis dažniau tenka pakelti pagrindinę taikdariškų ar agresoriaus „baudimo” karinių operacijų naštą. Karo Persijos įlankoje, operacijų buvusios Jugoslavijos teritorijoje patirtis parodė, jog turima transporto technika ne visada atitinka tas sąlygas, į kurias patenka kariai – nebeužtenka pravažumo, galios, greičio.
Iš esmės pakeisti JAV kariškių požiūrį į tai, koks turi būti modernus armijos automobilis padėjo dabar jau legendinis „AM General „HMMWV”, visame pasaulyje žinomas „Hummer” vardu. Jį priėmus į ginkluotę, palaipsniui nunyko dvi – 0,5 ir 1,0 tonos automobilių klasės (džipai ir „ginkluotės nešėjai”), nes jų funkcijas kur kas sėkmingiau vykdo „hameriai”.Dabar atėjo eilė pakeisti nuo karo Vietname naudojamus M 800 bei konflikto Persų įlankoje metu neblogai pasirodžiusius M 939 šeimynų triašius sunkvežimius. Minėti 6×6 tipo sunkvežimiai yra tikrų tikriausi „klasikai”, savo konstrukcija beveik nepažengę į priekį nuo II pasaulinio karo laikų. Kai kurios modifikacijos netgi turėjo sudvejintas standartines padangas, kaip 1941 m. „studebekeriai”. Žodžiu, tie automobiliai dabar nelabai beatitinka „vidutinio taktinės paskirties automobilio” apibrėžimą, nors puikiausiai vykdo pervežimus užnugaryje ar pafrontėje. Mūšio laukui reikia naujos kartos autotechnikos.
Svarbiausius reikalavimus standartiniam kariniam sunkvežimiui nustatė 1995 metų rugsėjo 14 dieną patvirtinta programa „21 st Century Truck Initiatyve”, kurios tikslas – sukurti ekonomiškesnį, ekologiškesnį, saugesnį ir pigesnį eksploatuoti armijos sunkvežimį MTVR. Šis pavadinimas šifruojamas kaip Medium Tactical Vehicle Replacement, lietuviškai – „vidutinio taktinio automobilio pakeitimas”. Skamba keistokai, bet labai gražiai įsiterpia į naujausių amerikietiškų armijos automobilių pavadinimų HET, HEMTT, PLS ir LVS eilę.
Didieji koncernai „Ford”, „General Motors”, „Chrysler”, kartu su mažesniais gamintojais „International”, „Mack”, REO ne vieną dešimtmetį tiekę armijai automobilius, šiandien pasitraukė iš šio rinkos sektoriaus, nes nesugebėjo pasiūlyti armijos reikalavimus atitinkančių konstrukcijų. Antra vertus, gal nelabai ir stengėsi – taikos metu gamybos apimtys sąlyginai nedidelės – keli ar keliolika tūkstančių per metus, ir jos nevilioja šimtus tūkstančių automobilių išleidžiančių gamintojų.
Tad realizuoti programą ėmėsi firma „Oshkosh”, įsikūrusi Viskonsino valstijoje ir nuo 1918 metų gaminanti padidinto ir didelio pravažumo sunkvežimius. Jos pasirinkimui įtakos turėjo itin aukštas karo Persijos įlankoje metu plačiai naudotų taip pat „Oshkosh” pagamintų 8×8 tipo sunkvežimių HEMTT ir LVS įvertinimas, nes tam tikrose situacijose tik šie visureigiai, vežantys iki 13 tonų degalų savo cisternose, sugebėjo sekti paskui tankus. Nuo pat pradžių MTVR tipo automobilis buvo kuriamas bendradarbiaujant su JAV jūrų pėstininkų korpuso specialistais, nes kaip tik jūrų pėstininkai pirmieji ims naudoti Oshkosh MTVR.
