ATEINA “PASAULINIO VARIKLIO” LAIKAS
Liucijus Suslavičius
Žodis “platforma”, pastaraisiais metais plačiai naudojamas apibūdinti standartizuotas lengvųjų automobilių laikančiąsias konstrukcijas su važiuoklėmis, šia prasme pirmą kartą panaudotas 1980 metais, kai “General Motors” pristatė naują automobilių su priekinių ratų pavara šeimyną. Dabar šis terminas tiek išpopuliarėjo, kad niekam nekyla klausimų, išgirdus, pavyzdžiui, kad automobilis “Škoda Octavia” sukurtas panaudojus VW “Golf” platformą. Bet jau artimiausiu metu “platformos” sąvoka turėtų išsiplėsti, nes variklių konstruktoriai iš koncerno “Daimler-Chrysler” kuria visai naują dyzelinių variklių šeimyną sunkiosios klasės krovininiams automobiliams, kurių konstrukcija pagrista būtent “bendros platformos” principu.
Nesenai mūsų žurnale pasakojome apie naujausiais tendencijas dyzelinių variklių sunkvežimiams gamybos srityje, apie tai, kad šiuolaikinės technologijos leidžia gamintojui apsiriboti vos keliais baziniais variklių modeliais ir komplektuoti jais, atitinkamai sureguliavus, plačią skirtingų svorio klasių automobilių gamą. “Daimler- Chrysler” koncerno vadovai planuoja žengti dar toliau – artimiausiu metu sukurti trijų unifikuotų modernių dyzelių šeimyną, kuri bus gaminama Europoje, Azijoje ir abejose Amerikose esančiose gamyklose. Kodėl būtent trijų? Išanalizavę transportininkų poreikius, specialistai padarė išvadą, kad norint patenkinti visus variklių patikimumo, ilgaamžiškumo, ekologiškumo reikalavimus, pilnai pakanka turėti tris skirtingo darbo tūrio dyzelius, kurie konkretiems sunkvežimių modeliams ir konkrečioms eksploatacijos sąlygoms pritaikomi modifikuojant elektronines variklių darbą kontroliuojančias sistemas. Kitaip sakant, pakeitei programą elektroniniame valdymo bloke –gauni variklį su kitais parametrais, nekeisdamas jo konstrukcijos.
Koncernas savo naująjį projektą pavadino “Heavy Duty Engine Platform”. Pagal jį maksimaliai unifikuota tarpusavyje dyzelinių variklių šeimyna kaip tik ir susidės iš trijų modelių – mažiausias – 9,9 litro darbo tūrio, vidutinis – 12,8 litro darbo tūrio ir didžiausias – 14,8 litro darbo tūrio. Visi jie turės “common rail” tipo įpurškimo sistemą ir atitiks visas artimiausiu metu įsigaliosiančias ekologines normas, pavyzdžiui, “Euro V” ir “US 2007”. Naujieji varikliai pakeis dabar gaminamus Europoje ir Lotynų Amerikoje “Mercedes Benz OM” markės dyzelius, JAV gaminamus “Detroit Diesel” bei Azijoje paplitusius japoniškus dyzelius “Fuso” ir bus montuojami vidutinės ir sunkios klasės “Mercedes Benz”, “Freightliner” bei “Mitsubishi Fuso” bei kitų šių trijų markių kontroliuojamų gamintojų automobiliuose.
Pagrindiniu faktoriumi, nulėmusiu sprendimą kurti “pasaulinį dyzelį”, be abejo buvo projektavimo kaštų sumažinimo bei gamybos racionalizavimo sumetimai. Kaip suprantate, sukurti vieną variklių šeimyną yra pigiau, nei tris. Planuojamas “pasaulinių dyzelių” poreikis – 200 tūkstančių vienetų kasmet, o tai leistų koncernui tapti didžiausiu pasaulyje didelio litražo dyzelinių variklių krovininiams automobiliams gamintoju. Aišku, svarbu ne lyderio vardas, o tai, ką tokia didelė gamybos apimtis duoda – galimybę naudoti našesnius įrengimus, sumažinti gaminamų dalių ir mazgų skaičių, o tuo pačiu atpiginti galutinį produktą ir taip laimėti konkurencinėje kovoje, kuri negailestingai eliminuoja vieną krovininių automobilių gamintoją po kito. Laimi ir naudotojai – unifikuotiems varikliams reikia mažesnio atsarginių dalių asortimento, supaprastėja ir pagreitėja remontas bei aptarnavimas, savaime išsiplečia aptarnavimo ir remonto dirbtuvių tinklas.
Pirmasis “pasaulinio dyzelio” prototipas, šių metų pavasarį pradėtas bandyti stende seniausioje koncerno Unterturkhaimo gamykloje, nuo pat pradžių parodė labai gerus rezultatus ir maloniai nustebino tiek inžinierius, tiek menedžerius. Tikimasi, jog projektą “Heavy Duty Engine Platform” pavyks įgyvendinti netgi anksčiau, nei buvo planuota iš pradžių.