Kaip paaiškėjo, užsakovą labiausiai domino netgi ne absoliutaus pravažumo, o važiavimo greičio raižyta vietove padidinimas, tad firmos konstruktoriai visų pirma ėmė ieškoti tinkamų sprendimų. Tiesą sakant, šioje automobilių kategorijoje amerikiečiai griežtai laikėsi paprastesnės ir, atrodo, patikimesnės konstrukcijos su nedalomais tiltais ir lingine pakaba, tačiau pasirodė, kad esminius pasikeitimus gali užtikrinti tiktai nepriklausoma visų ratų pakaba, kokią Europoje senai įgyvendino čekai daugiaašėse „tatrose” ir baltarusiai dar didesniuose MAZ ir „Volat” visureigiuose. Visgi amerikiečiai nepanoro naudoti nesudėtingos ir labai patikimos torsioninės pakabos. Oshkosh MTVR buvo aprūpintas originalia firmos inžinierių sukurta OMIS tipo spyruokline pakaba. Iš esmės tai gerai žinoma konstrukcija su dvigubomis skersinėmis A formos svirtimis, anksčiau naudota vos ne visuose lengvuosiuose automobiliuose priekinių ratų pakabai. Vertikali priekinių ratų eiga siekia 406 mm, kiekvieno galinio – 325 mm. Tai pakankamai daug, kad naujasis automobilis galėtų nejusti daugelio nelygumų. O kad nelygiame kelyje MTVR neįsisiūbuotų, konstruktoriai numatė ne tiktai efektyvius amortizatorius, bet ir skersinius stabilizatorius.
„Oshkosh MTVR” teks važinėti mūšio lauke, sekti paskui į ataką riedančius tankus ir šarvuotus transporterius, vilkti į kovos pozicijas artilerijos pabūklus, tad galimybė užvažiuoti ant minos labai didelė. Kaip tik todėl automobilis turi mažiau racionalią dydžio atžvilgiu klasikinę komponuotę, kuri, minai sprogus po priekiniu ratu ar po varikliu, geriau apsaugo sėdinčius kabinoje. Ji trivietė, aliuminė, reikalui esant, gali būti išardoma: nuimamas stogas, viršutinė durelių ir galinės sienelės dalis. Taip MTVR aukštis sumažėja iki 2489 mm. Be to, virš kabinos gali būti sumontuojamas žiedinis kronšteinas kulkosvaidžiui. Šiaip jau 28 tonas su kroviniu sveriantis triašis nėra mažas – priklausomai nuo bazės ilgio, jo matmenys yra 7999x2489x3185 mm (M923/M925) arba 9817x2489x3185 mm (M927/M928). Automobilis pritaikytas eksploatuoti temperatūrų diapazone nuo –46 iki +52ºC, be papildomo paruošimo gali forsuoti 1,5 m gylio brastą, su vienu bakų užpylimu geru keliu nuvažiuoja iki 480 km, jo variklio sukimo momentas pakankamas prikrautam automobiliui įveikti 65% įkalnę.
Po kūbo formos plačiu plastmasiniu į priekį atverčiamu variklio gaubtu – šešių cilindrų 12 litrų darbinio tūrio dyzelinis Caterpillar C12 variklis, išvystantis 425 AG/1800 aps./min. ir 2101 Nm/1200 aps./min. Kad sunkų automobilį būtų lengviau valdyti, variklio sukimo momentas į visus varomuosius ratus perduodamas per automatinę septynių pakopų elektronika valdomą transmisiją ir ratuose esančius reduktorius. Demultiplikatorius paskirsto jį taip – 32% sukimo momento priekiniam, o 68% – galiniams tiltams. Visų ratų stabdžiai – būgniniai, kas stebina, nes nesunkiai 105 km/h greitį pasiekiančiam griozdui kritinėse situacijose jų efektyvumo gali ir neužtekti, juolab kad jau gaminamos purvo nebijančios diskinių stabdžių sistemos. Galų gale, tai kontrastas su kitomis automobilio valdymo sistemomis, nes MTVR kimšte prikimštas elektronikos. Ji kontroliuoja variklio ir transmisijos darbą, automobilio diagnostikos sistemą, slėgį padangose, stabdymą (ABS sistema) ir pravažumą (ratų praslydimo kontrolės sistema ATC). Dvi pastarosios sistemos yra sujungtos su variklio valdymo mikroprocesoriumi. Sutikite, tai kas slypi po MTVR pavadinimu, yra nedidelis perversmas. Ir ne tik automobilio konstrukcijoje, bet ir kariškių mąstyme.
Liucijus Suslavičius